Kaip atgimsta krantinės uoste

Šiuo metu Klaipėdos uoste "Latvijas tilti" dirba prie trijų objektų, neskaičiuojant ką tik baigtos statyti estakados, jungiančios LKAB "Klaipėdos Smeltė" nuomojamą teritoriją su buvusia bendrovės "Progresas" teritorija.

Dabar rekonstruojama 66 krantinė, kuria naudojasi jūrų krovinių kompanija "Bega" ir 101-104 krantinės, kuriomis naudojasi UAB Birių krovinių terminalas (BKT). Be to, "Latvijas tilti" laimėjo konkursą ir ruošiasi pradėti statyti Kuršių nerijos krantą sutvirtinsiančią apsauginę povandeninę sienutę. Tai vadinamoji 145-oji krantinė. Pastarieji darbai, kurių vertė - apie 14 mln. eurų, turėtų būti baigti 2018 metų kovą. Pasak Latvijos kompanijos statybininkų, šis darbas yra įdomesnis už kitus, mat Klaipėdos uoste apie 1 km 100 metrų ilgio povandeninė sienutė dar nebuvo statoma.

Darbą apsunkina rieduliai

Pirso dešinėje esančioje maždaug 93 metrų ilgio ir 45 metrų pločio 66 krantinėje darbai pradėti šiemet kovą, kai laivu buvo atgabentos medžiagos, t. y. įlaidai ir vamzdiniai poliai, pagaminti Liuksemburge. Tai viena iš likusių Klaipėdos uoste blogiausios būklės krantinių. Gylis prie jos šiuo metu vietomis 6 metrai, o kai kur netgi nulis.

KITA. 67-68 krantinių II etapo rekonstrukcijos darbus atlieka kita Latvijos kompanija BMGS. Eimanto Chachlovo nuotr.

Šioje krantinėje jau yra sukalta apie 2 tūkstančius tonų metalo gaminių. Kalami ne tik įlaidai, bet ir vamzdiniai poliai, ant kurių dar bus dedamos gelžbetoninės 1 metro storio plokštės, kad sumažintų apkrovas į krantinę. Darbus, kurie kainuos apie 3,4 mln. eurų, ketinama baigti dar šiemet, "priduoti" - kitų metų sausio pradžioje. Gilinimo darbus prie krantinės iki 14,5 m atliks jau kitas rangovas, laimėjęs kitą konkursą.

"Latvijas tilti" Klaipėdos filialui vadovauja Mindaugas Kelpša, tokias pareigas einantis jau 5 metus. Yra baigęs Vilniaus Gedimino technikos universitetą. Karjerą uoste pradėjo meistru dabar jau likviduotoje UAB "Klaipėdos hidrotechnika", o Lietuvos uoste jau dirba apie 18 metų.

Pasak jo, didžiausias netikėtumas atliekant darbus 66 krantinėje - giliai po vandeniu aptikti rieduliai, gerokai apsunkinę padėtį. Mat kai kuriuos vamzdinius polius reikėjo sukalti iki 26 metrų gylio. Beje, šios Latvijos kompanijos statybininkai Klaipėdos uoste polių dar nebuvo kalę iki tokio gylio. Paprastai užtekdavo 17 ar 24 metrų. Rieduliai trukdė tai padaryti, teko ieškoti kitų sprendimų, jie pašalinti nebuvo.

KIEKIAI. Į krantinę sukalama daugiau kaip tūkstantis tonų metalo gaminių. Eimanto Chachlovo nuotr.

Atliekant darbus kranto teritorijoje rasta sena įlaidų sienutė, betono laužo, akmenų, padangų, įvairių šiukšlių, kuriuos reikėjo likviduoti. Beje, norėdami krante įrengti 2 metrų ilgio inkarinę sienutę, prie kurios bus inkaruojama pagrindinė siena, statybininkai turėjo susikalti ir laikiną atraminę įlaidų sienutę.

"Latvijas tilti" atliko ir šalia esančių "Begos" naudojamų apie 90 metrų ilgio 67-68 krantinių pirmo rekonstrukcijos etapo darbus, kainavusius apie 3 mln. eurų. Ji buvo laimėjusi konkursą daryti ir II etapo darbus, tačiau kita Latvijos bendrovė BMGS apskundė konkursą. Teisminiai ginčai tęsėsi beveik metus, darbai negalėjo būti vykdomi. Per tą laikotarpį gerokai išaugo II etapo darbų kainos, tad "Latvijas tilti" nebebuvo suinteresuota jų daryti. Šiuo metu 67-68 krantinių II etapo darbus, kurių kur kas mažiau, palyginti su I etapu, atlieka BMGS. Jai teks nutiesti geležinkelio bėgius, sudėti dangas.

