Keletas štrichų burlaivių mohikano "Sedovo" portretui

Liepos 31 - rugpjūčio 3 d. kartu su žymiausia burlaivių regata "The Tall Shipsۥ Races Baltic 2009" Klaipėdoje viešės ir vienas didžiausių pasaulio burlaivių "Sedov", kuris į savo pirmąjį reisą išvyko prieš 88 metus. Beje, prieš beveik 40 metų šis gražuolis laivas buvo remontuotas Klaipėdos uoste.

Pabaiga. Pradžia 150 numeryje.

Senųjų burlaivių keliais

Pasibaigus Antrajam pasauliniam karui, šalys nugalėtojos kaip karinę kompensaciją pasidalijo išlikusius nacistinės Vokietijos laivus. Tarp kitų laivų Sovietų Sąjungai atiteko ir trys vokiečių burlaiviai - "Gorch Fock", vėliau pervadintas į "Tovarišč", "Paduja", tapęs "Kruzenštern", ir "Kommodore Johnsen", kuriam buvo suteiktas naujas pavadinimas - "Sedov", žymaus rusų Arkties tyrėjo Georgijaus Sedovo garbei.

Karo metais šie burlaiviai buvo gerokai apleisti: takelažas sunykęs, burės supelijusios, patalpos suniokotos. Prireikė kelerių metų, kol didžiausias iš jų "Sedovas" buvo ne tik atstatytas, bet ir sukomplektuota tokia komanda, kuri sugeba valdyti keturstiebį barką bet kokiomis sąlygomis. Prie šio burlaivio atgaivinimo ir ilgaamžiškumo bene daugiausiai bus prisidėjęs ilgametis jo kapitonas Piotras Mitrofanovas.

Jis dar prieš karą buvo plaukiojęs su burlaiviais ir būtent ši aplinkybė nulėmė, kad 1948 m. birželio 12 d. 33 metų trečiojo rango kapitonas P. Mitrofanovas buvo paskirtas SSSR karinio jūrų laivyno žinion perduoto keturstiebio barko "Sedov" vadu. Nuo tada beveik tris dešimtmečius jo gyvenimas vienaip ar kitaip buvo tampriai susietas ne tik su šiuo laivu, bet ir panašiu burlaiviu "Kruzenštern". Pagerbdami jo svarų indėlį, išsaugojant unikalius burlaivius ir vadovaujant šių laivų kelionėms po platųjį pasaulį, buvę kapitono bendražygiai ir mokiniai įvykdė savo vado paskutinę komandą: 1992 m. sausio 22 d. kremuoti seno jūrininko palaikai buvo atiduoti Atlanto vandenynui ties labiausiai į vakarus nutolusiu Europos kyšuliu Finisterre, kurio pavadinimas išvertus į lietuvių kalbą reiškia "žemės pabaiga".

Tik 1952 m., kai Baltijos jūra buvo daugmaž apvalyta nuo karo metais išmėtytų minų, buvęs vokiečių, o vėliau sovietų burlaivis pirmą kartą po karo pakėlė bures. Sėkmingai išbandytas Baltijoje, burlaivis pradėjo tolimas keliones. Priėmęs didžiulį būrį karinių jūreivystės mokyklų kursantų, barkas per kelerius metus beveik pakartojo XIX a. pradžioje rusų burlaivių atliktų kelionių aplink pasaulį maršrutus. Plaukiodamas su kursantais "Sedovas" pasiekdavo Šiaurės ir Pietų Amerikos krantus, Azijos ir Afrikos pakrantes, aplankydavo daugelį tenykščių šalių uostų. Tiesa, dėl tada tvyrojusio šaltojo karo atmosferos ne visur jis buvo priimamas svetingai.

1957 m. barkas "Sedovas", toliau likdamas mokomuoju laivu, pradėjo vykdyti ir okeanografinių tyrimų funkcijas. Tada kartu su kursantais į tolimas keliones išplaukdavo ir žinomi mokslininkai, ištrynę nemažai baltų dėmių iš Atlanto vandenyno jūrlapio.

Tolimose burlaivio kelionėse dalyvavo ne vienas tūkstantis jaunuolių, kurie čia įgijo pirmuosius jūrinius įgūdžius ir laivavedybos pagrindus. Kai kurie iš jų vėliau patys tapo burlaivių kapitonais, vadovavo tam pačiam "Sedovui" ir kitam ne mažiau garsiam keturstiebiui barkui "Kruzenštern".

Atjaunėti - į Klaipėdą

1966 m. keturstiebis barkas "Sedov" buvo perduotas SSSR žuvies ūkio ministerijos žinion tikintis, kad jis ir toliau tarnaus kaip mokomasis laivas. Deja, ne tik kariškiai, bet ir civilinio laivyno vadovai jau nebetikėjo, kad būsimiems šiuolaikinių laivų vadams burlaivis tinkamiausia vieta praktiniams įgūdžiams tobulinti.

Tapęs niekam nereikalingu, visų apleistas burlaivis ne vienerius metus stovėjo prie Nevos kratinės ties Leitenanto Šmidto tiltu. Naujieji laivo šeimininkai patylomis planavo, kaip greičiau jo atsikratyti, tačiau pasklidus žiniai, kad unikalų burlaivį ruošiamasi atiduoti į metalo laužą, sukilo jūrinė visuomenė. Rašytojai marinistai, garsūs jūrų kapitonai ir kai kurių jūreivystės mokyklų vadovai pakėlė didelį triukšmą. Jų pastangos baigėsi sėkme: žuvies pramonės klerkai sutiko išsaugoti burlaivį.

