Klaipėdos uostas nepatenkina grūdų perdirbėjų

Dar ir šiemet nemenka dalis lietuviško grūdų derliaus iškeliaus ne per Klaipėdos, o per Latvijos uostus. Ši situaciją į geresnę pusę turėtų pasikeiti kitąmet, kai Klaipėdos uote pradės veikti nauji ir rekonstruoti terminalai.

Kadangi pernai per patį grūdų eksporto piką buvo suliepsnojęs eksportuotojų ir "Lietuvos geležinkelių" konfliktas, trečiadienį Susisiekimo ministerijoje tartasi, kaip šiemet sustyguoti procesą, kad nekiltų jokių incidentų.

Lietuvos grūdų perdirbėjų asociacijos viceprezidentės, vykdančiosios direktorės Dalios Stasiūnienės teigimu, Klaipėdos uosto pajėgumai kol kas nepatenkina eksportuotojų poreikių, tad nemažai grūdų perkraunami Ventspilyje ir Liepojoje.

"Klaipėdos jūrų krovinių kompanija ir bendrovė "Bega" ruošiasi plėsti bei statyti naujus terminalus, tačiau situacija pagerės nebent tik prieš kitų metų derlių", - sakė D. Stasiūnienė.

Anot jos, pernai papildomų sunkumų eksportuotojams kilo ir dėl konflikto su "Lietuvos geležinkeliais" - per patį piką pritrūko vagonų, tad perdirbėjams teko net nutraukti kai kuriuos kontraktus. Vėliau, kai vagonų klausimas jau buvo išspręstas, kilo nesutarimų dėl tarifų.

"Pasitarimas Susisiekimo ministerijoje buvo gana konstruktyvus, manau, kad visos su geležinkeliais susijusios problemos šiemet jau bus išspręstos", - sakė pokalbininkė.

Balandžio pabaigoje jau buvo pranešta, kad "Klaipėdos jūrų krovinių kompanija" (KLASCO) ir bendrovė "Linas Agro" pasirašė ilgalaikio bendradarbiavimo sutartį dėl grūdų terminalo išplėtimo. Teigiama, kad šis žingsnis grūdų krovą Klaipėdos uoste leis padidinti apie 40 proc.

Sutartyje numatyta, kad "Linas Agro" dalyvauja dalinai finansuodama KLASCO grūdų terminalo plėtrą ir penkerius metus turės išimtinę teisę naudotis maždaug 40 tūkst. tonų grūdų talpinančiais silosiniais sandėliais bei vykdyti grūdų krovą per terminalą.

---

KLASCO teritorijoje prie krantinės Nr.4 esantis 60 tūkst. tonų talpos grūdų terminalas bus išplėstas pastatant šešis papildomus silosinius sandėlius, antrą vagonų iškrovos stotį ir grūdų svėrimo įrengimus. Po išplėtimo terminalas vienu metu galės talpinti apie 105 tūkst. tonų grūdų, o metinis grūdų eksporto pajėgumas viršys 2 mln. tonų.

Statybas planuojama pradėti šią vasarą. Planuojama, kad grūdų terminalo išplėtimo darbai bus baigti 2011 m. rudenį.

Grūdus ketina krauti ir jūrų krovinių kompanija "Bega".

Pasak Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcijos rinkodaros ir administracijos direktoriaus Artūro Drungilo, direkcija iki terminalo statybos pabaigos užbaigs rekonstruoti 66 ir 67 krantines ir naujo pirso statybas, būtinas, kad galėtų funkcionuoti naujasis terminalas.

Anot jo, Klaipėdos uosto pranašumą šioje srityje sustiprins ir tai, jog netrukus turi būti baigta išvalyti šiaurinės uosto dalies akvatorija ir čia gylis pasieks 14,5 metro, o laivų grimzlė galės būti 13 metrų. Tai esą bus geriausi rodikliai tarp grūdus kraunančių kaimyninių uostų.

Komentaras

Arūnas ŠTARAS, susisiekimo viceministras:

Deja, bet Klaipėdos uostas ir "Lietuvos geležinkeliai" kol kas dar nėra pajėgūs aptarnauti viso Lietuvos grūdų eksporto, o anksčiau į infrastruktūrą investavę Ventspilio ir Liepojos uostai dabar yra kur kas geresnėje padėtyje. Nors reikia pripažinti, kad Klaipėdos uosto padėtis šioje srityje dabar yra kur kas geresnė nei buvo prieš penkerius metus.

Pasitarime buvo sutarta, jog grūdų perdirbėjai iš anksto pateiks "Lietuvos geležinkeliams" savo planus, kad nepasikartotų pernykštė situacija dėl vagonų. Dėl tarifų irgi bus deramasi - perdirbėjai dėl to dar nesikalbėjo su "Lietuvos geležinkeliais" ir iškart kreipėsi į mus. Jei jau nepavyks susitarti, tik tada įsikiš ministerija.