Klaipėda - ne Barselona, bet kruiziniai laivai į ją plaukia

Klaipėdos uostą per metus aplanko apie 55 tūkst. kruizinių laivų turistų, o Barselonos - 2 mln. 500 tūkst. Kartais vieną dieną šiame uoste susirenka iki 20 kruizinių laivų. Į Klaipėdą laivais iš viso per metus atvyksta apie 300 tūkstančių, o į Barseloną - apie 3 mln. 500 tūkst. keleivių.

Turimo Bareselonos ir Klaipėdos kultūrinio paveldo, deja, negalima lyginti. Be to, Barselonoje gyvena beveik 2 mln. gyventojų, aplinkiniuose miesteliuose - dar 4,5 mln. žmonių, o visoje Lietuvoje - tik apie 3 mln. gyventojų.

Kelionių pradžia ir pabaiga

Esminis skirtumas tarp Klaipėdos ir Barselonos - pastarasis yra uostas, iš kurio kruiziniai laivai išplaukia ir į kurį sugrįžta atgal, t. y. keleivių kelionės čia prasideda ir baigiasi. Į Klaipėdą kruiziniai laivai užsuka tik trumpam, kelioms valandoms, kitaip sakant, jų keleiviai yra tranzitiniai.

Suprantama, kad tokie uostai kaip Barselona iš kruizinės laivybos uždirba daugiau nei tranzitiniai. Prieš išplaukdami kruiziniu laivu keleiviai turi atskristi ar atvažiuoti į Barseloną ir šiame mieste praleisti bent dieną ar naktį. Sakoma, kad toks keleivis per dieną Barselonoje išleidžia 100 eurų.

LYDERĖ. Barseloną ir žiemą aplanko vienas kitas kruizinis laineris. Dalios BIKAUSKAITĖS nuotr.

Barselonai, galima sakyti, labai pasisekė. Joje 1992 metais vyko XXV vasaros olimpinės žaidynės. Privažiavo labai daug svečių, kurie pamatė šito uosto pranašumus - yra pačiame miesto senamiestyje, kuris nedidelis, tad įmanoma per vieną dieną susipažinti su garsiausiomis jo grožybėmis.

Barselonos uosto direkcijos atstovai teigia, kad po olimpinių žaidynių atsirado labai daug norinčių aplankyti jų uostą, tad direkcija pradėjo plėtoti kruizinius terminalus. Šiandien ispanai giriasi, kad Barselona yra ketvirtas labiausiai lankomas uostas pasaulyje.

Mes viešbučių nestatysime

Barselonos uosto direkcija pastatė uoste penkis penkių žvaigždučių viešbučius. Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcija negalėtų to padaryti, nes įstatymas neleidžia jai tokiems tikslams naudoti pinigų - viešbučiai nėra uosto infrastruktūra.

"Jeigu norėtume uoste statyti viešbučius, reikėtų keisti įstatymą, bet, manau, mums nereikia kištis į verslą, nebent matytume, kad verslas nesugeba susitvarkyti su poreikiu. Yra geresnių verslų, į kuriuos būtų galima investuoti valstybės pinigus nei viešbučiai. Pavyzdžiui, naujų teritorijų, skirtų gamybai, plėtra. Pažiūrėkite, kas yra tokių pirmaujančių uostų kaip Antverpenas, Roterdamas užnugaryje. Ten ne paprasta krova, o stengiamasi iš vienos perkrautos tonos išgauti daugiau pridėtinės vertės. Tai labai aktualu ir mums, nes mes turime labai mažai vietos", - teigė Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcijos rinkodaros ir bendrųjų reikalų direktorius Artūras Drungilas.

Ir vis dėlto Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcija skiria gana didelį dėmesį kruizinės laivybos skatinimui Lietuvos uoste.

Dėmesys neadekvačiai didelis

Praėjusį antradienį Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos direktorė Judita Simonavičiūtė ir Uosto direkcijos generalinis direktorius Arvydas Vaitkus pasirašė sutartį dėl dalyvavimo 2015 metais tarptautinės asociacijos "Baltijos kruizai" veikloje ir narystės mokesčio mokėjimo, t. y. patvirtino išlaidų kompensavimo sąmatas.

Kadangi pernai kruizinių laivų, atplaukusių į Klaipėdos uostą, skaičius viršijo 50 (jie atvyko net 63 kartus), mokestis už dalyvavimą šios asociacijos veikloje pabrango 11100 litų. Šiemet asociacijai reikės sumokėti 16632 eurus.

Pasirašius minėtą sutartį, uostas ir miestas šias išlaidas pasidalino per pusę, t. y. po 8316 eurų. Dalyvavimas šios asociacijos veikloje, naudojimasis bendra rinkodara miestui yra labai naudingas, nes padeda privilioti kruizinius laivus.

