Kada keisime žvejų uostelio pavadinimą?

Žvejų uostelį labiausiai išgarsino dų objektai: legendinis ledo generatorius ir Klaipėdos žuvininkystės produktų aukcionas. Jie tarsi simbolizuoja mūsų šalies neūkiškumą. Abu jie jau parduoti ir žuvimis juose seniai nebekvepia. Kam jie bus panaudoti ateityje, naujasis jų savininkas neatskleidžia. Pasirodo, tai konfidenciali informacija. Apie naujojo savininko planus nėra informuota net Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcija, patikėjimo teise valdanti žvejų uostelį. Štai toks pas mus viešumas ir skaidrumas.

Žuvų akciono bankroto administratorius Arvydas Batutis patvirtino, kad Žuvų aukcionas ir ledo generatoriu su visa įranga buvo parduoti tai pačiai UAB "Gindana". Norėjome pasidomėti, koks tolesnis jų likimas. "Klausimas konfidencialus, informacijos nesuteiksiu. Ačiū", - atsakė jos direktorius Algimantas Anužis.

Žvejai mano, kad ledo generatorių ir Žuvų aukcioną nupirko verslininkai, užsiimantys naftos produktų prekyba, tad netrukus jų uostelyje švartuosis laivų bunkeriavimu užsiimantys laivai. Jau ir dabar esą jame jau stovi tanklaiviai, kurie laivus aprūpina kuru. Kažin, ar visiems tanklaiviams užteks gylio, jeigu ne visi UAB "Banginis" žvejybos laivai gali įplaukti į šį uostelį dėl per mažo gylio uoste.

Žinia, planų perkelti laivyno bazę į žvejų uostelį turi ir Uosto direkcija. Dabartinę savo Laivyno bazės teritoriją ji ketina nuomoti krovai. Gal ir liks dar vietos vienam ar dviem žvejų laivams, bet žvejai neatmeta galimybės, kad teks keisti šio uostelio pavadinimą.

Verslo žlugdymo pavyzdys

Kyla klausimas, ar tie du minėti objektai, į kuriuos buvo sukištas ne vienas milijonas eurų, buvo Lietuvos žvejams nereikalingi, bet pastatyti siekiant panaudoti Europos Sąjungos pinigus, ar žvejų bendruomenė, retai kada sutarianti tarpusavyje, nesugebėjo pasinaudoti gerais dalykais? O gal Žemės ūkio ministerija taip ir neperprato žuvininkystės specifikos?

Žvejai sako, kad kaltininkai greičiausiai nebus surasti. Keitėsi ministrai, ministerijos darbuotojai, vyko įvairios pertvarkos. Surasti, kieno žodis lėmė šių objektų statybas, sunku.

NEPAVYKO. Valstybė prieš Žuvų aukciono bankrotą dar bandė jį gelbėti, sukišo dar mažiausiai milijoną eurų, deja veltui.

"Šių objektų likimas juokingas ir sykiu graudus. Tai žuvininkystės verslo žlugdymo Lietuvoje pavyzdys, parodantis, kaip galima gerą idėją paversti niekine, ignoruoti žvejų bendruomenę, jos norus ir tenkinti siaurus ministerijos interesus, lengva ranka išparceliuojant valstybės turtą, kuris galų gale perėjo į privačias rankas", - kalbėjo Klaipėdos žuvininkystės įmonių asociacijos "Jūros žvejys" vadovas Artūras Maželis.

Pasak A. Maželio, galutinį tašką žlugdant Lietuvoje žuvininkystės verslą padėjo antradienį patvirtinta nauja Žuvininkystės įstatymo redakcija.

Abu "legendiniai" objektai prarasti

A. Maželio žiniomis, ledo generatorius neveikia nuo tada, kai buvo atimtas iš Vakarų Lietuvos žvejų ir žuvų perdirbėjų konfederacijos ir perduotas valstybei, ko gero, jau kokius 7 metus, jeigu ne daugiau. Šiuo metu jame visa įranga išmontuota. Žvejai girdėję, kad ji buvusi parduota olandams ir yra išvežta. A. Batutis teigė, kad ledo generatorius buvo parduotas "Gindanai" su įranga, o ką ji su ja darė toliau, jam nežinoma.

Nereikėtų tikėtis, kad naujieji savininkai jame vėl pradės gaminti ledą, ar daryti ką nors susijusio su žuvininkyste, nes ta įmonė užsiima naftos kuro tiekimu.

Apie bandymą parduoti Žuvų aukcioną "Vakarų ekspresas" rašė ne kartą. Buvo skelbiamos kelerios varžytinės vis mažinant pradinę kainą. Niekas iš pradžių jo nepirko, nes buvo parduodamas su skola. Kai pradinė kaina nukrito iki minimalios, verslininkai, įvertinę tai, kad šis objektas yra uosto teritorijoje, jį nupirko. Taigi dabar ir jie yra teisėti šeimininkai žvejų uostelyje. Žuvų aukciono pastatas tikriausiai bus paverstas remonto dirbtuvėmis, o ledo generatorius kokiu nors sandėliu.

Žvejų dalis uostelyje mažėja

A. Maželio teigimu, žvejų uosteliui priklauso ne tik ta krantinė, kurioje stovi Žuvų aukcionas, bet ir kita krantinė, esanti šalia gyvenvietės. Tačiau prie jos Uosto direkcija laivams leidžia tik švartuotis, bet žuvų produkcijos iškrauti - ne.