Štai tada, 1971 m. rugpjūtį, "Sedovas" ir atplaukė į Klaipėdą, kur jį turėjo remontuoti Žuvies ūkio ministerijai priklausanti Vakarų laivų remonto įmonė. Tuomet, rengdamas reportažą apie retą mūsų uosto svečią - burinio laivyno mohikaną, ir susipažinau su šio burlaivio kapitonu Piotru Mitrofanovu. Jis pasakojo, kad ilgą laiką niekas visoje Sovietų Sąjungoje nesiryžo burinio laivyno veteranui grąžinti jaunystės, o štai Klaipėdos laivų remontininkai nedvejodami ėmėsi darbo, nors jiems dar niekada nebuvo tekę remontuoti tokio išskirtinės konstrukcijos ir seno laivo.

Man imponavo šio žilagalvio kapitono jaunatviška aistra, su kuria jis kalbėjo apie būtinybę išsaugoti unikalų burlaivį kaip paminklą pasibaigusiai baltasparnių gražuolių epochai, kaip simbolį, bylojantį apie laivų statytojų ir jūreivių ištobulintą meną kurti ir valdyti tokius laivus kaip dovaną tiems, kurių širdys suvirpa vien išvydus jūroj baltuojant bures. Matyt, siekdamas tų pačių tikslų - "susargdinti" jaunimą jūreivystės romantika, jis po kelerių metų parašė solidžią monografiją "Mokyklos po burėmis" ("Школы под парусами"), kurioje pateikė išsamius duomenis apie XVIII-XX amžiaus rusų mokomuosius burlaivius.

Palikdamas Klaipėdą P. Mitrofanovas sakė esąs patenkintas klaipėdiečių darbu ir neabejojo, kad "Sedovo" burės netrukus vėl suboluos jūrų keliuose.

Murmanske per šalta...

Deja, tik 1981 m., kai burlaivyje buvo pertvarkytos visos vidinės patalpos, įrengtos mokymo klasės, aprūpintos šiuolaikine navigacine ir radijo aparatūra, pagerintos gyvenimo sąlygos kursantams, pakeistas variklis, barkas "Sedovas" vėl pakėlė bures. Dabar jis priklausė Baltijos mokomųjų laivų būriui, plaukiojo su šio regiono jūreivystės mokyklos kursantais, o bazavosi Rygos uoste.

"Sedov", būdamas vienu stambiausių tradicinių burlaivių, naudojosi dideliu populiarumu, todėl jį dažnai į savo šventes kviesdavosi užsienio šalių uostai. Per vieną tokią viešnagę Hamburge, kuris šventė savo uosto jubiliejų, "Sedove" apsilankė senas jūrų kapitonas Gotfrydas Klauzenas, kuris šiam laivui vadovavo 1937-1945 m. Brėmerhafene burlaivio įgula susitiko su buvusiais kadetais, kurie kadaise atliko jūrinę praktiką, kai jis dar vadinosi "Kommodore Johnsen".

Po Latvijos nepriklausomybės paskelbimo "Sedovas" turėjo palikti Rygą. Jo naujuoju šeimininku 1991 m. tapo Murmansko valstybinis technikos universitetas, kuris turėjo garantuoti burlaivio išlaikymą ir vadybą. Deja, už poliarinio rato įsikūręs uostas nebuvo tinkamiausia "gyvenamoji vieta" buriniam laivui. Užėjus ilgai poliarinei žiemai jam tekdavo ieškotis prieglobsčio šiltesniuose kraštuose, bet už dyką ir ten niekas nelaikydavo. O Murmansko universitetas nebuvo toks turtingas, kad galėtų apmokėti stovėjimo išlaidas. Kad išvengtų teismo, į kurį kreipėsi kreditoriai, kartą "Sedovui" teko nakčia net sprukti iš Marselio uosto.

"Sedovui" vėl atsidūrus ties išlikimo riba vokiečių jūrų uoste Emdene įsikūrė draugija "Freundeskreis Schulschiff "Sedov", kuri jau daugiau kaip dešimt metų šefuoja buvusį vokiečių, o dabar rusų burlaivį. Draugijai remiant "Sedovas" ne kartą saugiai žiemojo Vokietijos uostuose, atlikdavo pramoginius plaukiojimus ir tokiu būdu užsidirbdavo lėšų laivo ir įgulos išlaikymui, galėjo dalyvauti tarptautinėse regatose. Prieš kelerius metus "Sedovui" teko televizijos seriale "vaidinti" vokiečių burlaivį "Pamir", kuris per audrą nuskendo 1957 m.

Pastaraisiais metais "Sedovas" aktyviai dalyvauja kruiziniuose plaukiojimuose nuo Baltijos iki Viduržemio jūros. Į burlaivį priimami ne tik jūreivystės mokyklų kursantai, bet ir romantiškų jūros kelionių suvilioti žmonės, galintys susimokėti už šį malonumą.

Dabar keturstiebis barkas "Sedovas" rengiasi "The Tall Ships' Races Baltic 2009" regatai, kurios pirmasis etapas prasidės liepos 2-5 dienomis Gdynėje. Burlaivių armada, pabuvusi Sankt Peterburge ir Turku uoste Suomijoje, liepos 31 d. turėtų finišuoti Klaipėdoje. Taigi klaipėdiečiams ir jų svečiams bus progos apsilankyti unikaliame burlaivyje, kuriame yra šio burlaivio istorijos muziejus.

Venantas BUTKUS