Keltininkams 2020-ieji buvo geri, šiemet - nemažai iššūkių

Pasak "Smiltynės perkėlos" vadovo, 2020-ųjų rezultatai, ko gero, bus 10 procentų prastesni, palyginti su 2019-aisiais, tačiau jie buvo bendrovei labai geri, tad per daug skųstis negalima. Pernai metų bendrovės kapitalo grąža gana nemaža. Kiekvienais metais ji turi sumokėti valstybei 6,2 proc. kapitalo grąžos. Tai bus padaryta su kaupu.

Didelių kainų pokyčių nesitikima

"Įmonės pelną reguliuoja Valstybinė energetikos reguliavimo taryba (VERT), tad įmonė negali daugiau uždirbti, nei jai leidžiama", - juokauja M. Čiakas. Paklaustas, ar šiemet bilietų kainos bus peržiūrėtos, atsakė, kad tai bus padaryta pavasarį. VERT peržiūri įmonės turėtas paslaugos teikimo sąnaudas, investicijas į kapitalą ir pan. Pagal tai ir nustatoma maksimali leidžiama bilieto kaina.

"Mes ataskaitą siųsime balandį, galbūt gegužę Kainų komisija pasakys savo verdiktą, ar kelti kainas ir kiek kelti.

Nemanau, kad būtų didelių pokyčių kainų srityje, nes naujo laivo statybos kaštai išdalinami maždaug dvidešimčiai metų.

"Nėra taip, kad pastatai naują keltą ir laivo statybos kaštai iš karto gula į keltų bilietus. Visų atliekamų investicijų sąnaudos, ar tai būtų laivas, ar kitas ilgalaikis turtas, paskirstomos per turto nusidėvėjimą, kuris skaičiuojamas jo eksploatacijos normatyviniam periodui", - sako "Smiltynės perkėlos" vadovas.

Šiemet bendrovė yra numačiusi įgyvendinti nemažai investicinių projektų. Netrukus bus pradėta tvarkyti Naujosios perkėlos teritorija. Dėl šių darbų bendrovei teko bylinėtis ne vienus metus. "Tikimės žmonių supratingumo. Kol vyks statybos darbai, bus nepatogu. Laikinas kelias įvažiuoti į keltus bus siauresnis. Šiuo metu automobilių srautai yra sumažėję, gal daug pasipiktinimų ir nesulauksime, bet vis tiek reikės pakentėti šešis mėnesius, - sako "Smiltynės perkėlos" vadovas.

Jau baigiamas rengti naujo administracinio pastato projektas. Jeigu Naujosios perkėlos teritorija bus sutvarkyta iki vasaros, rudenį naujas pastatas bus pradėtas statyti. Pasak M. Čiako, dėl jo statybos laukia dideli iššūkiai. Statybos leidimą, kai bus baigta visa derinimo procedūra, planuojama gauti iki pavasario vidurio. Tada prasidės rangovo parinkimo konkursas - sunkiausias dalykas. "Nerimą kelia tai, kad vėl nereikėtų bylinėtis ir procesas nesustotų keleriems metams", - prisipažįsta bendrovės direktorius.

Naujas keltas - vasaros viduryje

Naujas keltas "Klaipėda" toliau statomas Vakarų Baltijos laivų statykloje. Šiuo metu, galima sakyti, visos laivo dalys jau išpjautos ir laivas pradėtas surinkinėti. Darbai vyksta sklandžiai, lenkiant statybos grafiką. Laivo statybą prižiūri pasamdytas klasifikacinės bendrovės atstovas ir mūsų įmonės specialistai, kurie periodiškai lankosi statykloje", - sakė M. Čiakas.

Tikimasi, kad naujas keltas šiemet antroje vasaros pusėje jau bus pastatytas ir klaipėdiečiai bus pakviesti į jo krikštynų ceremoniją. "Jeigu baigsis karantinas, darysime krikštynas. Būtų absurdas palikti nekrikštytą laivą. Tikimės, kad jis į vandenį bus nuleistas birželį. Šiuo metu jau padaryta daugiau kaip 30 procentų darbų", - kalbėjo bendrovės vadovas.

Neskaičiuojant kelto "Kintai", seniausiam "Smiltynės perkėlos" keltui jau 14 metų. Paprastai bendrovė kasmet dokuoja vieną iš turimų keltų. Ši procedūra laivams privaloma kas penkerius metus. Šiemet vieną teks dokuoti pavasarį, kitą - rudenį.

2021-aisiais planuojama pakeisti kelto "Nida" variklius naujais, kurie bus ekonomiškesni ir mažiau teršiantys aplinką - atitiks aukščiausius gamtosaugos reikalavimus.

Senasis keltas "Kintai" stovi prie krantinės. Pernai Lietuvos transporto administracija atliko kelto "Kintai" neeilinę techninę apžiūrą ir laivo dokumentų galiojimą pratęsė iki šių metų birželio. Vasarą jis šiek tiek padeda kelti keleivius. Pasak bendrovės vadovo, kai tik bus pradėtas eksploatuoti naujas keltas, su "Kintais" teks kažką daryti. Kokį sprendimą priims įmonės valdyba, jam dar nežinoma. Kad ir kaip būtų, tai visgi yra turtas - laivas, kurio amžius jau gerokai per 40 metų, vis tiek turi savo rinkos kainą.

