Klaipėda Amerikoje būtų penktas šeštas uostas?

Pasak E. Gentvilo, amerikiečiams padarė įspūdį tai, kad apie 60 proc. per Klaipėdos uostą išgabenamų krovinių yra vietinės kilmės prekės. Matyt, jie įsivaizdavo Lietuvos ekonomiką esant visiškai silpną, nors Lietuvos pramonės augimas pernai buvo vienas aukščiausių Europos Sąjungoje, o šiemet prognozuojama, jog bus aukščiausias.

Viliojo į išorinį uostą

Lietuvos delegacija Amerikoje stengėsi informuoti stambias pasaulinio garso kompanijas apie tai, kad maždaug 2020-aisiais gali atsirasti išorinis Klaipėdos uostas, t. y. praktiškai naujas uostas, turėsiantis galimybę priimti "Baltmax" tipo laivus, kalbėjo apie galimybes dalyvauti jį statant pagal privačios viešosios partnerystės modelio schemą, aiškino, kad privatus kapitalas, galintis užtikrinti krovinių srautą, galėtų dalyvauti tokio uosto statyboje ir turėti, tarkime, dalį akcijų bei gauti naudos iš būsimo uosto rinkliavų.

Pasak E. Gentvilo, vargu ar atsirastų geresnis partneris išoriniam Klaipėdos uostui kaip kompanija "Maersk Line Ltd.".

Kompanija "Maersk" Virdžinijos valstijos Norfolko uoste yra išsinuomojusi žemės sklypą ir pasistačiusi konteinerių terminalą, užimantį 50 ha plotą. "Maersk" - savotiška uosto direkcija, gaunanti pinigus ir už krovą, ir už visas rinkliavas, nes ji pati pasistatė terminalą pradedant krantinėmis ir baigiant kranų nupirkimu - ji moka tik žemės nuomos mokestį.

Toks modelis, E. Gentvilo manymu, galėtų būti ir Klaipėdoje. Jeigu "Maersk" nenorėtų būti 100 proc. akcininku naujame uoste, galėtų turėti bent dalį akcijų. Ir tokiu atveju ši kompanija būtų suinteresuota krovinius nukreipti per Klaipėdą.

Be "Maersk Line Ltd." atstovų, Lietuvos delegacijos nariai susitiko ir su Vokietijos konteinerinių pervežimų kompanija "Hapag Lloyd" bei kompanija "American President Lines". Joms irgi buvo pristatytos galimybės investuoti į antrąjį pramoninį Lietuvos uostą.

Pasirašyti du memorandumai

Vizito JAV metu Klaipėdos uosto direkcijos vadovas pasirašė savitarpio supratimo ir bendradarbiavimo memorandumus su Virdžinijos valstijos Norfolko uostu ir Pensilvanijos valstijos regioniniu Filadelfijos uostu. Šie abu uostai, palyginti su Klaipėda pagal krovos apimtis, yra nedideli. Norfolke per metus perkraunama 2,1 mln. TEU (sąlyginių jūrinių konteinerių), apie 15 mln. t.

Filadelfijos uostas labiau panašus į Lietuvos uostą, nes jame kraunami įvairūs kroviniai: konteinerių per metus perkraunama apie 300 tūkst. TEU, o bendra krova siekia tik apie 4 mln. tonų. Užtat Pensilvanijos valstijoje yra gana didelė lietuvių bendruomenė ir iš Filadelfijos eina nemažai laivybos linijų į Europą.

Pasirašius memorandumus su minėtais uostais bus ieškoma galimybių atidaryti laivybos linijas tarp Klaipėdos ir vieno ar kito JAV uosto, organizuoti specialistų stažuotes ir kt. Pasak E. Gentvilo, ko gero, dar iki vasaros karščių į Filadelfiją ir Norfolką bus pasiųsta po porą Uosto direkcijos darbuotojų. Amerikiečiai pageidauja susipažinti su Klaipėda kaip su stambiu Baltijos jūros uostu. Jie sakė, kad Klaipėdos uostas Amerikoje būtų penktoje šeštoje vietoje pagal krovos apimtis. E. Gentvilas tuo abejoja ir žadėjo pasidomėti, ar tai yra tiesa.

Pasak jo, amerikiečiams daro įspūdį Klaipėdos uosto augimo tempai. Visame Baltijos jūros regione jis užima trečią vietą po dviejų specializuotų Rusijos uostų - Sankt Peterburgo ir Primorsko, dirbančių tik Rusijos rinkai.