Kitąmet uoste numatomos didesnės investicijos

Kadangi šiemet Uosto direkcijos investicinė programa bus įgyvendinta iki 70 proc. planuotų apimčių, 2010-aisiais į Klaipėdos valstybinio jūrų uosto infrastruktūrą numatoma investuoti apie 206 mln. Lt.

Praėjusį penktadienį Susisiekimo ministerijoje vykusiame, ko gero,
paskutiniame šiais metais Klaipėdos valstybinio jūrų uosto valdybos posėdyje pritarta Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcijos 2010-2012 m. strateginiam veiklos, 2010 m. turto įsigijimo ir skolinimosi planams bei 2010 m. pajamų ir išlaidų sąmatos projektui.

Posėdyje dalyvavusio Uosto direkcijos generalinio direktoriaus Eugenijaus Gentvilo teigimu, esminių pakeitimų pajamų ir išlaidų sąmatoje valdyba nepasiūlė.

Paklaustas, ar valdybos nariai turėjo priekaištų Uosto direkcijai, E. Gentvilas atsakė: "Gėda prisipažinti, bet tikrai nebarė ir nekritikavo. Lietuvos transporto sistemoje Uosto direkcijos rezultatai yra geriausi. Valdybos nariai pateikė daug klausimų dėl infrastruktūros objektų rekonstrukcijos vykdymo eigos, bet kadangi svarstytas ne investicinės programos vykdymo klausimas, pastabų nesulaukėme."

Nenori skolintis

Šių metų Uosto direkcijos investicinė programa, kurioje buvo numatyta per 120 mln. Lt, buvo vykdoma, kaip juokavo uosto vadovas, per daug taupiai. Valdyba pritarė siūlymui kitais metais didinti investicijoms skirtą sumą iki 206 milijonų litų. Dalis nepanaudotų šių metų investicinės programos lėšų bus perkelta į kitus metus, pavyzdžiui, lėšos, numatytos būsimo keleivių ir krovinių terminalo statybai.

Kitais metais Uosto direkcija planuoja gauti apie 140 mln. Lt pajamų: jeigu nuo sausio 1 d. pradės galioti susisiekimo ministro įsakymas dėl žemės nuomos mokesčio apskaičiavimo tvarkos, iš žemės nuomos mokesčio - 22 mln. Lt bei apie 120 mln. Lt - iš rinkliavų.

Uosto valdyba davė leidimą Uosto direkcijai skolintis pinigų iš kelių bankų. E. Gentvilo teigimu, skolintis gali reikėti apie 25 mln. Lt, tačiau nebus skubama tai daryti. Jeigu konkursuose įvairių projektų kainos gerokai sumažėtų, gali ir nereikėti skolintis. Juo labiau kad Uosto direkcijai reikia laikytis skolų grąžinimo grafiko, turint omenyje ankstesnes paskolas. Dabar skola siekia apie 28 mln. Lt. "Mes nesame įklimpę skolose iki ausų. Jas grąžiname pagal numatytą grafiką. Tačiau be reikalo didinti paskolų naštą nėra jokios prasmės", - sako uosto vadovas.

Statinių priežiūra

Uosto direkcija gavo valdybos leidimą skelbti konkursą dėl hidrotechninių statinių priežiūros. Šiam tikslui numatoma skirti apie 2 mln. Lt, o planuojamai pirkti paslaugai, kainuojančiai per 1,5 mln. Lt, jau būtinas valdybos pritarimas.

Kiekvienas hidrotechninis statinys uoste turi būti apžiūrimas kartą per 5 metus. Kasmet šiems tikslams būdavo išleidžiamas beveik milijonas litų. Valdyba dar šiemet vasarą davė leidimą Uosto direkcijai konkursus kai kuriems darbams atlikti skelbti ne kasmet, o kas trejus metus, nes taip sutaupoma lėšų. Tad Uosto direkcija skelbs konkursą hidrotechninių statinių priežiūros darbams atlikti 2010-2012 m.

Didžiausi projektai

Kitais metais didžiausias dėmesys bus skiriamas keleivių ir krovinių terminalo statybai, taip pat pirso statybai jūrų krovos kompanijos "Bega" nuomojamoje teritorijoje, likusiems 90-96 krantinių, esančių LKAB "Klaipėdos Smeltė" nuomojamoje teritorijoje, darbams. Be to, 2010-aisiais žadama pradėti 7, 8, 9 krantinių, esančių AB Klaipėdos jūrų krovinių kompanijos nuomojamoje teritorijoje, rekonstrukcijos darbus. Tai didžiulės apimties darbai, kuriuos ketinama atlikti per trejus metus, o jų pradžiai kitais metais numatyti 8,5 mln. Lt.

2010-aisiais bus atliekami visi įžanginiai darbai - poveikio aplinkai vertinimas, galimybių studija, geologiniai tyrimai - susiję su uosto pietinės dalies gilinimo darbais, kuriuos numatoma atlikti 2011-2012 metais. Taip pat bus atliekami kiti investicinėje programoje numatyti darbai.

Vidmantas MAŽIOKAS