Pasak A. Vaitkaus, Uosto direkcijai ekonominiu požiūriu kruizinė laivyba nėra ypač svarbi ekonomikos dalis - ji sudaro tik apie 1 proc. jos pajamų, o šios veiklos pelningumas - 0,4 proc. "Tačiau Uosto direkcija - socialiai atsakinga įmonė. Mums svarbu, kuo gyvena ir ką veikia miestas", - sakė A. Vaitkus. Beje, derantis su kitomis šalimis dėl krovinių siuntimo į Klaipėdos uostą neretai paminima tai, kad pernai į Lietuvos uostą atplaukė kruizinis laineris "Celebrity Eclipse", kurio ilgis - 317 metrų ir prilygsta trijų futbolo aikščių ilgiui, kad galimybė priimti tokį laivą Lietuvos uoste atsirado tada, kai buvo pagilintas ir paplatintas laivybos kanalas.

Pasak Klaipėdos mero Vytauto Grubliausko, nors direkcijos pajamos mikroskopinės, jos dėmesys kruizinei laivybai yra neadekvačiai didelis. Meras pasidžiaugė, kad miestas ir uostas kruizinės laivybos skatinimo klausimu kalba unisonu, kad suplanuota kartu dalyvauti tarptautinėse parodose tiek Majamyje (JAV), vyksiančioje jau šį savaitgalį, tiek Hamburge (Vokietija), vyksiančioje rudenį.

Reikia koncepcijos

Klaipėda - ne Barselona, nėra pagrindo tikėtis sulaukti tiek kruizinių laivų turistų. Žinoma, galima susikviesti į Lietuvos uostamiestį visą pasaulį, bet ar po kurio laiko tie keleiviai norės grįžti atgal, didelis klausimas. Tačiau miestas gauna didelės naudos iš to, kiek kruizinių laivų turistai palieka pinigų krante, tad bent jau pasistengti privilioti daugiau kruizinių laivų tikrai verta.

A. Vaitkaus teigimu, JAV kruizinės kompanijos "Carnival Corporation" viceprezidentų nuomone, Klaipėdos regionas yra įdomus kruizinių laivų keleiviams, tačiau jame reikia sukurti tai, ko nėra nė viename kitame uoste.

Pasirodo, nei Delfinariumas, nei Gintaro muziejus ir netgi Kuršių nerija nėra dideli traukos objektai, nes panašių yra kituose uostuose. Taigi būtina sukurti kruizinės laivybos Klaipėdoje koncepciją ir ieškoti išskirtinumo.

Kad ir kaip keista, Grūto parkas yra vienas iš didžiausių turistų traukos objektų Lietuvoje. Tai unikali mūsų istorijos dalis, ir tokie dalykai žmones traukia. Pasak A. Vaitkaus, idėjų jau turima įdomių, ką būtų galima daryti Lietuvos uostamiestyje. Anot jo, Lietuva gali būti patraukli ir gintaro dėka. Suprantama, kruizų koncepcijos Klaipėdoje per pusmetį parengti nepavyks, tai pareikalaus nemažai uosto, miesto, verslininkų, visų klaipėdiečių ir ne tik jų pastangų.

Būtina ieškoti išskirtinumo

Kas traukia turistus kitose šalyse, kaip jos kuria unikalumą?

Riugeno saloje Vokietijoje jau trejus metus vyksta spektakliai ant jūros kranto. Į juos susirenka daugybė - po 7 tūkstančius - žmonių. Rodo saloje senasis miestas apskritai nesutvarkytas, bet jame vyksta turgus, kuris traukia kruizinių laivų turistus.

Vienas iš pavyzdžių, kaip galima kažką sukurti, atrodytų, visiškai iš niekų - Vokietijos Mesingeno miestelis. Jis merdėjo, nes aplink jį yra Štutgartas, kiti pramoniniai centrai. Tačiau sumanus miestelio meras nuvyko į tuometinę Vokietijos sotinę Boną ir paprašė lėšų pirmiems miestelio namų aukštams senamiestyje išpirkti ir įrengti juose prekybos plotus. Po to, kai tai buvo padaryta, jau pirmais metais į Mesingeną atvyko 2 milijonai turistų. Tuose pirmuose aukštuose buvo įrengtos pasaulinius prekių ženklus turinčių kompanijų išparduotuvės, kuriose buvo galima įsigyti įvairių dalykų už vieną markę.

