Kam bus naudojamas Šventosios uosto smėlis

Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcijos (laikinai einančios Šventosios valstybinio jūrų uosto direkcijos funkcijas) generalinio direktoriaus Arvydo Vaitkaus teigimu, pietinio molo atstatymas Šventosios uoste leistų sustabdyti smėlio dinamiką. Po Lietuvoje praūžusio uragano "Anatolijus" jis jau neatlieka savo funkcijos ir visas smėlis yra nešamas į Latvijos pusę. Taigi pietinis molas būtų geras buferis, apsaugantis nuo krantų erozijos. Jau gauti Šventosios uosto atstatymo darbus, kurie būtų pradėti būtent nuo molų statybos, leidžiantys dokumentai, tačiau bėda ta, kad kol kas nesusitariama, iš kur būtų galima gauti pinigų tokiam projektui įgyvendinti. Vien tik molų statybai reikėtų apie 30 mln. eurų.

Pasirinktas mažiausiai kenkiantis variantas

Realūs pasirengimo atstatyti Šventosios uostą darbai pradėti 2008 metais, kai Vyriausybė patvirtino tokio projekto įgyvendinimo programą. Galimybių studijai su projektiniais pasiūlymais parengti Ispanijos pramonės, turizmo ir prekybos ministerija skyrė 300 tūkst. eurų paramą. Darbus atliko Ispanijos inžinierių, konsultantų bei architektų kompanija "Alatec". Ji išnagrinėjo 5 uosto atstatymo variantus. Buvo pasirinktas 2B variantas, pagal kurį uosto molai eina iki 4 izobatos. Latvija iš pradžių nesutiko su tuo, kad jos kaimynystėje būtų statomas toks uostas ir apskundė Lietuvą. Mat iš pradžių buvo kalbama apie ilgesnių, t. y. 640 m ilgio molų statybą. Latviai baiminosi, kad molai sustabdys smėlio nešimą į Papės paplūdimius ir ten prasidės krantų erozija. Bet buvo pasirinktas 2B variantas, kuriame molų ilgis jūroje tik apie 0,5 km, t. y. mažiausiai darantis poveikį aplinkai, ir patvirtintas. 2012 metų lapkritį buvo gautos teigiamos aplinkosaugininkų išvados dėl poveikio aplinkai vertinimo (PAV). Tokiam variantui latviai davė savo pritarimą.

Šventosios uosto atstatymo darbai suskirstyti į 6 etapus. Be abejo, pirmo etapo metu būtų statomi molai. Gilinimo darbai būtų atlikti tik šeštojo etapo metu. Gilinant Šventosios uosto akvatoriją reikėtų naujos sąvartos jūroje iškastam gruntui gramzdinti, t. y. arčiau šio uosto, kad nereikėtų grunto plukdyti į sąvartynus Baltijos jūroje ties Klaipėdos uostu. Tačiau naujai sąvartai reikėtų atlikti PAV.

ŽŪM prašo persvarstyti smėlio klausimą

Šventosios žvejai prašo jau dabar pagilinti uosto įplauką nors keliasdešimt centimetrų, kad jie galėtų savo valtimis išplaukti į jūrą ir nereikėtų lipti į vandenį jų stumti. A. Vaitkus primena padarytą didelę klaidą, kai prieš kelerius metus Šventosios uostas pradėtas atstatinėti nepastačius molų. Bendros nuomonės, ar galima būtų pusmetriu pagilinti įplauką ir be molų, nėra.

Praeitą savaitę vykusiame Šventosios valstybinio jūrų uosto plėtojimo tarybos posėdyje keltas klausimas dėl smėlio Palangos paplūdimiams papildyti iš Šventosios uosto akvatorijos. Žuvininkystės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos (ŽŪM) direktorė Indrė Šidlauskienė sako, kad ministerija supranta žvejų, kuriems reikia dirbti jau šiandien, o ne ateityje, poreikius. ŽŪM ne vienerius metus ieškojo tam lėšų. Pastaruoju metu ji kreipėsi į Aplinkos ir Susisiekimo ministerijas, kad būtų persvarstomas Palangos paplūdimių papildymo smėliu klausimas. Pasak tarnybos direktorės, su Aplinkos ministerija klausimas jau apkalbėtas, ji mato tokią galimybę.

Tačiau yra manančiųjų, kad kol nebus pastatytas pietinis molas, smėlio Šventojoje negalima judinti. Lietuvos energetikos instituto Hidrologijos katedros vadovas profesorius Brunonas Gailiušis teigia, kad, nepastačius molų, laivyba Šventosios uoste negalima. Pasak jo, reikia iškasti reido vietą, nes kol ten bus smėlio, tol bus užnešamas Šventosios uosto įplaukos kanalas. Jo manymu, kol prie molų reide bus tie 700 tūkst. kub. m smėlio, tol jis keliaus į įplauką ir net vieno molo pastatymas situacijos neišgelbės. Anot profesoriaus, Klaipėdos uosto įplaukos kanalas dėl molų yra kur kas mažiau užnešamas.

Pasak profesoriaus, atskira problema - smėlio pernaša ties Šventąja į Latvijos pusę. Anot jo, dėl Šventosios uosto jau pridaryta nemažai klaidų, nes ne visada ministrai girdi, ką sako mokslininkai. Lietuvoje jau pastatyta ne viena prieplauka, iš kurios laivai neplaukia. B. Gailiušio manymu, Palangos savivaldybė ir ŽŪM turėtų stengtis paskubinti Šventosios uosto atstatymo darbų pradžią.

Smėlis numatytas šiaurinei pakrantei

Klaipėdos regiono aplinkos apsaugos departamento direktoriaus pavaduotojo Alfredo Šepšto teigimu, 2012 metais buvo priimtas sprendimas dėl planuojamos ūkinės veiklos galimybių, t. y. dėl Šventosios uosto atstatymo. Jis buvo suderintas ir su kaimynais latviais. PAV ataskaitoje ir sprendime nurodyta, kad iš Šventosios uosto akvatorijos iškastas smėlis turi būti panaudojamas krantams, esantiems šiaurinėje dalyje nuo tų molų, papildyti. Tad jis negali būti skirtas Palangos paplūdimiams. Viskas, kas atitinka sąvokos "smėlis" apibrėžimą, privalės būti naudojama papildytą tą šiaurinės pakrantės dalį, nuo atstatomo Šventosios uosto esančią į Latvijos pusę.

Kitas dalykas, toje vietoje, kur numatoma kasti, smėlis yra tik paviršiuje, giliau yra kiti struktūriniai sluoksniai. Juos numatyta šalinti išgabenant į dampingą jūroje. Žinoma, jeigu jo užterštumo klasė atitiks keliamus reikalavimus, tai yra nebus aukštesnė kaip antra. Pagal iki šiol atliktus tyrimus turėtų būti galimybė gabenti jį į dampingo rajoną.

Dėl artimesnės sąvartos ties Šventąja įkūrimo, pasak A. Šepšto, kol kas yra tik norai, stengiantis taupyti lėšas, tačiau galimybės dar nėra išnagrinėtos. Sprendimų šiuo klausimu dar nepriimta jokių. Prieš tai iš naujo turės būti atliktas PAV.