Kas šiais laikais menkina kapitono prestižą

Kas šiais laikais menkina kapitono prestižą

Spausdiname jūrininko laišką, kuriame jis išdėsto savo nuomonę apie kapitono prestižo menkinimą remdamasis pastarųjų metų įvykiais.

Pagrobtieji išmetami iš darbo

Adeno įlankoje prekybos laivai vagiami kaip batai prie mečetės. Kitoje Afrikos pusėje, kur dešimtmečiais būdavo vagiami daiktai iš laivų sandėliukų, imta grobti kapitonus. Jų išlaisvinimo būdai tiek Lietuvos, tiek Rusijos piliečiams lieka paslaptimi. Velniai nematę tos paslapties - kur kas svarbiau žinoti, kaip darbdavys elgiasi su išlaisvintais įkaitais.

Transportinio refrižeratoriaus "Saturnas" kapitonas Sergejus Triškinas, buvęs pagrobtas Nigerijoje, atleistas iš AB "Limarko" laivininkystės kompanijos. Apie tai sužinojome tik po pusės metų ir tik todėl, kad buvo pagrobtas kito šios bendrovės laivo "Argo" kapitonas Dmitrijus Baškirovas. Ši tema buvo aktyviai svarstoma spaudoje, tačiau po interviu su pirmuoju belaisviu viskas nutilo. Antro belaisvio tikriausiai laukia toks pat paaiškinimas - parduodamas senas laivas, mažinamas laivyno darbuotojų skaičius.

Vadybininkai nerekomenduoja

Tokių pavyzdžių yra ir daugiau. Prieš šešerius metus naujai įsteigtoje laivybos kompanijoje be jokių svarbių priežasčių vienas po kito buvo išvaryti trys kapitonai. Nežinau, kaip tai mano kolegoms paaiškino generalinis direktorius, o man praėjus mėnesiui po to, kai pridaviau laivą, buvo pasakyta taip: "Jūsų laivas prieš savaitę buvo sulaikytas uoste, skirta 60 tūkst. eurų bauda, laivą parduosime, mažiname laivyno darbuotojų skaičių... Jūsų nerekomendavo palikti laivyno vadybininkas, personalo vadybininkas skundžiasi, kad su jumis nenori plaukioti jūrininkai..." Štai toks paradoksalus ir "perspektyvus" paaiškinimas.

Užsisėdėję kėdėse vadybininkai dirba už pinigus. Kai kurie jų yra visai nutolę nuo komercinės jūreivystės praktikos, neišmano ir nenori išmanyti darbo su žmonėmis plaukiojimo metu. Jie moka gerai uždirbti pinigų iš kadrų, samdydami kaimyninėje Rusijoje visų kategorijų, pasirengimo lygių darbuotojus, kurių dokumentai kelia abejonių. Tie "burliokai" užėmė Lietuvos jūrininkų vakansijas. Toli gražu nebenaujuose refrižeratoriuose "burliokų" atsirado tiek daug, kad laivų būklė gerokai pablogėjo. Tai pareikalavo iš darbdavio papildomų išlaidų neplaniniams remontams.

Kovoja su "burliokais"

Toks "burliokas" ateina į laivą tvirtai nusprendęs susigrąžinti už kontraktą sumokėtus pinigus (400-1600 dolerių) ir daro, ką nori, o ne tai, kas reikia, sukurdamas tiesioginę ir netiesioginę grėsmę laivui, kroviniui ir šeimininkui, kurio interesus pagal statusą turi ginti kapitonas. Turėdamas administracinės valdžios svertus, laivo plaukiojimo metu kapitonas tai ir daro.

Įgulą, kuriai vadovauja kapitonas, sudaro laivo komanda ir karininkai. Per pastaruosius trejus metus man neteko dalyvauti formuojant įgulą, nors tai prieštarauja tarptautinėms normoms ir jūrinėms tradicijoms. Vadybininkas pats surenka komandą, dažniausiai remdamasis jūrininkų dokumentų kopijomis, nepažindamas jų, ir naiviai tikisi sėkmės plaukiojimo metu. Kapitonas pasirašydamas kontraktą prisiima visas personalo departamento klaidas. Todėl ilgo plaukiojimo metu kapitonas "kovoja" su įgula, ko iš esmės negali būti, ir galų gale yra atleidžiamas iš darbo pateikus minėtus paaiškinimus.

Nereikalingumo jausmas

Po žvejybos laivyno žlugimo tose kompanijose, kuriose dirbau, man neteko pasirašyti ilgalaikio 3-5 metų kontrakto. Vienkartinės sutartys 6 mėnesiams nesuteikia pragyvenimo garantijos šeimai, o kapitonas metų metus negali būti ramus, kad turės darbo. Tokia katastrofiška savijauta, kai jautiesi niekam nereikalingas, neskiepija meilės nei tėvynei, nei darbdaviui.

Mano jūrininko knygelėje nėra nė vieno mano dalykinių savybių vertinimo. Tokius vertinimus Lietuvos jūrininkai gauna pasibaigus kiekvienam kontraktui. Tris kartus priminus man pavyko sulaukti dešimties metų darbo įvertinimo trimis eilutėmis. Tai maža paguoda ieškant darbo, o nerimas triskart labiau sustiprėjo, kai tėvynė artėjant pensiniam amžiui pasiūlys dar padirbėti kelerius metus.

Manau, aš ne vienas taip mąstau apie kataklizmus, ištikusius šią kažkada buvusią garbingą profesiją. Jeigu ponai vietiniai darbdaviai nepakeis savo požiūrio į kapitonus, visos pastangos propaguoti jūrines profesijas bus bevaisės.

Jūrų kapitonas - laivavedžio karjeros vainikavimas, moralinių, profesinių ir etikos savybių koncentratas. Deja, šiais laikais tai nieko nebereiškia.

Šiuo metu skaitomiausi

Šiuo metu skaitomiausi

Šiuo metu skaitomiausi

Rašyti komentarą

Plain text

  • HTML žymės neleidžiamos.
  • Linijos ir paragrafai atskiriami automatiškai
  • Web page addresses and email addresses turn into links automatically.
Sidebar placeholder