Keltai baugina, bet negali neplaukti

AB "DFDS Seaways" atstovo Vaido Klumbio teigimu, visų pirma šios bendrovės ro-pax laivai sudaro galimybę Lietuvos piliečiams, užstrigusiems užsienyje, sugrįžti į savo šalį. Kitas dalykas, keltai užtikrina prekių judėjimą.

Yra rizika

"Laukia pokalbis, kuriame aptarsime galimas ir būsimas grėsmes ir rizikas, kurios laukia, kai į Klaipėdą per dieną atplauks maždaug 500-600 keleivių keltais. Per 3 dienas - per pusantro tūkstančio", - skaičiavo Klaipėdos miesto meras.

Jis aiškino, kad jeigu nebūtų gausaus keleivių srauto iš keltų, Klaipėdos universitetinei ligoninei apsaugos priemonių pakaktų 10 dienų. "Tačiau jeigu srautai taps gerokai didesni nei dabar, kalbama apie savaitę", - sakė V. Grubliauskas.

V. Grubliauskas teigė, kad didžiausias iššūkis - gauti užtektinai apsaugos priemonių. Anot jo, apie šią problemą kalba tiek Klaipėdos regiono vadovai, tiek medikai iš uostamiesčio ligoninių ir net Visuomenės sveikatos centro specialistai.

"Negaliu kalbėti apie visą Lietuvą, tačiau jeigu aprūpinimas Klaipėdoje bus toks, koks dabar, tai iš visų tų skambių akcijų ir šūkių liks tik šukės", - sakė V. Grubliauskas.

Paklaustas, ar Savivaldybė neketina ieškoti lėšų, iš kurių medikams būtų nupirktos reikiamos priemonės, V. Grubliauskas kalbėjo, kad susiduriama ne su finansiniais, bet kitokiais sunkumais.

"Klausimas ne dėl lėšų, bet didžiausia problema - tiekimas ir įsigijimas", - sakė jis.

V. Grubliauskas skaičiavo, kad šiuo metu Klaipėdos savivaldybės suteiktu plotu saviizoliacijai naudojasi 3 klaipėdiečiai, tačiau uostamiesčio vadovas aiškino, kad atvejų, kai miesto gyventojai prašys vietos, gali tik daugėti.

Ligoninė ruošiasi

Kalbėdamas apie padėtį Klaipėdos universitetinėje ligoninėje, V. Grubliauskas aiškino, kad joje vyksta pergrupavimai siekiant kuo geriau pasirengti galimam koronavirusu sergančių pacientų antplūdžiui.

"Yra atlaisvinamas visas korpusas. Ligoninė pereina prie mobilizacinio plano pergrupuojant pacientus, patalpas tam, kad pasiruoštų dar didesniam ligonių antplūdžiui. Tikiuosi, kad nepaisant tų iššūkių, kurie tenka ligoninei, jie bus suvaldyti", - sakė uostamiesčio vadovas.

Jis aiškino, kad Klaipėdos greitosios medicininės pagalbos stotyje šiuo metu yra 18 automobilių, tačiau iš jų tik 3-4 yra pasiruošę pervežti galimai koronavirusu užsikrėtusius asmenis.

V. Grubliauskas teigė apie padėtį Klaipėdoje kalbėjęs ir su šalies prezidentu Gitanu Nausėda. Meras papasakojo apie padėtį. Jo žodžiais, prezidentas aktyviai domisi situacija uostamiestyje.

Negali neplaukti

Viešoje erdvėje kyla klausimų, kodėl Klaipėdos uoste gali švartuotis keltai, nors kruizinių laivų nuspręsta neįsileisti. Danijos AB "DFDS Seaways" komunikacijų ir ryšių su visuomene Baltijos šalims vadovas V. Klumbys sako, kad bendrovės keltai dirba pagal anksčiau nustatytą grafiką ir bent jau kol kas tvarkaraščio yra laikomasi.