Rekonstruojama etapais

Kitų metų pabaigoje turėtų būti baigti Birių krovinių terminalo (BKT) naudojamų 101-104 krantinių rekonstrukcijos darbai. "Latvijas tilti" atliks ir pirmo gilinimo prie šių krantinių iki 14,5 m gylio etapo darbus. Jiems žada samdyti subrangovus. Visų darbų vertė - beveik 10 mln. eurų. Rekonstruojant šios krantinės bus pritaikomos 16,5 m gyliui. Kiti gilinimo darbai bus atliekami prie krantinių jau po to, kai laivybos kanalas bus 17 metrų gylio.

Bus keičiamos ir senos krantinių atmušos, ir švartavimo stulpeliai. Senieji bus grąžinami Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcijai. Naujus švartavimo stulpelius ir atmušas užsakys "Latvijas tilti". Anksčiau jie buvo numatomi projektuotojų, dabar reikalaujama derinti su Klaipėdos uosto kapitonu.

NIEKO BAISAUS. Krantinė, prie kurios stovi laivas, normali. Kadangi reikia derinti rekonstrukcijos ir krovos darbus, dirbama etapais. Kai bus baigta 101 krantinė, tada bus ardoma 102 krantinės danga ir ten vyks darbai. Eimanto Chachlovo nuotr.

Šiuo metu rekonstruojama 101 krantinė. Darbai pradėti rugsėjo pirmomis dienomis. Jau nuardytas antstatas, pradėti kalti įlaidai, o vamzdiniai poliai paruošti kalti. Iš Latvijos atgabenta sunkioji technika - jūrinė platforma su keturiomis hidraulinėmis kojomis, galingas vibratorius įlaidams kalti ir kt.

Pirmiausia bus rekonstruojamos 101-102 krantinės, o kai čia darbai bus baigti, jie bus pradėti 103-104 krantinėse. Per pirmąjį etapą bus sukalta apie tūkstantis tonų įlaidų ir apie 300 tonų kitokių konstrukcijų. Įlaidai gaminti Liuksemburge, o vamzdiniai poliai - Suomijoje. Šio etapo darbai turėtų būti baigti per 6 mėnesius.

Atliekant rekonstrukcijos darbus bus pasislinkta su krantine į marias tik 50 cm. Naujieji įlaidai kalami prie pat senųjų 20 cm atstumu iki 25 metrų gylio.

Taigi darbų BKT "Latvijas tilti" turi kur kas daugiau nei "Begoje", bet žmonių šiuo metu dirba mažiau, nes čia kol kas daugiausia naudojami mechanizmai.

Mums lankantis statybų zonoje po vandeniu leidosi naras. Šiame objekte dirba 4 narai, beje, visi jie klaipėdiečiai, dirbantys "Latvijas tilti". Šiuo metu jie po vandeniu senuosiuose įlaiduose daro skyles. Gylis prie krantinės yra 12,5-13 metrų.

Darbus derina su operatoriumi

Darbus BKT kiek apsunkina tai, kad tenka dirbti labai arti geležinkelio vagonų, gana siaura darbų zona ir agresyvi aplinka. Vamzdiniai poliai, skirti 101-102 krantinėms, netilpo mažoje darbų teritorijoje, tad yra sukrauti laikinai 106 krantinėje. Kai "Latvijas tilti" statė 7-8 krantines, kuriomis naudojasi AB Klaipėdos jūrų krovinių kompanija ("Klasco"), vagonai buvo dar arčiau, dirbti buvo dar sudėtingiau, tačiau suderinti darbus pavyko.

BKT krantinių rekonstrukcijos darbai derinami su krovos darbais, kad nė viena pusė nepatirtų nuostolių. Todėl statytojai ne viską išardė iš karto, kad galėtų vykti šalia ir krova.

PLATFORMA. Prie 66 krantinės stovi "Latvijas tilti" platforma. Eimanto Chachlovo nuotr.

Prie 101 krantinės akmenų neaptikta, tad ta prasme sąlygos yra geresnės. Įlaidai gana lengvai kalami su vibratoriumi. Jeigu reikia, vėliau baigiama kalti su plaktu. Pasak M. Kelpšos, vibratorius didelio triukšmo nekelia, didžiausias jis būna tada, kai kala plaktas. "Nemanau, kad plaktą tektų daug naudoti, kol kas viską pavyksta padaryti su vibratoriumi. Ir 66-ojoje krantinėje darbai su plaktu jau yra beveik baigti, tad aplinkinių namų gyventojai gali nebesibaiminti triukšmo", - sakė jis.

Apie bendrovę

Kompanija "Latvijas tilti" priklauso holdingui "LNK group", tarp kurio akcininkų yra nemažai ir lietuvių. Jam dabar priklauso 20 kompanijų ir 1 500 darbuotojų, tarp jų 28 mokslo daktarai.

