Per Klaipėdos uostą kasmet gabenama dešimtys milijonų tonų krovinių ir nenuostabų, kad jis kartais patenka į kontrabandos organizatorių akiratį, per uostamiestį nuolat migruoja tūkstančiai jūrininkų iš viso pasaulio, čia organizuojamas keleivių gabenimas tarptautiniais maršrutais ir pan., tad uostininkams gana dažnai tenka susidurti su pasienio pareigūnais.
Pasak generolo V. Butino, VSAT tikslas – kad pareigūnai, vykdydami savo funkcijas, būtų kuo mažiau "matomi", t.y. nedarytų dirbtinių kliūčių verslui, tačiau, kita vertus, savo pareigą atliktų efektyviai.
Uosto kompanijų vadovai pritarė, jog iš esmės pasienio pareigūnai taip ir dirba, vis dėlto kai kurių nesklandumų pasitaiko.
Tai daugiausia susiję su galiojančių teisės aktų, reglamentuojančių atplaukiančių laivų bei trečiųjų šalių piliečių patikrą ir kontrolę, vykdymu. Pavyzdžiui, trečiųjų šalių jūrininkai per metus be vizų mūsų šalyje gali išbūti 90 dienų, tačiau, jei laivas remontuojamas, jis uoste gali prastovėti kur kas ilgesnį laiką, todėl laivo savininkams tenka keisti įgulą, arba prašyti išduoti vizas, o tai lemia papildomas išlaidas bei laiko sąnaudas.
Pasak AB "Vakarų laivų gamykla" administracijos direktoriaus Tomo Vainoriaus, tai silpnina Klaipėdos uosto ir jame dirbančių laivų remontininkų konkurencingumą, nes daugelyje kitų pasaulio šalių jūrininkai uoste gali būti tiek, kiek jame stovi laivas, todėl kartais būna sunku paaiškinti klientams, kodėl jie, Lietuvoje remontuodami laivą, turi elgtis kitaip.
Lietuvos jūrų krovos kompanijų asociacijos (LJKKA) prezidentas, kompanijos "Bega" generalinis direktorius Aloyzas Kuzmarskis atkreipė dėmesį, kad kai kada tie nesklandumai net neturi nieko bendra su veiklos rezultatais ar uosto interesais, tačiau daro įtaką visos Lietuvos įvaizdžiui ir prestižui. Jis paminėjo atvejį, kai, pagal galiojančią tvarką, į Klaipėdą atplaukusio laivo kapitonas galėjo išeiti į miestą, o kartu su juo plaukę šeimos nariai – ne, nors prieš tai jie be trukdžių aplankė kai kuriuos kitus Baltijos uostamiesčius.
VSAT pareigūnai savo ruožtu akcentavo, kad jų veiksmus reglamentuoja tiek vietiniai įstatymai, tiek Šengeno teisynas. Tačiau, kiek leidžia šie dokumentai, galiojančią tvarką stengiamasi nuolat tobulinti ir paprastinti. Kartu jie pakvietė uostininkus prisidėti rengiant įstatymų pataisas, kurios pagerintų tiek Lietuvos įvaizdį, tiek verslo aplinką.
A. Kuzmarskis pasiūlė apsvarstyti galimybę pasinaudoti patikimo ūkio subjekto statuso suteikimo praktika, kurią taiko Muitinė. T.y. patikimomis pripažintoms įmonėms jų veikloje, patenkančioje į VSAT kontrolės ribas, galėtų būti suteikta daugiau laisvės. Juolab kad, pasak, LJKKA viceprezidento, bendrovės "Klaipėdos Smeltė" generalinio direktoriaus Rimanto Juškos, uosto kompanijos pačios suinteresuotos kovoti tiek su kontrabanda, tiek su nelegaliais migrantais, ir tampa savotiškomis pasieniečių pagalbininkėmis investuodamos į technines prevencijos priemones, dalindamosi informacija ir pan.
VSAT atstovai pripažino, kad daugelį problemų galima išspręsti tiesiog labiau įsigilinus į jų specifiką, todėl sutarė reguliariai organizuoti panašius susitikimus, kuriuose būtų aptariamos sisteminės bėdos ir pasiūlymai, kaip jas šalinti.
"Geriau vieną kartą savo akimis pamatyti ir iš vidaus susipažinti su uosto veikla nei šimtais raštų spręsti tuos pačius klausimus", - po uosto kompanijų apžiūros reziumavo generolas V. Butinas.
Šiuo metu skaitomiausi
Šiuo metu skaitomiausi
Šiuo metu skaitomiausi
Taip pat skaitykite
Rašyti komentarą