Kiaulės Nugara išgelbėtų Melnragę

Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcijos generalinis direktorius E. Gentvilas teigia, kad suskystintų dujų terminalas dabar negalėtų būti statomas Kiaulės Nugaroje dėl uosto akvatorijos pietinės ribos. Pagal galiojantį Vyriausybės nutarimą pietinė uosto akvatorijos riba kerta Kiaulės Nugaros salą įstrižai ir Uosto direkcijai priklauso tik maždaug trečdalis šiaurinės jos dalies. Vadovaudamasi galiojančiais įstatymais Uosto direkcija negali nieko daryti už tos ribos, nes tai jau svetima teritorija ir akvatorija.

Uosto vadovo manymu, suskystintų dujų terminalui to trečdalio salos, priklausančio uostui, nepakaktų. Jeigu ir nebūtų statomas pats antžeminis terminalas, jeigu būtų naudojama technologija perpumpuoti dujas iš laivo į laivą, pastarajam prišvartuoti reikėtų įrenginio - juk nešvartuosi jo tiesiog prie pelkėtos liulančios salos. Be to, tarkime, atplauks 260 m ilgio laivas, tad jo nosis jau išlįs už uosto ribų. Ir plaukiojančiam sandėliui dujoms regazifikuoti, t. y. paversti į skystas dujas, irgi reikalingi švartavimo įrenginiai.

Investicijos turi atsipirkti

E. Gentvilas jau seniai dairosi į Kiaulės Nugarą ir mano, kad ji turėtų būti išnaudojama uosto krovai. Tačiau jeigu Vyriausybė nuspręstų joje statyti suskystintų dujų terminalą, jis, žinoma, neprieštarautų. Šioje vietoje didelių problemų laivybos saugumo požiūriu neįžvelgia nei profesorius Vytautas Paulauskas, nei Uosto direkcijos Uosto kapitono tarnybos specialistai. Saloje terminalas būtų maksimaliai toli nuo gyvenamųjų kvartalų. Be to, pasak E. Gentvilo, reikia galvoti ir apie pietinės uosto dalies plėtrą.

Antram uosto gilinimo darbų etapui, kai visa akvatorija iki Jūrų perkėlos terminalo bus pagilinta iki 14,5 m, planuojama išleisti 100-125 mln. Lt. Pasak uosto vadovo, tokios investicijos turi būti daromos ne dėl šiandien Klaipėdos uoste kraunamų krovinių kiekio, o tam, kad jų būtų kur kas daugiau. Anot jo, nors šioms investicijoms bus naudojami ir Europos Sąjungos (ES) pinigai, būtina galvoti ir apie tai, kad jos turi maksimaliai atsipirkti.

Jeigu pietinėje uosto dalyje nieko daugiau nebūtų daroma, tai tokių didžiulių investicijų rezultatais pasinaudotų tik dvi kompanijos - LKAB "Klaipėdos Smeltė" ir jūrų krovos kompanija "Bega". Todėl reikia gilinti ir Malkų įlanką iki 13-13,5 m, kad geresnėmis sąlygomis galėtų pasinaudoti ir įlankoje esančios įmonės. Tada naudos turėtų ir AB Vakarų laivų gamyklos įmonės UAB "Vakarų krova", UAB "Vakarų laivų remontas", pastarajai atsirastų galimybė remontuoti didesnius "Panamax" tipo laivus, UAB Klaipėdos konteinerių terminalas, AB Klaipėdos jūrų krovos kompanija (KLASCO) prie 144-osios krantinės. Tokiu atveju jau šešioms uosto kompanijoms būtų sukuriamos papildomos galimybės, tačiau E. Gentvilo manymu, ir tai dar būtų per mažai. Dar reikėtų krovai panaudoti Kiaulės Nugarą, jeigu suskystintų dujų terminalas joje nebūtų statomas.

Riba - skausmingas klausimas

Kitais metais Uosto direkcija pradės minėtus akvatorijos dugno gilinimo darbus. Jų metu bus iškasta 2,5 mln. kubinių metrų grunto. Kilo klausimas, ar verta tiek grunto išplukdyti į atvirą jūrą ir nugramzdinti dampinge. Apskaičiuota, kad Kiaulės Nugaros aukštis virš vandens dabar yra 1 metras. Reikėtų salą paaukštinti iki 4-6 metrų ir suformuoti krovos darbams tinkamą teritoriją. Salos plotas - apie 20 ha, tad jai paaukštinti būtų galima panaudoti apie 0,8 mln. kub. m iškasto grunto, t. y. maždaug trečdalį. Tačiau kol kas tai galima daryti tik tame trečdalyje salos, kuris priklauso direkcijai.

