Nepaisydami to, Aplinkos ministerijos (AM) atstovai tikina, kad negalima veikti skubotai ir prašo palikti šiuos klausimus spręsti specialistams krantotvarkininkams. Šiemet jie turi parengti naują visų krantų tvarkymo programą. Šį penktadienį P. Vaičiūnas Palangoje pakviestas susitikti su aplinkosaugininkais ir išdėstyti jiems savo teorijas.
Docentui P. Vaičiūnui Lietuvos mokslų akademijoje (LMA) vykusiame Klaipėdos miestui ir kraštui skirtame renginyje pavyko pristatyti Karklės gyventojų iniciatyvinės grupės ir mokslininkų siūlymus, kaip išsaugoti Baltijos jūros pakrantes nuo audrų niokojimo.
Po iniciatyvinės grupės pasiūlymais pasirašė ir LMA prezidentas profesorius Valdemaras Razumas, profesorius Domas Kaunas, akademikas Algimantas Grigelis. Iniciatyvinė grupė jau surinko 47 parašus.
TIKSLAS. Petras Vaičiūnas mano savo tikslą pasiekęs - jo balsą išgirdo ir akademikai, ir Aplinkos ministerija, bet žada tą procesą kontroliuoti iki galo, kad būtų pasiektas rezultatas. Kad akmenys padės, jis įsitikinęs 100 procentų. Eimanto CHACHLOVO nuotr.
"Dabar, kai akademikai išgirdo mūsų balsą, kai jau turime kai kurių jų parašus, gudručiai iš AM niekur nedings ir privalės pakeisti savo mąstymą", - sakė P. Vaičiūnas.
"Vakarų ekspresas" jau rašė, kad iniciatyvinė grupė kreipėsi į aplinkos ministrą Valentiną Mazuronį ir Vyriausybės vadovą Algirdą Butkevičių prašydama leisti eksperimento tvarka organizuoti talką ir patiems gyventojams atlikti darbus.
Beje, gegužės 14-ąją Klaipėdos rajono savivaldybė gavo raštą iš AM, kad Karklės gyventojų pasiūlymas priimtas domėn, kad jis bus įtrauktas į krantotvarkos programą 2014-aisiais. P. Vaičiūnas džiaugiasi, kad ministerija jau sureagavo.
Išsigelbėjimas - akmenys
Apie Karklės gyventojų iniciatyvinės grupės pasiūlymus krantotvarkai "Vakarų eksprese" rašyta ne kartą.
Palangoje jautrias kopų vietas, t. y. jų apačias, rekomenduojama sutvirtinti dviem smalingų rąstų eilėmis. Tokios medžiagos yra būdingos Lietuvos kraštui.
Karklėje rekomenduojama palei kapinaičių kopą sudėti dviejų eilių 100-150 bėginių metrų stambių riedulių sieną, tarpą tarp jos ir kopos užpilti dirvožemiu ir pasodinti kalnapušes bei raudonuosius karklus, kartu pagerbiant ten palaidotus žmones. KU mokslininkai mano, jog krantų apsaugai reikia taikyti pačios gamtos pasiūlytus metodus - ten, kur yra akmenys, krantai neardomi.
Vietiniai mokslininkai kritikuoja AM specialistus, Palangos paplūdimius gelbėjusius brangiai kainuojančiu ir iš gana toli esančios Juodkrantės atvežtu smėliu. Anot P. Vaičiūno, pernai per pavasarines ir rudenines audras dalis to atvežto smėlio jau vėl buvo nunešta į jūrą. Patarta tą smėlį vežti bent jau iš arčiau, pavyzdžiui, iš Šventosios, nes kainuotų vos ne 10 kartų pigiau. Be to, tai būtų įdirbis iškasant smėlį iš įplaukos į Šventosios uostą.
Dar 2007-aisiais siūlyta kopų apačias sutvirtinti akmenimis. Tačiau, pasak P. Vaičiūno, pranašu savo kieme nebūsi - ministerija tokių idėjų nepriima ir tik atsirašinėja. Jos argumentas - esą olandų, danų, vokiečių, rusų mokslininkai siūlo vienintelį būdą - didinti Palangos paplūdimių teritoriją.
Padidino paplūdimį
AM Gamtos apsaugos departamento direktorius Laimutis Budrys pastebėjo, kad šiemet per sezono atidarymo šventę Palangos paplūdimiuose sutilpo papildomai ne viena dešimtis tūkstančių svečių. Anot jo, jeigu nieko nebūtų buvę daryta per tuos 8 metus, tai nežinia, kurioje vietoje Palanga būtų buvusi dabar. Jis tikina, jog darbai vyksta ir jie nėra popieriniai.
"Mūsų Marijos žemėje gyvena vieni pesimistai. Praėjusią vasarą, kai Palangos paplūdimys padidėjo nuo 20 iki 120 metrų, interneto erdvėje atsirado nepatenkintųjų, kad reikia ilgai eiti iki vandens, jie pavargsta", - juokavo ministerijos atstovas.