Bilietai į keltus, kursuojančius linija Klaipėda-Kylis (Vokietija), pastaruoju metu buvo išpirkti kelioms dienoms į priekį. Šiek tiek mažiau keliaujančiųjų keltais, kursuojančiais linija Klaipėda-Karlshamnas (Švedija), tačiau ir jie yra gana pilni.

Antradienį per pietus DFDS atstovas teigė, kad laisvų vietų keltuose dar yra ketvirtadieniui, penktadieniui, šeštadieniui ir nemažai sekmadieniui.

V. Klumbys negalėjo pasakyti, ar DFDS keltai paims Lenkijos pasienyje įstrigusius Lietuvos piliečius. Žmogus nusiperka bilietą ir įvažiuoja į keltą, nefiksuojama, iš kokios šalies jis yra. Paprastai išleidžiančioji šalis išvažiuojančiųjų netikrina. Atvykstančius laivais tikrina ta šalis, kuri juos priima.

Be to, bendrovės keltais naudojasi ir latviai, ir estai, taip pat vykstantys į savo šalis tranzitu per Lietuvą. DFDS atstovas priminė Europos Komisijos pirmininkės Ursulos von der Leyen raginimą Europos Sąjungos šalims padėti viena kitai.

"Mes negalime negalvoti ir apie tuos, kurie liko užsienyje, ir nori sugrįžti į savo šalį ir šiuo sunkiu momentu būti tarp jiems artimų žmonių, kad juos apžiūrėtų gydytojai, kalbantys jiems suprantama kalba", - sakė V. Klumbys.

Taikomos visos atsargumo priemonės

Keltuose imtasi visų atsargos priemonių: nedirba barai, restoranai, savitarnos restoranas. Parduotuvės dirba vadinamuoju kiosko principu - prekės paduodamos per langelį.

Kadangi laivai plaukia ilgai, žmonės juose yra maitinami. Jie gauna supakuotą maisto rinkinuką ir eina valgyti į kajutes. Beje, yra keli rinkinukų variantai, tad galima pasirinkti. Taip siekiama išvengti didesnio keleivių kontakto tarpusavyje.

Keleivių judėjimas denyje, gryname ore nėra ribojamas. Ant turėklų kabo dozatoriai su dezinfekciniu skysčiu. Turėklai yra dezinfekuojami, laivų įgulų nariai dirba su pirštinėmis, turi kaukes ir vengia nereikalingo kontakto su keleiviais.

Pasak V. Klumbio, nemažai yra sąmoningų žmonių, kurie kelte pasisako, kad jaučiasi blogai, ir yra izoliuojami. Tačiau ne visi yra sąmoningi. Jeigu keleivius aptarnaujančio personalo atstovas pastebi, kad žmogus kosi, sloguoja, jo tiesiog paprašoma eiti į kajutę. Anot DFDS atstovo, laivuose irgi taikomos visos atsargos priemonės kaip ir krante.

Matuoja temperatūrą

Keltui atvykus į Centrinį Klaipėdos terminalą, jo keleiviai yra tikrinami. Jiems matuojama temperatūra su nuotoliniais bekontakčiais termometrais. Žinoma, termometras nekišamas į pažastį ar burną dėl to paties kontakto su galimai užsikrėtusiu asmeniu vengimo.

Pasak DFDS atstovo, nuo šeštadienio iki antradienio pietų keltuose blogai pasijutusių žmonių buvo 14, tačiau nė vienam jų užsikrėtimas koronavirusu nebuvo patvirtintas.

Daugelis bendrovės "DFDS Seaways" administracijos darbuotojų dirba iš namų, nuotoliniu būdu, neišskiriant ir generalinio direktoriaus Jono Nazarovo. Tie, kurie neturi sąlygų dirbti namuose, ateina į biurą. "Aš esu vienas visame antrame aukšte", - sakė V. Klumbys. Visi susirinkimai ir pasitarimai vyksta skaitmeninėje erdvėje.