Klaipėdos uostą gelbsti naftos produktai

Spalis Klaipėdos uostininkus nuteikė optimistiškai - perkrauta krovinių daugiau nei pernai spalį. Palyginti su kitais Europos uostais, Klaipėdoje situacija nėra blogiausia. Nors vykdant investicinę programą kol kas nepasistūmėta į priekį, tačiau jau skelbiami nauji konkursai.

Šių metų 10 mėnesių Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcijos rinkliavų sąskaitos sudaro 98,9 mln. Lt, t. y. 6,6 mln. Lt mažiau nei pernai per tą patį laikotarpį, bet 7,2 mln. Lt daugiau nei planuota pajamų. Kitaip sakant, šių metų planas viršijamas.

Uosto direkcijos generalinio direktoriaus Eugenijaus Gentvilo teigimu, jeigu šiemet investicinė programa bus įvykdyta 60 proc., tai bus labai gerai. Pasak jo, taip atsitiko todėl, kad didžiąją rangos darbų uoste dalį vykdo kompanijos, kurių sąskaitoms šiandien taikomos laikinosios apsaugos priemonės, todėl darbai labai lėtai juda į priekį. Tačiau nepaisant to, ruošiamasi kitiems konkursams ir naujų projektų įgyvendinimui.

Konkursai

Jau paskelbtas konkursas dėl Klaipėdos keleivių ir krovinių terminalo statybos. Šio projekto sąmatinė vertė - 148 mln. Lt. Įvairioms Lietuvos bei Vidurio ir Rytų Europos kompanijoms išsiuntinėti personalūs kvietimai dalyvauti konkurse. E. Gentvilo teigimu, 10 kompanijų jau pareiškė norą dalyvauti. Vokai su pasiūlymais bus atplėšiami sausio 12 d. Uosto direkcija tikisi, kad bus pasiūlyta jai tinkama kaina.

Uosto direkcijos infrastruktūros direktoriaus Vidmanto Paukštės teigimu, artimiausiu metu bus skelbiamas konkursas dėl pirso statybos prie 66-67 krantinių, esančių jūrų krovos kompanijos "Bega" nuomojamoje teritorijoje.

Akmenis kels dviese

E. Gentvilas juokauja, kad uosto akvatorijos dugne vyksta kažkokie mistiniai dalykai, nes kad ir kiek tų akmenų iškeliama, jų vėl ir vėl atsiranda. Akmenys - nemaža problema kalbant apie didelių laivų trąšovežių atplaukimą iš Kinijos. Pasak uosto vadovo, kadangi UAB "Klaipėdos hidrotechnika", su kuria sutartis dėl akmenų iškėlimo pasirašyta šiemet rugpjūčio 28 d., nespėja kelti vis atsirandančių akmenų, buvo paskelbtas dar vienas konkursas. Po sudėtingų derybų jį laimėjo perpus mažesnę kainą pasiūliusi UAB "Getelit". Taigi dabar akmenis uoste kels jau dvi kompanijos.

Uosto direkcijos su "Klaipėdos hidrotechnika" pasirašytoje sutartyje nurodyta, kad ši bendrovė neturi kliudyti kelti akmenis kitoms kompanijoms, kurias parinks Uosto direkcija. "Nemanykite, kad abi bendrovės kels tuos pačius akmenis, skirtingus, ir tikiuosi, viena kitai netrukdys", - spaudos konferencijoje juokavo E. Gentvilas.

Spalis optimistiškas

Uosto direkcijos rinkodaros direktoriaus Artūro Drungilo teigimu, Klaipėdos uosto krovos apimčių atsilikimas nuo praėjusių metų lygio palaipsniui mažėja. Dabar jis yra 11,6 proc., o metų pabaigoje prognozuojama 10 proc., t. y. žadama perkrauti 26,5 mln. t. Per 10 mėnesių šiemet planuota perkrauti 22,5 mln. t, o perkrauta 22 mln. 300 tūkst. t. Pasak jo, situacija iš esmės gerėja dėl naftos produktų krovos augimo.

Šių metų spalį krovinių uoste, palyginti su pernai spaliu, perkrauta per 10 proc. daugiau. Augimą lėmė naftos produktų krova, kuri šiemet spalį didesnė nei pernai tą patį mėnesį 14,1 proc.

Anksti džiūgauti

Uosto direkcijos rinkodaros direktoriaus teigimu, realią situaciją uoste vis dėlto atspindi konteineriai ir ro-ro kroviniai, nes tai - plataus vartojimo prekės, kurios nėra pirmo būtinumo. Pasak A. Drungilo, šie kroviniai rodo, kad kol kas Lietuvos importo ir eksporto situacija brangesnių krovinių atžvilgiu nepagerėjo. Konteineriai signalizuoja, kad dar nėra pagrindo džiūgauti, jog ekonomika stabilizuojasi. Jų krova Klaipėdos uoste per 10 šių metų mėnesių, palyginti su pernai metų tuo pačiu laikotarpiu, sumažėjo per 23 proc.

Zuikio dainos

Per 7 pastaruosius metus krovos apyvarta Ventspilio uoste sumažėjo 24,5 proc., Talino - 10 proc. Kadangi juose daugiausia kraunama tranzitinių krovinių, tai, pasak A. Drungilo, rodo, jog jie yra padidintos rizikos kroviniai. Rygos uoste krovinių apyvarta per šį laikotarpį išaugo daugiau nei dvigubai, o Klaipėdos uoste - per 74 proc., nes juose daugiausia krauta nacionalinių krovinių. Rinkodaros direktoriaus manymu, abu šie uostai yra perspektyviausi rytinės Baltijos regione, nes anie uostai priklauso nuo kaimynų malonės.

Kalbant apie tendencijas Europoje, visuose Baltijos jūros uostuose, krovos sumažėjimas šiemet 11,6 proc. Klaipėdos uoste, pasak E. Gentvilo, tėra tik zuikio dainos. Vokietijos Hamburgo uoste krovos kritimas sudaro 25 proc., Belgijos, Nyderlandų uostuose - 15-20 proc., Rusijos uostuose - 20 proc. Gera situacija, pasak jo, tik tuose uostuose, kurie naudojami kaip tranzito tiltai Rusijos energetiniams resursams perkrauti.

Aidas LAIVINIS