Todėl norima perkelti Klaipėdos uosto pietinės dalies ribą iki "Natura 2000" teritorijos (visos ES šalių išskirtos saugomos teritorijos jungiamos į bendrą ES saugomų gamtinių teritorijų tinklą - NATURA 2000), maždaug iki tos vietos, kurioje planuojama statyti mažųjų ir pramoginių laivų prieplauką.

Tada Uosto direkcija paaukštintų salą ir statytų joje terminalus. Tiesa, yra vienas pavojus - gilinant pietinėje dalyje dugną gali prasidėti Kuršių marių vandens drenavimasis. Todėl reikia mažinti vandens debitą tarp Kuršių marių ir dabartinės uosto akvatorijos. Tad planuojamos įvairios kompensacinės priemonės, pavyzdžiui, maždaug ties Kiaulės Nugaros pietinės dalies pabaiga pertverti dugną, kad būtų sumažintas pratekančio vandens skerspjūvis.

Įgyvendinant salos įsisavinimo projektą atsirastų platus įvažiavimo iš Smeltės pusiasalio į Kiaulės Nugaros salą kelias, kurio apačia būtų pralaidi vandeniui. Tokiu būdu sumažėtų Kuršių marių vandens nutekėjimas į pagilintą Klaipėdos uosto akvatoriją. Tačiau direkcija negali toje vietoje daryti pylimo nei po vandeniu, nei virš vandens, statyti jungiančio tilto, nes tai svetima teritorija ir akvatorija. Tad uosto ribos klausimas tampa labai skausmingas.

Prašė paspartinti procesą

Klaipėdos uosto vadovas E. Gentvilas rugsėjo 20 d. Vyriausybės Transporto ir tranzito komisijai pristatė Klaipėdos uosto pietinės dalies ribos problemą. Norint viską padaryti pagal dabar galiojančią tvarką, būtina rengti detalųjį planą. Tokiu atveju tuojau iškiltų problemų su vandenviete, su "Natura 2000" riba, su Kuršių nerijos nacionaliniu parku. Visos procedūros vargu ar būtų atliktos ir per metus, tad sparčiai pastatyti suskystintų dujų terminalo nepavyktų.

Uosto vadovas prašė pakeisti uosto teritorijos ir akvatorijos ribas ir nereikalauti rengti detalųjį planą. Ministras pirmininkas Andrius Kubilius pažadėjo pavesti Aplinkos ministerijai ir Nacionalinei žemės tarnybai išanalizuoti šią problemą.

Uosto vadovo manymu, kadangi Vyriausybė nori labai greitai statyti suskystintų dujų terminalą, dabar geras metas kalbėti ir apie uosto pietinės dalies ribos perkėlimą, juo labiau kad Uosto direkcijos ir valstybės interesai sutampa, tad yra galimybė paspartinti procesą.

Pasak E. Gentvilo, jeigu neatsirastų juridinių kliūčių, Vyriausybė galėtų greitai pakeisti uosto ribą.

Iš direkcijos varpinės

Paklaustas, ar suskystintų dujų terminalas nesujauktų direkcijos planų, nes toji sala jai lyg ir nepriklausytų, uosto vadovas atsakė: "Šiandien aš galiu tik spėlioti. Tai būtų operatoriaus sala. Ko gero, atsirastų kokia nors AB Suskystintų dujų terminalas. Pagrindinis jos akcininkas būtų valstybė per AB "Klaipėdos nafta", kuri ją laikytų savo rankose, bet būtų pritraukiamas ir privatus kapitalas, be AB "Achema" eina kalba ir apie būsimo terminalo statytojus, Omaną, Katarą, šias Artimųjų Rytų valstybes. Jie įsipareigotų investuoti į tą AB Suskystintų dujų terminalą ir iš jos lėšų statyti terminalą. Tokio akcininko pritraukimas labai naudingas ta prasme, kad jis bus suinteresuotas tiekti dujas terminalui, kurio dalis akcijų priklausys jam. Toji AB nuomotų terminalui reikalingą plotą. Uosto direkcija gautų nuomos mokestį ir rinkliavas iš atplaukiančių laivų."

