Kapitonai dovanų gavo du paveikslus

L. Larionovas gimė 1931 metų spalio 25 d. Tuometiniame Leningrade (dabar Sankt Peterburgas), išgyveno blokadą, vėliau su tėvu, karinio orkestro vadovu, atvyko į Klaipėdą, čia baigė Jūreivystės mokyklą. Nuo 1956 m. dirbo kapitonu vidutiniuose ir didžiuosiuose žvejybos traleriuose. Buvo apdovanotas "Darbo raudonosios vėliavos" ordinu, medaliu už Rumunijos krovininio laivo "Dembovica" išgelbėjimą jūroje. Las Palme ir Kuboje vadovavo laivų remonto bazėms. Po sunkios ligos mirė 2008 metų vasario 28 d.

Deja, apie tuos paveikslus nutapiusį dailininką A. Larionovas nieko nežino. Jie buvo nutapyti prie Las Palmo krantų prieš 40 metų ir padovanoti jo seneliui.

"Jie kabėjo senelio namų svetainėje nuo tada, kiek save atsimenu. Išėjęs į pensiją jis labai išgyveno, kad negalėjo išplaukti į jūrą, labai jos ilgėjosi, todėl šie paveikslai buvo jūros ir krantų panoramos, atsiveriančios žvelgiant nuo laivo denio, prisiminimų iliustracija, simbolis. Esu tvirtai įsitikinęs, kad senelis būtų norėjęs, jog šie paveikslai atitektų būtent jums, būtų matomi tų žmonių, kuriems jūra buvo ir yra ne pramoga, bet gyvenimo būdas. Kokia jų meninė vertė, man sunku pasakyti, bet šiuo atveju, manau, svarbiausia buvo emocija, kurią jaučia jūrininkai būdami ant laivo denio ir žiūrėdami į krantą", - kalbėjo A. Larionovas.

"Visai nesvarbu, kokios meninės vertės tie paveikslai. Labai malonu, kad Larionovo anūkas sugalvojo juos padovanoti mums", - sakė kapitonas Bronius Bikulčius.

"Laivo įgula labai jį gerbė"

Savo knygoje "Ko bangos nenuplovė. Laivo bocmano prisiminimai" Rimantas Ragaišis taip rašo apie laivo "Kapitonas A. Oja" kapitoną L. Larionovą: "Taktiškas, kultūringas, ramaus būdo žmogus. Neteko girdėti, kad kada nors šauktų ant jūreivių. Laivo įgula labai jį gerbė."

Kapitonui B. Bikulčiui, kuriam teko daug girdėti apie L. Larionovą, susidarė įspūdis, kad jis buvo tikras aristokratas.

JŪRA. Šis paveikslas, dovanotas kapitonui Levui Larionovui, primindavo jam jūrą, kai pats jau nebegalėjo į ją plaukti.

Kapitonas Valentinas Ševerdovas prisiminė, kad laive, kuriame jis dirbo Arktikoje, kilo gaisras. Po to visi laivo karininkai buvo nubausti, jiems teko padėti diplomus, jie prarado darbą - negalėjo būti nei jūreiviais, nei šturmanais, nei kapitonais. Jis jau norėjo darbintis karo laivyne ir vykti į Kronštatą, bet sutiko L. Larionovą. Šis pasiėmė jį į Kubą pusei metų. Įdarbino jūreiviu ir įspėjo, kad turės budėti kaip šturmanas. "Puikus, unikalus buvo žmogus: ramus, atjautus. Trūksta žodžių jį vertinti kaip kapitoną. Šturmanai jį gerbė. Pas jį patekti dirbti buvo kaip apdovanojimas", - sakė V. Ševerdovas, Klaipėdoje su juo gyvenęs kaimynystėje.

Kapitonas Petras Parutis su L. Larionovu ne tik gyveno viename name, bet ir dirbo su juo viename laive kapitono vyresniuoju padėjėju. "Tokių įspūdingų žmonių kaip Larionovas daugiau laivyne nesutikau", - sakė jis.

"Su kuo tik kalbėjau, visi apie L. Larionovą atsiliepė kaip apie garbingą jūrų kapitoną, inteligentišką ir padorų žmogų, draugišką ir geranorišką", - reziumavo Jūrų kapitonų asociacijos pirmininkas kapitonas Juozas Liepuonius.

KAPITONAS. Levas Larionovas prisimenamas kaip puikus žmogus ir jūrų kapitonas.