Odesoje vieną dieną prie krantinių stovėjo net 6 kruiziniai laineriai. Joje unikalus teatras pastatytas ant supiltinės žemės. Pradėjo slinkti vienas jo kampas ir dabar yra pasislinkęs 30 centimetrų. Šiame teatre nėra nė vieno kampo, viskas apvalu, akustika ideali, tad koncertuoja pasaulinės žvaigždės. Bilietai būna išperkami prieš pusę metų. Pagrindiniai jo lankytojai - kruizinių laivų keleiviai.

Naujasis Orleanas irgi turi traukos objektą - "baisią" gatvę, kurioje visi geria ir linksminasi. "Vieną kartą vis tiek buvo įdomu ją pamatyti. Netgi radau, kas mano širdžiai miela. Muzikos buvo visokios, bet džiazas ir bliuzas buvo tiesiog nuostabūs. Kartą pamatyti tai reikia, tai intriga. Pas mus vienas iš traukos objektų irgi yra Džiazo festivalis, Jūros šventė", - kalbėjo A. Vaitkus.

"Nesakau, kad visa tai mes turime perkelti į Klaipėdą, bet kartu ieškodami, gal ir mes surasime tą saulėgrąžą, kuri bus patraukli turistams ir jie išlips iš laivo", - sakė J. Simonavičiūtė.

Situacija pagerėjo

A. Vaitkus pastebi, kad negatyvūs dalykai, anksčiau darę neigiamą poveikį kruizinės laivybos plėtrai Klaipėdoje, jau pašalinti. AB "Klaipėdos laivų remontas", kruizinių laivų krantinės operatorė, aptvarkė teritoriją ir ji atrodo gražiau, atsirado "Wi-Fi" (belaidžio interneto) zona. "Pagrindinis uždavinys - papuošti tą teritoriją taip, kad kruiziniu laivu atvykusiems pasiturintiems žmonėms ir pamačius patrauklų vaizdą norėtųsi išlipti į krantą", - sakė A. Vaitkus.

Jau išspręsti ir taksi paslaugų klausimai, pagerinta viešoji tvarka Kruizinių laivų terminalo teritorijoje. Įsivedus eurą nebeliko ir valiutos keitimo problemos. Anksčiau turistai, atvykę šeštadienį ar sekmadienį, negalėdavo išsikeisti pinigų. O juk miestas nori, kad kruizinių laivų keleivis paliktų krante kuo daugiau pinigų. Tai yra didysis kruizinės laivybos naudingumo koeficientas miestui.

Turistą reikia "pasiimti"

Tiek uosto, tiek miesto valdžia pasigenda Klaipėdos senamiesčio verslininkų lankstumo ir sumanumo siūlant kruizinių laivų turistams reikalingas paslaugas.

Pernai į Klaipėdą kruiziniais laivais atvyko rekordinis turistų skaičius - 57 tūkstančiai. Didieji kruiziniai laivai paprastai atplukdo 1500-2500 žmonių. Vienas keleivis palieka vidutiniškai 48,31 euro. Kiek iš tų pinigų lieka Klaipėdos mieste, o kiek regione, pavyzdžiui, Palangoje ar Nidoje, sunku pasakyti. Praktiškai 50 proc. tos sumos tenka ekskursijoms, tačiau šias pajamas gauna gana nedidelis sektorius, o likusi dalis - suvenyrams. Pastarąją dalį būtų galima pasistengti padidinti. Tikimasi, kad euro įvedimas Lietuvoje paskatins būtent šios dalies augimą. Klaipėdos smulkiojo verslo atstovai galėtų dėti daugiau pastangų ir daugiau iš to uždirbti.

GARSENYBĖ. Prieš 150 metų pradėta statyti ir vis dar statoma bažnyčia Sagrada Familia. Tai garsiausias architekto Antoni Gaudi kūrinys. Dalios BIKAUSKAITĖS nuotr.

Pasak A. Vaitkaus, atsižvelgiant į tas sumas, kurias Klaipėdoje palieka kruizinių laivų turistai, ir reikėtų pradėti kurti kruizinės laivybos strategiją. "Visų mūsų bendras uždavinys - pasiekti, kad mieste paliekamų turistų pinigų suma būtų kuo didesnė", - sakė meras.

J. Simonavičiūtė atkreipė dėmesį į tai, kad iš kruizinio laivo išlipę turistai sėdėjo ant palangių, nes kavinukės dar nebuvo atidarytos. "Man keistokas toks požiūris, kai nėra lankstumo. Jeigu atplaukia kruizinis laivas, negi negalima atidaryti kavinės, kad ateitų turistai. Verslininkai turi įvertinti tai, kad turistą reikia "pasiimti". Manau, jie turėtų apie tai pamąstyti", - sakė J. Simonavičiūtė.