Nepriklausomoje Latvijoje holdingas įsigijo įmonės, kuri sovietmečiu buvo vadinama "Mostootriad 17" ("Tiltų būrys 17") pagrindinį akcijų paketą ir pavadino ją "Latvijas tilti". Privatizuota kompanija kelerius metus beveik neturėjo darbo. Holdingas daug investavo į jos techniką ir įmonė sugrįžo į rinką. "Latvijos tilti" jau daugiau kaip 70 metų. Ji yra pastačiusi apie 2 tūkstančius tiltų ir dešimtis prieplaukų.

Klaipėdos uoste ji pasirodė vėl prieš 7 metus. Iš pradžių "Lavijas tilti" dirbo tik latviai, kurie buvo komandiruojami į kitas šalis. Vėliau buvo nuspręsta komandą papildyti vietiniais žmonėmis. Dabar "Latvijas tilti" Klaipėdos filiale apie 99 proc. darbuotojų sudaro klaipėdiečiai, dirba 40-50 žmonių. Bendrovė įregistruota kaip vietinė įmonė, mokesčiai mokami Lietuvoje.

Pirmas stambus šios bendrovės projektas Lietuvos uoste - Centrinio Klaipėdos terminalo krantinės ir pirsas. Laimėjo konkursą, kuriame dalyvavo 13 kompanijų. Šis projektas iki šiol tebėra didžiausias "Latvijas tilti" iššūkis Lietuvos uoste, nes iš vandens reikėjo atkovoti nemažą teritoriją supilant į vandenį 300 tūkst. kub. metrų smėlio, atvežto iš karjerų.

"Latvijas tilti" dirba ir Latvijoje, ir Estijoje, ir Lietuvoje. Darbai Klaipėdos uoste sudaro tik 15-20 proc. visų jos darbų.

Kaip laimimi konkursai?

Aleksandras MILOVAS, holdingo "LNK group" stebėtojų tarybos pirmininkas ir pagrindinis akcininkas

Jokio poreikio kam nors ką nors dovanoti, kad laimėtumėme konkursus, nėra. Mums pasiseka tik tada, kai pasiūlome geriausią kainą. Pirkimų sistema taip organizuota, kad nėra jokios vietos, kur būtų galima kam nors už ką nors dėkoti. Be to, Klaipėdos uoste nebuvo atvejo, kad tektų viršyti objekto sąmatą. Strateginis mūsų konkurentas Klaipėdos uoste - kita Latvijos kompanija BMGS. Su ja santykius aiškinamės ir teismuose. Ji mus kaltina, kad siūlome per mažas kainas, kad jas dempinguojame.

Mes laimime todėl, kad atitinkame pagrindinius konkursų reikalavimus dėl kvalifikacijos ir mažiausios kainos. Kadangi mūsų bendrovei jau daugiau kaip 70 metų, kvalifikacijos tikrai netrūksta. Pasiūlyti geriausią kainą pavyksta todėl, kad patys turime visą statybos darbams reikalingą techniką - daugiau kaip 500 vienetų. Todėl mums nereikia nieko nuomoti. Be to, kaina priklauso ir nuo techninių gaminių, kuriuos reikia pirkti, pavyzdžiui, vamzdžių, įlaidų, inkarų kainos. Kadangi "LNK group" yra didžiausia Baltijos šalyse tokių gaminių užsakovė, gauna didelių nuolaidų. Pavyzdžiui, estakadą Klaipėdos uoste "Latvijas tilti" pastatyti sutiko už daugiau kaip 1 mln. eurų mažesnę kainą nei antrą vietą konkurse užėmęs dalyvis.

Per 7 darbo metus Lietuvoje, turint omenyje ne tik Klaipėdos uostą, "Latvijas tilti" atliko darbų, kurių vertė - apie 100 mln. eurų. Dėl geros mūsų kainos Lietuva sutaupė 15 mln. eurų.

Man nepatinka Baltijos šalyse tai, kad kaskart dalyvaujant kokiame nors konkurse reikia iš naujo patvirtinti kvalifikaciją - pristatyti daugybę popierių, nurodyti pastatytus objektus ir t. t. Vokietijoje kita tvarka. Šioje šalyje yra akredituotos valstybinės agentūros, kurios įmonei suteikia tam tikrą kvalifikaciją. Dalyvaujant konkurse pakanka pristatyti kvalifikacijos sertifikatą ir nurodyti kainą. Konkurso laimėtojas parenkamas vos ne per parą. Neseniai dalyvavome ten konkurse statyti tilto konstrukciją, kainavusią apie 1,5 mln. eurų. Deja, jį pralaimėjome, nes mūsų kaina buvo 1 tūkstančiu eurų didesnė.

Lietuvoje konkursų srityje jau yra pozityvių poslinkių. Dabar dalyvaujant pakanka tik deklaruoti savo kvalifikaciją, o jeigu laimi, tada pateiki visus dokumentus. Tai labai teisingas žingsnis, gaila, kad Latvijoje to dar nėra.