Klaipėdoje mokytasi tvarkyti balastinius vandenis

Rytoj baigsis šią savaitę Klaipėdoje 4 dienas vykę Tarptautinės jūrų organizacijos kartu su Lietuvos saugios laivybos administracija organizuoti regioniniai balastinių vandenų tvarkymo mokymai.

Tarptautinės jūrų organizacijos (IMO - angliškas trumpinys) seminaras
skirtas tam, kad šalys galėtų tinkamai pasiruošti pradėti įgyvendinti 2004 m. priimtą tarptautinę konvenciją dėl laivuose naudojamų balastinių vandenų ir nuosėdų tvarkymo bei kontrolės (BWM konvencija). Kai ji pradės galioti, nebebus laiko mokytis ir ruoštis, reikės taikyti jos nuostatas, kuriomis turės vadovautis laivai ir uostų terminalai.

Seminaro tikslas - supažindinti Baltijos šalių regiono atstovus su tuo, kaip reikės taikyti minėtą konvenciją, kokių metodikų reikės laikytis, kokių gali kilti problemų.

Teoriniame seminare Klaipėdoje pranešimus skaitė keli IMO parinkti aukštos kvalifikacijos dėstytojai, patys dalyvavę šios konvencijos kūrimo procese. Jame dalyvavo 29 klausytojai iš 8 šalių (Baltijos šalių jūrinių administracijų ir aplinkosaugos institucijų - Estijos, Latvijos, Lenkijos, Lietuvos, Rusijos Federacijos, Vokietijos, Švedijos, Suomijos, taip pat Lietuvos laivų savininkų atstovai), IMO, Helsinkio komisijos (Helcom) atstovai.

Tokie mokymai organizuojami visuose pasaulio regionuose. Rytų Europos regione ši teisė atiteko Lietuvai, t. y. Lietuvos saugios laivybos administracijai (LSLA). Jos Tarptautinių ryšių skyriaus vedėjo Mindaugo Česnauskio teigimu, LSLA tai labai svarbus įvykis, nes IMO pirmą kartą organizuoja kursus Lietuvoje įvertindama mūsų šalies, kaip aktyvios Baltijos jūros regiono valstybės, vaidmenį.

Pasak LSLA direktoriaus Evaldo Zacharevičiaus, didelių išlaidų dėl to LSLA nepatirs, teks išnuomoti salę, o patį renginį finansuoja IMO. Seminaro dalyviai plaukdami LSLA hidrografiniu laivu "Varūna" buvo supažindinti su Klaipėdos uostu.

Konvencijos esmė

Laivas, plaukiantis be krovinio, į balastines cisternas prisipila vandens, t. y. pasiima balastą. Tarkime, jis jį pasiėmė prie Australijos krantų ir plaukia į Europą. Ten jam reikės jį išpilti. Tačiau jeigu Europoje bus išpiltas Australijoje paimtas vanduo su visais mikroorganizmais, dėl to gali pakisti ekosistema.

Todėl yra numatytos tam tikros procedūros, kad balastinį vandenį laivas plaukdamas keistų palaipsniui arba atiduotų uoste.

M. Česnauskio teigimu, kitas labai svarbus dalykas tai, kad laivui plaukiant su balastiniu vandeniu atliekamos procedūros gali daryti įtaką ir laivo stovumui. Todėl minėtoje konvencijoje aptartos visos balastinio vandens tvarkymo taisyklės ir procedūros.

Pagrindinis BWM konvencijos tikslas - išvengti ar minimalizuoti nepageidaujamų kenksmingų vandens organizmų introdukciją jūros ir gėlųjų vandenų ekosistemose, tinkamai organizuojant laivo balastinių vandenų tvarkymą.

Beje, nors BWM konvencija dar nėra įsigaliojusi, kai kurios valstybės, pavyzdžiui, JAV, Kanada, Australija, savo nacionalinėje teisėje jau yra įtvirtinusios tam tikrus reikalavimus dėl balastinių vandenų tvarkymo ir į jų uostus įplaukiantys laivai privalo laikytis tam tikrų standartų.

Vidmantas MAŽIOKAS