Pasak Uosto direkcijos generalinio direktoriaus Arvydo Vaitkaus, pagrindas, duodantis augimą krovai šių metų kovą, yra skystieji kroviniai, daugėjo ir generalinių, šiek tiek mažėjo biriųjų krovinių kiekis. Šiemet per pirmą ketvirtį jau perkrauta beveik 10 mln. t. krovinių.
Lyginant pirmų dviejų šių metų mėnesių krovos rezultatus, tik Klaipėdos uoste krova augo 7,8 proc., o kituose Baltijos šalių uostuose mažėjo: Rygos uoste - 10 proc., Ventspilio - 18,3 proc., Talino - 14,9 proc.
A. Vaitkus juokavo atkreipdamas dėmesį į tai, kad Klaipėdos uostas krovos apimties atžvilgiu nuo Rusijos Sankt Peterburgo uosto besiskiria tik beveik 1 mln. tonų. Seniau skirtumas tarp šių dviejų uostų perkrautų tonų skaičiaus atžvilgiu buvo milžiniškas.
"Bet mūsų tai nedžiugina. Jeigu pramonės lygis krenta Rusijoje, visa tai atsilieps visos Baltijos jūros uostų krovos tendencijoms", - sakė A. Vaitkus.
"Klaipėda pagal krovos prieaugį lenkia visus Baltijos jūros rytinės pakrantės uostus. Nė vienas kitas uostas tokiu dideliu tempu neauga. Kovas Lietuvos uoste buvo ypač geras, tad galime daryti prielaidą, kad pirmą šių metų ketvirtį Klaipėdos uostas bus labiausiai augęs uostas Baltijos jūros rytinėje pakrantėje", - teigė Uosto direkcijos rinkodaros ir bendrųjų reikalų direktorius Artūras Drungilas.
Šiuo metu skaitomiausi
Šiuo metu skaitomiausi
Šiuo metu skaitomiausi
Taip pat skaitykite
Rašyti komentarą