Klaipėda - tarp 300 svarbiausių ES uostų

Maždaug 70 tūkst. kilometrų ilgio Europos Sąjungos (ES) pakrantėje yra daugiau nei 1 200 komercinių jūrų uostų. Europa yra vienas iš pasaulio regionų, kuriame ploto vienetui tenka daugiausiai uostų. [CITATA]

EK įvardijo 319 pagrindinių Europos jūrų uostų, nuo kurių labai priklauso visa Europos ekonomika. Komisijos parengtoje uostų apžvalgoje jie laikomi gerai veikiančio Europos uostų tinklo pagrindu - per juos tranzitu pervežama 96 proc. prekių ir 93 proc. keleivių.

Šiemet nepanaudos 6 mln. Lt

Anot Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcijos ekonomikos ir finansų direktoriaus-vyriausiojo finansininko Martyno Armonaičio, iš to, ką pareiškė EK, ką nors konkretizuoti dar labai sunku.

"Matyt, mes esame tarp tų 300 uostų. EK vertinimu, tų uostų buvimas dėl jų geografinės padėties yra strategiškai svarbus. Kiekvieno iš jų pajėgumas ir gebėjimas aptarnauti krovinių srautus turi būti toks, kad užtikrintų tinklo funkcionavimą be jokių butelio kakliukų. Šiuo atžvilgiu Klaipėdos uostas turi išskirtines pozicijas kalbant apie EK dėmesį ir galimą ES finansavimą.

Tarp tų 300 uostų, mano žiniomis, yra ir Ryga bei Talinas. Taigi šiame regione mes nesame vieninteliai svarbūs. Svarbiausia, kad galime tikėtis pritraukti daugiau lėšų savo investicijoms", - sakė M. Armonaitis.

Beje, 2013-ieji ES lėšų panaudojimo atžvilgiu Klaipėdos uostui bus rekordiniai. Šiemet iš 182 mln. Lt, skirtų 2007-2013 metų laikotarpiui, Lietuvos uoste, ko gero, bus panaudota 120-128 mln. Lt. Liks nepanaudoti tik kokie 6 mln. Lt. Tai - Kairių gatvės rekonstrukcijai ir Šventosios valstybinio jūrų uosto atstatymo techniniam projektui rengti skirtos lėšos.

Visi kiti projektai, vyriausiojo finansininko įsitikinimu, turi būti baigti šiais metais.

Kairių gatvės rekonstrukcijos darbai pagal sutartį turi būti baigti 2014 metais, tad, suprantama, anksčiau panaudoti pinigų negalima.

"Nėra jokio nukrypimo nei nuo plano, nei nuo kokių nors taisyklių. Ir dėl Šventosios tas pats. Techninio projekto rengimo sutartis pasirašyta tik gegužę. Pagal ją projektavimas truks metus. Taigi projektas bus parengtas ir statybos leidimas gautas tik kitais metais, vadinasi, ir pinigus už jo rengimą bus galima panaudoti tik kitąmet", - aiškino M. Armonaitis.

Liks nedidelės sumos

Pasak uosto vyriausiojo finansininko, nepanaudotas gal ir liks koks vienas kitas litas iš ES lėšų, bet iš esmės todėl, kad rezultatas bus pasiektas mažesnėmis sąnaudomis negu planuota.

Pavyzdžiui, planuota, kad atliekant laivybos kanalo gilinimo ir platinimo darbus bus iškasta 4,5 mln. kub. m grunto. Tačiau esant nemažam gyliui nuskusti dugną kaip su obliumi neįmanoma - jis būna šiek tiek nelygus. Svarbiausia, kad gylis būtų ne mažiau kaip 14,5 m, o kai kuriose vietose jis gali būti keliais centimetrais ir didesnis. Iškasto grunto kiekis ir darbų vertė iš anksto negali būti labai tiksliai apskaičiuoti ir nuspėti. Manoma, kad vis dėlto grunto bus iškasta šiek tiek mažiau nei planuota. Statomame keleivių ir krovinių terminale irgi gali būti šiek tiek sutaupyta lėšų.

Transporto investicijų direkcija Uosto direkcijai perves tik tiek pinigų, kiek ji privalės sumokėti rangovui. M. Armonaitis patikino, kad tai tikrai nebus didelės sumos.

Ko tikimės

Kalbant apie naują 2014-2020 metų laikotarpio finansavimą, Uosto direkcija tikisi gauti ES lėšų įplaukos kanalo tobulinimo projektams - jei ne molų konfigūracijos keitimui, tai bent jau nedideliam įplaukos kanalo krypties pakeitimui.

Tačiau šis klausimas dar nėra iki galo išanalizuotas. Šiuo metu Uosto direkcijos iniciatyva rengiama studija, kuri turėtų nustatyti maksimalius įplaukos kanalo parametrus, t. y. plotį, gylį ir molų konfigūraciją. Jeigu studijos rengėjai prieis prie išvados, jog verta įplaukos kanalą dar tobulinti, vienas iš finansavimo šaltinių galėtų būti ES lėšos.

Taip pat tikimasi gauti ES lėšų Šventosios uosto atstatymui. Praėjusiu finansavimo laikotarpiu jam finansavimas nebuvo skirtas. Jeigu nepavyks dar šiemet gauti ES pinigų mažųjų ir pramoginių laivų prieplaukai įrengti, tada bus bandoma jų gauti lėšų iš kito finansinio laikotarpio.

Pasak M. Armonaičio, vienas iš svarbiausių projektų būtų žemsiurbės įsigijimas. Ji labai reikalinga norint operatyviai reaguoti į uosto užnešimą dumblu ir smėliu. Šiuo metu Uosto direkcijai tenka rengti konkursus, todėl operatyviai pašalinti susikaupusių sąnašų ji neturi galimybės. Uosto kapitonas, atsižvelgdamas į tokią situaciją, yra priverstas mažinti leistiną laivų grimzlę.

Kartais Klaipėdos uostas negali priimti didelės grimzlės laivų vien todėl, kad prie kai kurių krantinių būna susikaupusios sąnašos. Taigi žemsiurbė gerokai palengvintų uosto gyvenimą. M. Armonaičio manymu, ji gali kainuoti apie 40 mln. Lt.

Vyr. finansininko manymu, taip pat iš ES lėšų galėtų būti finansuojami ir privažiuojamieji geležinkelio keliai į uosto krovos kompanijas. Kadangi vienu geležinkeliu, tarkime, nuo "Draugystės" stoties iki uosto, naudojasi daug kompanijų, ne viena, tad valstybės pagalbos privačiam verslui šiuo atveju, anot M. Armonaičio, ES negalėtų įžvelgti.

"Po tokio EK pareiškimo tikimės, kad finansavimas tikrai nebus mažinamas. Kitas klausimas - kiek mes turėsime tinkamų projektų ir ar Lietuvos institucijos tars lemiamą žodį? Juk didžioji sprendimų dalis priimama pačioje Lietuvoje, tai daro Vyriausybė, o pirmuoju smuiku groja Finansų ministerija. Mes esame nusiteikę optimistiškai ir manome, kad nebūsime užmiršti 2014-2020 metais skirstant ES lėšas", - sakė pokalbininkas.