Niežti rankos
L. Budrys sakė, kad diskusija dėl Karklės kilo tik žiniasklaidoje, o ministerijos niekas dar neprašė jokių leidimų organizuoti talką ir ridenti akmenis.
"Už iniciatyvą sakome ačiū, tačiau tokie darbai turi būti planuojami ir vykdomi labai atsakingai pasveriant visus padarinius, kokie gali būti tame pačiame objekte ir netgi šalia jo. Nei ministerija, nei Pajūrio regioninis parkas nėra užmiršę tos teritorijos prie Karklės, ji stebima. Jeigu bus reikalingi sutvirtinimo darbai, jie bus daromi. Projektą rengs specialistai, krantotvarkininkai, turintys reikalingą išsilavinimą bei praktikos.
Suprantu vietinius gyventojus, kuriems keistai atrodo nieko neveikimas, taip sakant, rankos niežti ką nors daryti, tačiau jokiu būdu negalima skubėti", - sakė L.Budrys.
Anot jo, pavyzdžių, kai buvo padaryta dar blogiau, yra ne vienas, klaidų neišvengė ir krantotvarkos specialistai. Anot ministerijos atstovo, ruože ties Palanga buvo primygtinai reikalaujama statyti gelžbetoninius įtvarus, kad staigiai būtų stabdomas paplūdimių irimo procesas.
"Jeigu mes tai būtume padarę, - sako L. Budrys - būtume atsidūrę tokioje pat nepavydėtinoje situacijoje kaip kaliningradiečiai, kurie dabar turi viską griauti."
Krantas - gyvas organizmas
Prieš kelerius metus rengiant krantų tvarkymo programą Karklės ruožą nuspręsta palikti kaip natūralių gamtinių procesų stebėjimo objektą. Tačiau programoje buvo įrašyta, kad jeigu kranto situacija žymiai pasikeistų, turi būti imamasi kranto apsaugos priemonių.
"Taip paprastai - akmenų atridenimu ir jų sustatymu papėdėje - krantoardos procesų nesustabdysi, nes krantas yra gyvas organizmas. Tik pabandžius įsikišti į kurią nors jo struktūrinę dalį gali kur kas labiau nukentėti kitos dalys. Kokius ten darbus reikia padaryti, palikime spręsti specialistams, mokslininkams, praktikams, kurie šiemet turi parengti naują visų krantų tvarkymo programą", - sakė Gamtos apsaugos departamento vadovas.
Nauja krantotvarkos programa atsižvelgiant į gamtines sąlygas, į kiekvieno kranto ruožo situaciją, numatant tam tikrus darbus yra rengiama kas kelerius metus. L. Budrys tikina, kad ir šį kartą bus išmatuotas kiekvienas tiek žemyninės, tiek Kuršių marių dalies metras, bus įvardinta, kokie darbai kokiame ruože reikalingi.
"Manau, naujoje modifikuotoje programoje bus numatytos atskiros priemonės ir audrų bei srovių paveiktiems Melnragės bei Karklės ruožams. Gal bus pasirinktas ir tvirtinimo akmenimis būdas", - sakė L. Budrys.
"Žinau, mane apspardys..."
Beje, L. Budrys paprašė P. Vaičiūno birželio 7-ąją Palangos mero kabinete perskaityti aplinkosaugininkams pranešimą, kuris prieš tai buvo skaitytas mokslininkams Vilniuje.
"Ketinu pasakyti aplinkosaugininkams apie Palangoje padarytą klaidą. Teritorija, kur buvo moterų pliažas, iki Rąžės upelio, buvo aptverta vieline tvora. Pustomas smėlis netgi priaugino ten kopą, kurios nenuplovė net uraganas "Anatolijus". Tačiau pernai negrabus ekskavatorininkas sumaitojo užtvarą ir atsivėrė žaizdos kopose", - aiškino P. Vaičiūnas, dėstęs statybos ir pramonės ekonomiką, neakivaizdiniu būdu baigęs Kuibyševo statybos institutą ir statybos bei valdymo tobulinimo institutą Maskvoje.
Susitikime su aplinkosaugininkais jis ketina atkreipti dėmesį ir į tai, kad ir sovietmečiu Nidoje paplūdimius niokojo, ir dabar niokoja turistai. Jie išsikasa zundas ir palieka duobutes. Po kurio laiko maža duobutė jau virsta 0,5 m pločio duobe, taip kopose veriasi "žaizdos". Miškininkai daro didžiulį darbą, gydo "žaizdas" žabais, bet to neužtenka. Anot docento, reikėtų tokiems kasinėtojams didinti baudas.
"Žinau, mane apspardys penktadienį to susitikimo metu, bet esu pasiryžęs atsakyti į visus jų klausimus", - optimistiškai sakė P. Vaičiūnas.
Rašyti komentarą