Klaipėdos uostą atgal tempia trąšos

Krovinių apyvarta šiemet liepą Klaipėdos uoste sumažėjo 12 proc., palyginti su tuo pačiu praėjusių metų mėnesiu. Tačiau vis dėlto liepą krovinių buvo daugiau 2 proc. nei šių metų birželį ir 4 proc. daugiau nei gegužę. Taigi situacija šiek tiek gerėja.

Didžiausią krovos nuosmukį liepą sąlygojo kalio trąšų apyvartos sumažėjimas. Pasak Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcijos rinkodaros ir administracijos direktoriaus Artūro Drungilo, taip atsitiko todėl, kad trąšų paklausa rinkoje sumažėjo.

Uosto direkcijos generalinio direktoriaus Arvydo Vaitkaus teigimu, trąšų pardavimo srityje vyksta rimtų pokyčių. Jo manymu, jie gali atimti dalį krovinių ir iš Klaipėdos uosto. Tačiau, pasak Uosto direkcijos vadovo, reikia tikėtis, kad suderinus trąšų kainas, rudenį šis krovinys sugrįš į Klaipėdos uostą.

A. Drungilo manymu, rugpjūtį turėtų prasidėti derybos su pirkėjais iš Kinijos, ir tikimasi, kad kainos bus mažesnės nei iki šiol.

Septynių šių metų mėnesių krovinių apyvarta yra šiek tiek geresnė - 25 tūkst. t arba 0,1 proc. didesnė nei buvo pernai tuo pačiu laikotarpiu. Šiemet per septynis mėnesius trąšų apyvarta Klaipėdos uoste sumažėjo 0,5 mln. tonų, ro-ro krovinių - 93 tūkst. t arba 3,4 proc., vienetais sumažėjimo beveik nėra - tik 1 proc.

Krovos apyvarta kaimyniniame Ventspilio uoste (Latvija) per 7 šių metų mėnesius yra sumenkusi 851 tūkst. t arba 4 proc. ir yra 18,5 mln.t.

Krovos apyvarta Klaipėdos uoste nuo metų pradžios - 19,9 mln. t.

Anot A. Drungilo, didžiausią krovinių sumažėjimą šiemet gegužę sąlygojo rūdos. Tačiau atlikus papildomus gilinimo darbus prie 8-9 krantinių, kuriomis naudojasi AB Klaipėdos jūrų krovinių kompanija (KLASCO), buvo priimti "Panamax" tipo laivai ir šių krovinių krovos atsilikimas nuo pernai metų sumažėjo ir dabar tesiekia 132,5 tūkst., o buvo 0,5 mln. t. Šiemet liepą jau rūdų krauta 50 proc. daugiau palyginti su pernai metų liepa.

A. Vaitkus pasidžiaugė, kad nenumatyti darbai prie minėtų krantinių buvo atlikti labai greitai - buvo nukastos šlaito zonos, iškasta apie 4 tūkst. kub. m grunto. Rezultatas - į Klaipėdos uostą atėjo naujas krovinys - geležies rūdos drožlės.

Rugpjūčio vidury turi prasidėti žemės ūkio produktų eksportas. Per 7 šių metų mėnesius uoste žemės ūkio produktų jau yra perkrauta 600 tūkst. t daugiau nei pernai per tą patį laikotarpį. Pasak A. Drungilo, žemės ūkio produktų eksportas turėtų kilstelėti Klaipėdos uosto krovą vėl į 3 mln. t per mėnesį lygį.

Uosto direkcijos ekonomikos ir finansų direktoriaus-vyriausiojo finansininko Martyno Armonaičio teigimu, liepą 15 proc. sumažėjo ir Uosto direkcijos pajamos, gaunamos iš rinkliavų, palyginti su 2012-ųjų liepa. Tačiau vertinant septynių šių metų mėnesių rezultatus, jie yra praktiškai tokie pat, kaip ir pernai - tik 500 tūkst. Lt pajamų direkcija gavo mažiau. Priežastys tos pačios - trąšų krovos sumažėjimas.

M. Armonaitis patikino, kad truputį sumenkusios direkcijos pajamos didelės įtakos investiciniams planams neturės. Uosto infrastruktūros objektų statyba yra finansuojama ne tik Uosto direkcijos, bet ir iš Europos Sąjungos gautomis lėšomis. Bent jau šioje srityje akivaizdūs teigiami pokyčiai. Pernai per visus metus Uosto direkcija tepanaudojo tik 40,5 mln. Lt ES lėšų, o šiemet per 7 mėnesius - jau 87 mln. Lt. Tai susiję su Uosto direkcijos vykdomais didžiausiais projektais - laivybos kanalo gilinimu ir platinimu, keleivių ir krovinių terminalo statyba ir Kairių gatvės rekonstrukcija.