"Kruizinių laivų turistai turi pinigų, juos pasiimti - krante dirbančių ir įvairias paslaugas siūlančių verslininkų užduotis. Manau, mūsų senamiesčio verslininkai turėtų ieškoti lankstesnių formų. Mažos smulkmenos krante sukurią įspūdį, kurį išsiveža turistai. Dar yra daug dalykų, kuriuos turime padaryti tam, kad Klaipėda stipriai įsitvirtintų pasauliniame kruizinės laivybos žemėlapyje", - sakė V. Grubliauskas.

Muziejai Klaipėdoje nebuvo linkę dirbti šeštadienį, sekmadienį. Juos pavyko prikalbėti ir dabar šios problemos nebėra. "Manau, miestas turi labai daug svertų įkalbėti verslininkus atidaryti ir kavines 8 valandą ryto, kai atplaukia kruiziniai laivai", - juokavo A. Vaitkus.

Kenkia "savivaldos kiemo" mąstymas

"Mums kruizinių laivų turistai rūpi, ko gero, gerokai labiau nei kitoms savivaldybėms, nes mes pasitinkame tuos laivus. Kol kas mes tik kalbame apie Klaipėdos, kaip regiono, svarbą, bet kokių nors konkrečių žingsnių, stiprinančių regioninę dimensiją, kad ir turint omenyje kruizinę laivybą, nežengiama. Tiek vienas, tiek kitas kurortas eina tik savęs populiarinimo linkme. Mąstymo ne vien tik savivaldos kiemo, bet ir regiono kontekstu galėtų būti kur kas daugiau. Reikėtų daugiau sąveikavimo, planų derinimo. Jau kelerius metus mes regione kalbame apie renginių datų derinimą. Tik neseniai pavyko pasiekti, kad bent jau stintų šventė vieną savaitgalį vyktų viename, o kitą - kitame krašte.

VAIZDAS. Kadangi Klaipėda tokių vaizdų kruizinių laivų turistams pasiūlyti negali, ji turi ieškoti kaip kitaip juos sudominti. Dalios BIKAUSKAITĖS nuotr.

Daug tikiuosi iš ką tik pradėjusios dirbti naujos Turizmo departamento direktorės - jos dėmesys Klaipėdai ir jos regionui iš karto buvo juntamas. Ji įvertino mūsų regioną kaip vieną potencialiausių Lietuvoje. Turime suvokti, kad turizmas - visų mūsų bendras reikalas, visų mūsų vertybė, kad iš to gauna naudos miestas, t. y. kiekvienas jame dirbantis ir gyvenantis žmogus. Tačiau požiūrį, kad ir be mano pastangų plauks kruiziniai laivai, pakeisti nėra taip lengva", - mano Klaipėdos meras.

Folkloras - tik 190 metrų laivams

Šiemet Klaipėdos uoste kruizinių laivų sezoną pradėti gegužės 4 d. turėtų su Italijos vėliava plaukiojantis kruizinis laivas "Aida Cara", pirmą kartą užsuksiantis į mūsų uostą. Šis laivas turėtų ir baigti sezoną spalio 5 d.

Kol kas šiemet mūsų uostą kruiziniai laivai turėtų aplankyti 50 kartų. Kruizinių laivų atplaukimo paraiškos dar nebaigtos rinkti. Tikimasi, kad po pasaulinės kruizų parodos Majamyje, kurioje dalyvaus Klaipėdos delegacija, šis skaičius šiek tiek padidės.

Ir šiemet birželio 9 d. atplauks kruizinis milžinas "Celebrity Eclipse". Yra žinių, kad 2016 metais į Klaipėdą turėtų užsukti dar didesnis- 330 m ilgio laivas "Royal Princess".

Šiemet kiekvieną didesnį kaip 190 m ilgio laivą sutiks folkloriniai ansambliai. "Folklorą Lietuvoje dalinsime tik nuo 190 metrų", - juokavo meras. Teatro aikštėje vyks tradiciniai turgūs etc.

Pernai Uosto direkcija kruizinės laivybos rinkodarai skyrė apie 34 tūkst. eurų, šiais metais - 43 tūkst. eurų. Lėšų kruizinei laivybai skatinti daugiau planuoja skirti ir Klaipėdos m. savivaldybė. Pernai skirta 88600Lt, šiemet - 99700 Lt, arba 28785 eurai. Šios lėšos bus naudojamos kruiziniams laivams, kurie šiemet atplauks į Klaipėdos uostą, pasitikti (folkloriniams koncertams, gidams, kalbantiems populiariąja kruiziniame laive kalba etc.). Iš jų bus finansuojama ir visa kruiziniams turistams skirta leidyba - miesto planas, leidiniai apie Klaipėdą, suvenyriniai atvirukai etc. ir, žinoma, dalyvavimas parodose Majamyje ir Hamburge.