Klaipėdoje atsirado nauja jūros šventė

Tai, kas vyko praėjusį savaitgalį Klaipėdoje, būtų galima pavadinti tikra jūrine švente, mat veiksmas pagaliau persikėlė ant vandens ir vienintelis Lietuvos uostamiestis pagaliau pademonstravo, jog turi laivų bei žino, ką su jais veikti.

Šeštadienį pirmą kartą Klaipėdoje organizuotas laivų paradas pakerėjo klaipėdiečius. Laivybos sezono pradžiai skirtas renginys greičiausiai taps nauja jūrine tradicija. Jachtų regatą, "Meridiano" palydas, karinių jūrų pajėgų prisistatymą, istorinį laivų mūšį bei paradą stebėję žmonės kalbėjo, kad tokia šventė - rimtas konkurentas tradicinei Jūros šventei.

Prieš paradą klaipėdiečių laukė dar viena atrakcija - inscenizuotas laivų mūšis. Burlaivio "Lady Sophie" įgula vaidino prancūzų kareivius, kurie gaudė amerikiečių kontrabandininkų laivu pavirtusią jachtą "Vagant". Du mediniai laivai, apsirūpinę visa karo amunicija, patrankomis ir paraku, atspindėjo XIX amžiaus pradžios istorinius mūšius. Mariose aidėjo šūviai, rūko parako dūmai. Mūšio inscenizacijai vadovavo Klaipėdos karybos istorijos klubo pirmininkas Egidijus Zajecas. Aktoriai, tarp kurių buvo ir atvykusių iš Latvijos, tiek įsijautė į savo vaidmenis, kad vaidino ir krante: sulaikyti kontrabandininkai priešinosi kareiviams, bandė pabėgti... Kariūnai iššaudė 5 kilogramus parako, tad tikroviškumo mūšyje netrūko.

Vėliau mariose savo sugebėjimus ėmė demonstruoti laivų vilkikai. Vilkikas "Stumbras", plaukdamas palei terminalą, į dangų šovė fontanus, o galingasis TAK-9 "šoko" pagal muziką..

Jau prietemoje prasidėjo ilgai lauktas laivų paradas. Daugybė mažų ir didelių laivelių, net valčių, pasipuošusių spalvingomis šviečiančiomis girliandomis, tvarkinga grandine plaukė nuo "Begos" Jūrų muziejaus link. Viena kita įgula iš savo laivo pažėrė ir fejerverų. Laivų parade dalyvavo per 50 laivų. Jų koloną vedė legendinė jachta "Lietuva", kurios įgula, lakstydama nuo vieno borto prie kito, įsiūbavo laivą.

Miniai pritrūko erdvės

Laivų paradas mariose į terminalą sutraukė šimtus klaipėdiečių. Deja, ne visiems pavyko patogiai stebėti Klaipėdoje dar nematytą reginį vandenyje, todėl netrūko kritikos organizatoriams.

"Mes patys nesitikėjome terminale tokio anšlago Atrodo, čia tiek daug erdvės, tačiau krantinės ruožas pasirodė per siauras, kad sutalpintų tiek žiūrovų. Dar įvyko ir nesusipratimas - be mūsų žinios buvo užrakinti vartai į tą terminalo dalį, kurioje buvo prisišvartavę kariškių laivai", - sakė vienas iš renginio organizatorių Romandas Žiubrys, viešosios įstaigos "Klaipėdos publika" vadovas.

Pasak organizatorių, labiausiai išlošė tie klaipėdiečiai, kurie atsiliepė į šventės organizatorių kvietimą ir nuomojosi laivus, iš kurių netrukdomi galėjo stebėti laivų mūšį ir kitas atrakcijas bei dalyvauti parade. Reginys mariose taip pat buvo gerai matomas ir iš Smiltynės pusės.

Buvo ir tokių šventės dalyvių, kurie pasigedo daugiau maitinimo taškų, palapinių krante, nes vakarop oras atšalo, o prie kelių prekystalių su kava nutįso ilgos eilės. "Norime atpratinti klaipėdiečius nuo tų palapinių per šventes, todėl specialiai nekvietėme daug prekybininkų. Esame jūrinis miestas, todėl švęskime ne krante, o laivuose", - sakė Jolanta Braukylienė, viena iš šventės organizatorių.

"Jeigu ir kitais metais turėsime tokį geranorišką palaikymą, tiek draugų ir žmonių entuziazmo, manau, šventė vėl bus. Pavyzdžiui, be užmokesčio grojo būgnininkai, nekainavo elektra, įgarsinimas, abu laivai, dalyvavę istoriniame mūšyje, atsisakė pelno ir neplukdė žmonių, o jų įgulos bendravo su atėjusiais į krantinę žmonėmis, tuo kurdami šventinę nuotaiką", - pasakojo R. Žiubrys. Laivų parado organizavimo išlaidos atsiėjo viso labo apie 10 tūkst. litų - tokiam renginiui tai išties simbolinė suma.

Pasak parado sumanytojų, pagrindinis tikslas pasiektas - šventė žmones - tiek plaukusius savo išdabintais laiveliais parade, tiek stebėjusius reginius nuo kranto - išties sudomino ir sužavėjo. Panašios laivų šventės populiarios daugelyje įvairių šalių uostamiesčių, panašu, kad ši šventė, skirta laivybos sezono pradžiai, prigis ir Klaipėdoje.