Klaipėdai Rusijos uostai ne konkurentai

Prognozuota, jog šiemet Klaipėdos uoste bus perkrauta 28,4 mln. t. krovinių, kas mėnesį vidutiniškai po 2 mln. 370 tūkst. t. Šiemet liepą perkrauta 2 mln. 400 tūkst. t krovinių, 5,7 proc. daugiau nei tą patį mėnesį pernai. Septynių mėnesių krova, palyginti su pernai tokiu pačiu laikotarpiu, išaugo 13,2 proc.

Birių trąšų krova šiemet Klaipėdos uoste padidėjo 50 proc. Toliau džiugina ro-ro kroviniai - jų augimo tendencija nuo pernai metų pradžios išlieka, ir net dar labiau didėja.

Šiemet prognozuotas krovinių kiekio planas uoste viršytas 3 proc. Tam, kad pagaliau Klaipėdos uostas pasiektų 30 mln. t per metus krovos rezultatą, reikia antrą pusmetį kas mėnesį vidutiniškai perkrauti po 2,5 mln. t.

Baimintasi Muitų sąjungos

Pernai nuo metų vidurio prasidėjusi konteinerių krovos augimo tendencija išlieka. Didelis šuolis konteinerių krovos srityje iki šių metų vidurio įvyko todėl, kad augo bendra plataus vartojimo prekių rinka.

Be to, buvo baimintasi dėl nuo liepos 1 d. įvedamos naujos Rusijos, Baltarusijos, Kazachstano muitų sąjungos, tad vyko rinkoje išankstiniai užpirkimai. Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcijos rinkodaros ir administracijos direktoriaus Artūro Drungilo teigimu, džiugu, kad konteinerių krovos augimo kreivė nenukrito įvedus minėtą Muitų sąjungą. Vis dėlto konteinerių krova, palyginti su pernai metais, ir toliau didėja. Liepą, skaičiuojant vienetais, ji išaugo 6,3 proc., o nuo metų pradžios - 13,8 proc.

Paklaustas, kokią įtaką gali turėti Klaipėdos uostui Muitų sąjunga, kai pradės realiai galioti, ar situacija gerės, ar blogės, A. Drungilas atsakė:"Sunku dabar ką nors pasakyti. Bet jeigu tarifai būtų suvienodinti pagal Rusijos tarifus, situacija pagerėtų, tada pigiau kroviniai būtų vežami per Baltarusiją, ir Kazachstano kroviniai galėtų būti pigiau gabenami negu iki šiol. Bet jeigu tarifai būtų suvienodinti pagal Baltarusijos tarifų lygį, tai gali būti ir blogiau. Žinia, turėdama mažesnį atstumą, valstybė taiko didesnį tarifą. Kitas klausimas, ar ta Muitų sąjunga apskritai paliestų tarifus."

Rinkon stoja Ust Luga

Nuo praėjusių metų pradžios Rygos uosto krovos apyvarta pamažu mažėja, panaši tendencija pastebima ir Ventspilio uoste. Pastarajame mažėja trąšų apyvarta, iš jo dalį rinkos sėkmingai perima Klaipėdos uostas. Jungtinis Talino uostas yra vienintelis iš Baltijos uostų, kurio apyvarta šiemet didesnė nei Klaipėdos. Priežastis aiški - jis artimiausias uostas Rusijos eksportui. Ji naudoja Taliną tiek savo naftos produktų, tiek anglies eksportui. Talino uostas, kaip ir Klaipėda, yra vienintelis uostas nuo pernai metų pradžios išlaikantis krovos augimo tendenciją.

Tačiau pamažu stojasi ant kojų Rusijos Ust Lugos uostas, į jį pritraukiami nauji kroviniai, pradeda dirbti nauji terminalai. Uosto direkcijos rinkodaros ir administracijos direktoriaus teigimu, suprantama, tai atsilieps visiems Baltijos uostams, o pirmiausia tiems, kurie krovė didžiausią dalį Rusijos krovinių, t. y. arčiausiai esantiems.

Net konkurentais nepavadinsi

Sankt Peterbugas, kaip ir Klaipėda, yra universalus uostas. Jis turi savo rinką ir laikyti jo Lietuvos uosto konkurentu negalima, nes jie nesidalina tos pačios rinkos. Sankt Peterbugo rinka 50 kartų didesnė nei Lietuvos. Nevienodos šių uostų konkurencinės sąlygos, nes yra skirtingi geležinkelių tarifai į Klaipėdą ir į Sankt Peterburgą. Šiame Rusijos uoste krova auga, šių metų rezultatai geri. Ateityje jis, ko gero, rinka dalinsis su Ust Luga, į kurią greičiausiai bus perkelti masiniai kroviniai.

Paklaustas, ar Klaipėdos uostas negalėtų bendradarbiauti su Rusijos uostais, A. Drungilas atsakė, jog uostai bendradarbiauja tarpusavyje tik tokiu atveju, jeigu atsiranda juos jungianti laivybos linija. Klaipėdą ir Sankt Peterburgą vienija tik tai, kad yra linijų, kurių laivai užsuka tiek į vieną, tiek į kitą uostą.

Uosto direkcijos rinkodaros ir administracijos direktoriaus manymu, uostai galėtų glaudžiau bendradarbiauti nebent tokiu atveju, jeigu krovos kompanijos pasikeistų akcijomis, jeigu būtų perskirstyta nuosavybė, tada siekiant ekonominės naudos kroviniai būtų nukreipiami protingiau. Šiuo metu, kadangi šalių uostai neturi bendros nuosavybės, tokia schema neįmanoma.

Kaliningrado uostas turi preferencines (lengvatines) krovinio gabenimo Rusijos geležinkeliu sąlygas. Rusijos geležinkelio tarifai į šį uostą yra mažesni nei į Klaipėdą. Todėl Kaliningrado irgi negalima vadinti Klaipėdos konkurentu. Uostai konkurentais tampa tik tada, kai konkuruoja vienodomis sąlygomis.