Klaipėdoje diskutuojama uostų plėtros temomis

„Šiandien miestas yra kritikuojamas, kad mažėja gyventojų. Tobulėjančios ir modernėjančios technologijos didina pridėtinę vertę, bet prisideda prie darbo vietų mažėjimo. Kviečiu diskutuojant nepamiršti skaičių, susijusių su gyventojais, juo labiau, kad šioje auditorijoje gausu uosto, verslo atstovų“, – sveikindama diskusijos dalyvius sakė Klaipėdos miesto vicemerė Judita Simonavičiūtė.

Klaipėdos universiteto rektorius Eimutis Juzeliūnas pabrėžė, jog Klaipėdos universitetui labai svarbu, kad šiandien diskutuojama uosto vystymosi aspektais.

„Turime nemažai studijų programų, susijusių su jūros, rekreacijos mokslais, tad uosto, transporto sektoriaus plėtra mums be galo svarbi. Tikiuosi, kad šioje konferencijoje bus atkreiptas dėmesys į universiteto sąveiką su miestu, uostu ir verslu“, – sakė prof. habil. dr. E. Juzeliūnas.

Nuosekliai augant krovos mastui, didėjant įplaukiantiems laivams, plečiantis terminalų plotams, didėjant pervežimų intensyvumui, keičiasi ir Europos bei pasaulio uostai. Norėdami išlikti konkurencingi į rinkos pokyčius reaguoja ir mažesni, ir patys didžiausi uostai tokie kaip Roterdamas ar Zebriugė, kurių atstovai konferencijoje dalijasi savo patirtimi plėtojant uostus.

Pastarieji metai ir Klaipėdos uostui – sparčios plėtros bei proveržio laikotarpis. Per 25-erius uosto gyvavimo metus krova išaugo daugiau nei du kartus, nors uosto užimamas žemės plotas keitėsi nežymiai.

„Šiandien Klaipėdos uostas yra globalus, čia veikia pasaulinės, lyderių pozicijas turinčios kompanijos. Į Klaipėdos uostą reikia žiūrėti kaip į struktūrą, kuri svarbi pasauliniu mastu ir kaip į vieną svarbiausių Lietuvos ekonomikos veiksnių. Pernai pasiekęs absoliutų krovinių apyvartos rekordą, šiemet uostas išlaiko kylančią krovinių apyvartos kreivę. Šiandien Klaipėdos uostas yra vienas didžiausių darbdavių Lietuvoje. Rezultatai patvirtina, kad pasirinkta strateginė kryptis maksimaliai investuoti į uosto infrastruktūrą – pasiteisina. Todėl turime ieškoti bendrų sąlyčio taškų tiek su miestu, tiek su verslu, tiek su mokslininkais, tiek su šioje srityje veikiančiomis valstybės institucijomis atsakydami į klausimą, kokį uostą turėsime“, – sveikindamas konferencijos dalyvius sakė Susisiekimo ministerijos Vandens ir geležinkelių transporto politikos departamento direktorius Andrius Šniuolis.

„Trys didžiausios vertybės, kurios, mano supratimu, yra, tai žmonių gyvenimo gerovė, laikas ir nepriklausomybė. Klaipėdos uostas šiandien nepriklausomas ne vien dėl to, kad turime SGD su laivu „Independence“, bet ir todėl, kad galime planuoti savo ateitį nepriklausomai ir taip, kaip geriausia valstybei ir jos žmonėms. O Klaipėdos uostas jau seniai yra išaugęs iš „vietinio“ uosto statuso. Esame svarbi sudėtinė TEN-T tinklo, reikšminga tarptautinių koridorių dalis. Tad negalime sustoti vietoje, uostas privalo būti vystomas, turime matyti jo ateitį dešimt, dvidešimt, o gal ir daugiau metų į priekį“, – sako Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcijos generalinis direktorius Arvydas Vaitkus.

Pirmą kartą Klaipėdos uosto istorijoje yra rengiamas uosto bendrasis planas, kurio sprendiniai rengiami 15 metų, o koncepcija – 25 metų laikotarpiui. Šis dokumentas numatys uosto vystymą tiek šiaurinėje, tiek pietinėje dalyje. Bendrasis planas, anot A. Vaitkaus, yra vienas didžiausių projektų Lietuvoje, kurio svarbą sunku pervertinti.

Klaipėdoje vykstančioje tarptautinėje mokslinėje-praktinėje konferencijoje įžvalgomis dalijasi savo srities profesionalai – laivybos ekspertai, urbanistinės plėtros, aplinkosaugos specialistai, akademinė bendruomenė.