E. Gentvilo manymu, Kiaulės Nugara saugiausia vieta dujų terminalui visame uoste. Kita saugi vieta gali būti nebent atviroje jūroje. Tačiau galima įsivaizduoti, kiek kainuotų esamo dujotiekio sujungimas su ten esančiu terminalu. Be to, Vyriausybė yra nusprendusi statyti dujotiekio atšaką iš Klaipėdos į Jurbarką, kad naujas terminalas įsilietų per ją į bendrą Lietuvos dujų vamzdynų sistemą, tad Kiaulės Nugaros variantas kainuotų pigiau. "Reikia galvoti ir apie Lietuvos mokesčių mokėtojus. Jie mokės AB "Lietuvos dujos" mokesčius už tai, kad atsipirktų jos investicijos, pavyzdžiui, į vamzdynų plėtrą. O kuo brangiau kainuos vamzdynų sujungimas su suskystintų dujų terminalu, tuo brangiau žmonės kaip vartotojai turės mokėti už dujas", - sako uosto vadovas.

Žiūrint iš Uosto direkcijos varpinės kyla klausimas, kodėl suskystintų dujų terminalui atviroje jūroje turėtų būti pilama 20 ha sala, kai tokia sala jau yra Kuršių mariose? Kas pigiau kainuos - ar naujos salos supylimas 15 metrų gylyje, ar Kiaulės Nugaros paaukštinimas 5 metrais? Be to, Kiaulės Nugaroje per 50 metų jau susigulėjo gruntas. Bent jau Uosto direkcijai pastarasis variantas kainuotų kokius tris kartus pigiau nei atviroje jūroje.

Uosto pajėgumas - per 50 milijonų

E. Gentvilo manymu, jeigu būtų gerai įsisavinta teritorija pietinėje uosto dalyje, būtų galima atidėti tolesnei ateičiai labai brangų projektą - išorinio (giliavandenio) uosto statybą, o galbūt jo net visai nereikėtų.

Uosto vadovo teigimu, Malkų įlankoje dirbančios kompanijos galėtų padidinti krovą 5 mln. t, Kiaulės Nugaros saloje būtų kraunami bent 2 mln. t, LKAB "Klaipėdos Smeltė" kalba apie 1 milijoną TEU (sąlyginių jūrinių konteinerių), jos krova galėtų padidėti 7 mln. t, UAB Birių krovinių terminalas pridėtų apie 2 mln. t, "Bega", kai bus pastatytas antras pirsas - 2 mln. t. Dabar Klaipėdos uoste kraunama apie 30 mln. t, o išvysčius pietinę jo dalį krovinių kiekis padidėtų apie 18 mln. t, vadinasi, jau būtų galima krauti per metus 48 milijonus tonų krovinių.

O dar pridėjus tai, kad KLASCO sutvarkius krantines, kuriomis ji naudojasi, galėtų krauti ne 9 mln. t kaip dabar, bet iki 15 mln. t, t. y. šiaurinėje dalyje būtų kraunama daugiau 6 mln. t, tai Klaipėdos uoste krova siektų net 54 mln. t.

Beje, idėja statyti giliavandenį uostą kilo tada, kai Klaipėdos uoste buvo kraunama apie 20 mln. t. Tada buvo sakoma, kad uosto pajėgumas - tik 30 mln. t, vėliau - kad 40 mln. t, o šiandien aiškėja, kad 50-55 mln. t.Pasak E. Gentvilo, reikia nusistatyti, kokia vis dėlto yra uosto talpa, tada bus lengviau apsispręsti dėl išorinio uosto.

Išorinis uostas būtų klaida

"Kuo daugiau mes panaudosime dabar turimų rezervų, tuo vėliau mums reikės imtis labai brangaus projekto. Išorinis uostas gali turėti ir neigiamų pasekmių. Pastačius jį per anksti, investicijos, kurios bus sukištos į dabartinį uostą, tiek valstybinės, tiek privačios, gali neatsipirkti. Sakykime, už 2 ar tris milijardus litų pastatome išorinį uostą, koks nors operatorius išsinuomoja dalį tos dirbtinės salos, nusiperka kranus, krauna konteinerius ir konteinervežiai laivai nebeplaukia į dabartinį uostą. Tokiu atveju gali paleisti varles į uostą ir tegu sau gyvena. Manau, kad paskubėti statyti išorinį uostą būtų milžiniška klaida", - sako E. Gentvilas.

Paklausus, o gal nevertėtų tiek investuoti į pietinės uosto dalies išvystymą, uosto vadovas atsakė: "Sakykime, kelis šimtus metų veikiantį uostą uždarome ir statome salą jūroje. Valstybė gal ir galėtų taip nuspręsti - nebeinvestuoti į dabartinį uostą ir jame viską griauti. Tačiau ką reikėtų daryti su privataus kapitalo investicijomis uoste, kurios siekia apie 2 milijardus litų? Manau, kad vis dėlto strateginis mūsų uždavinys - maksimaliai panaudoti dabartinio uosto galimybes."