Krantinių rekonstrukcija netrukdys

Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcija šiemet ketina pradėti rekonstruoti Smiltynės pusėje Senosios perkėlos krantinę, kuria naudojasi "Smiltynės perkėlos" keleivinis keltas. Statybos darbai suskirstyti į du etapus: iš pradžių bus tvarkoma viena dalis, paskui kita, kad vasarą nebūtų trukdoma dirbti keltui. Kai viena pusė bus sutvarkyta, laivas švartuosis prie jos, o dirbama bus jau kitoje pusėje. "Tai jungtinis projektas. Direkcija sutvarkys krantinių konstrukciją ir dangas, mes įrengsime naują elektros instaliaciją, pastatysime naujus šviestuvus, naujus suoliukus. Šiuo metu direkcija vykdo statybos darbų rangovo atrankos konkursą. Jeigu ji spės padaryti savo darbus iki pavasario, mes rudenį galėtume pradėti savo", - sakė bendrovės vadovas.

Senoji perkėla dar uždaryta

"Perkėlos uždarymas labai skausmingas veiksmas įmonei. Jis kaip mozaika dėliojamas iš daugybės dalių. Vienas dalykas, reikia riboti žmonių judėjimą. Matėte, kas savaitgalį dėjosi ant kalnų, kaip žmonės ant jų susigrūdo. Reikia suprasti, kad jeigu dirbtų Senoji perkėla, tiek žmonių grūstųsi ir kelte. Reguliavimo procesas labai sudėtingas. Atsiranda dalis žmonių, kurie nesilaiko saugumo reikalavimų - nedėvi veido apsauginių kaukių, nesilaiko saugaus atstumo. Už tai turi atsakyti įmonė. Keltas yra butelio kakliukas, kur visi žmonės susispiečia į vieną vietą. Grūdamasi petys į petį, dviejų metrų atstumo nesilaikoma. Ir paviršiai nučiupinėjami, mes turime nuolatos dezinfekuoti keltus.

PASTATAS. Jeigu Naujosios perkėlos teritorija bus sutvarkyta iki vasaros, rudenį bus pradėtas statyti naujas administracinis pastatas.

Vitos JUREVIČIENĖS nuotr.

Kitas dalykas, darbo dienomis Senojoje perkėloje žmonių būna mažai. Keltai plaukia tušti.

Senosios perkėlos vienos dienos sąnaudos siekia beveik 3 tūkst. eurų, o parduodame 100-150 bilietų po 1 eurą.

Ar įsivaizduojate, kokių nuostolių mes patiriame? Jeigu tokios dienos būtų kelios, tai dar nieko, bet kai tai tęsiasi visą mėnesį ir jo gale pamatai, kokius patiri nuostolius, pasidaro baisu. Tai juk valstybės pinigų mėtymas, todėl ir priimi tokį sprendimą", - aiškino M. Čiakas.

Dar vienas dalykas, keltų įgulas būtina apsaugoti, kad nesusirgtų COVID-19. Naujojoje perkėloje dirba aštuonios, o Senojoje - keturios įgulos.

Kai vienu metu dvi įgulos iš keturių izoliuojasi, situacija darosi sudėtinga. Jeigu vienas įgulos narys turėjo kontaktą su sergančiuoju, izoliuojasi visa įgula. Sunku užtikrinti darbą apskritai, nes žmonės be poilsio dienų dirbti negali. Kai situacija aprims, padaugės besikeliančių žmonių, atidarysime ir Senąją perkėlą", - tikino "Smiltynės perkėlos" vadovas.

Naujojoje perkėloje sumažėjo automobilių

Automobilių kėlimas Naujojoje perkėloje prasidėjus naujiems metams krito apie 60 proc. Nida nebeįsileidžia poilsiautojų, nemažai nidiškių dirba iš namų, apribotas judėjimas tarp savivaldybių, Lietuvos jūrų muziejus uždarytas. Kaip ir nebėra dėl ko keltis į aną pusę, nebent šeštadienį, sekmadienį pasivaikščioti. Anksčiau per dieną buvo perkeliama 1 200 automobilių, o dabar - 400-500.

"Vasarą, žinoma, tikimės atsigriebti kažkiek, bet išsilyginti greičiausia jau vis tiek nebepavyks. Palyginau 2020-ųjų ir šių metų pirmas savaites, kritimas - 60 proc. Atsigriebti bus labai sunku, belieka tikėtis, kad tai ilgai nesitęs. Jeigu pradės dirbti muziejus, bus galima važiuoti į Nidą, reikalai taisysis. Tai, kad siena su Kaliningradu uždaryta, iškęsime, jau pernai vasarą gyvenome be automobilių iš Kaliningrado ir be kruizinių laivų turistų", - situaciją apibūdino M. Čiakas.