Artūras MAŽELIS, Klaipėdos žuvininkystės įmonių asociacijos "Jūros žvejys" vadovas

"Žvejų uostelis šiuo metu mažėja ir teritorijos, ir turto atžvilgiu. Ledo generatoriaus ir žuvų aukciono jau nebeturime, Uosto direkcija čia irgi statosi remonto dirbtuves. Žvejybos laivynas mažėja. Nauja Žuvininkystė įstatymo redakcija rodo, kad niekam tas verslas nereikalingas. Manau, natūrali žvejybos mirtis jau netoli. Liks viena ar dvi stambios žvejybos įmonės, kurių rankose bus sukoncentruotos visos kvotos. Jos Klaipėdoje žuvų nepriduoda, tad žvejų uostelyje galės šeimininkauti kitas verslas", - kalbėjo A. Maželis.

Niekas žvejo negirdėjo

Žemės ūkio ministerija sukišo į jau žlungantį aukcioną dar daugiau pinigų bandydama jį modernizuoti, įrengdama žuvų apdorojimo cechą, menkių filė gamybos linijas. Žinoma, žvejų šauksmas, kad nebereikia kišti į balą pinigų nebuvo išgirstas.

"Kai Žuvų aukcionas buvo modernizuojamas, prašėme įrengti infrastruktūrą: žuvų išsiurbimo su vandeniu linijas, ant krantinių pastatyti žuvų rūšiavimo mašinas, leisti žvejams priduoti tiek šprotus, tiek strimeles.

Niekas tada to žvejo negirdėjo. Mums atrodo, kad buvo svarbu "išplauti" investicines lėšas, nes rekonstrukciją daryti buvo labai skubama.

Tačiau po jos infrastruktūros atžvilgiu neatsirado nieko, kas žvejams būtų naudinga. Menkių filetavimo linija buvo skirta tik didelėms menkėms, o mūsų menkės Baltijos jūroje smulkėjo. Reikėjo orientuotis į kitų žuvų perdirbimą, bet tai nebuvo daroma", - sakė A. Maželis.

Generatoriaus prireikė valstybei

"Dėl to generatoriaus buvo skundų, prasidėjo teismai. Kai iš manęs atėmė tą ledo generatorių ir atidavė valstybei, mano oponentai labai džiūgavo. Tačiau ledo gamyba jame tuo baigėsi. Gal dar kokius du mėnesius jis buvo gaminamas, ir viskas. Tas ledo generatorius veikė, visi galėjo jo nusipirkti. Buvo nepatenkintų, kad jis gamina šerkšną, o ne ledą, dėl to buvo kritikuojamas, tačiau vėliau Žuvų aukcionas tokius pačius generatorius nusipirko. Kiek gali bylinėtis su valstybe? Jeigu buvęs premjeras Algirdas Brazauskas parašė raštą ir prašė rasti galimybę jį perduoti valstybei", - pasakojo Vakarų Lietuvos žvejų ir žuvų perdirbėjų konfederacijos ir bendrovės "Banginis" vadovas Algirdas Aušra.

Algirdas Aušra, Vakarų Lietuvos žvejų ir žuvų perdirbėjų konfederacijos vadovas

Apie Žuvų aukcioną jis ne ką galėjo papasakoti, nes jo valdymas esą buvęs slaptas. "Prisimenu, kad mano oponentai vis kalbėjo, kad Žuvų aukcioną reikia žvejams atiduoti. Iš pradžių jo jiems niekas nedavė. Kai buvo paskelbtas pardavimas, jie jo nepirko. Juk reikia turėti daug lėšų, kad galėtum žuvis supirkti, parduoti ir t. t. Kodėl aukcionas bankrutavo - nežinau. Gal skyrė lėšų įrangai nusipirkti, o apyvartinių lėšų - ne", - sakė A. Aušra.

Pasak jo, vienu metu žvejams buvo siūloma perimti uostelį ir patiems jame tvarkytis, bet tapti jo operatoriais jie noro nerodė.

Laivynas bazuosis Liepojoje?

Pasak A. Aušros, kai Uosto direkcija paskelbė, kad ketina žvejų uostelyje laikyti savo laivus ir statytis biurą, patys žvejai teigė, kad visi tame uostelyje sutilpsią, kad žvejų laivai gali stovėti ir dviem korpusais.

"Visiškai aišku, kad jeigu šitą uostelį atims iš žvejų, tada viskas. Labai paprastu techniniu ėjimu Lietuvos Baltijos jūros žvejybos laivynas dings. Gal žvejų laivus stovėti mielai priims stovėti kokia nors krovos kompanija?

Žvejų uostelis Lietuvos žvejams - paskutinis atramos taškas. Jo nelikus paskutiniai šio verslo entuziastai turės savo laivus laikyti Latvijoje, Liepojoje.

Liepojoje vietos užtenka ir žvejybos, ir prekybos laivams, o Lietuvoje, atrodo, žvejams vietos gali nebelikti. Šį klausimą būtina kelti. Tai ne mano bėda, aš čia laivų nelaikau", - kalbėjo A. Aušra.

Jo manymu, yra likusi vienintelė galimybė - to uostelio operatore turėtų tapti Žemės ūkio ministerija. Ji padėtu menkių gaudytojams, kurių padėtis kritinė. Bent jau jų laivai turėtų kur stovėti. "Priešingu atveju, kai vėl bus leidžiama žvejoti menkes, Lietuvoje nebebus žvejybos laivyno. Esu tuo įsitikinęs 100 proc.", - sakė A. Aušra.

Uosto direkcijos komentaras

Ar Uosto direkcija šiuo metu prižiūri žvejų uostelio infrastruktūrą?

Taip, Uosto direkcija patikėjimo teise valdo mažųjų žvejybinių laivų prieplauką.

Ar Uosto direkcija vis dar planuoja atsisakyti žvejų uostelio administravimo? Kada tai ketinama padaryti?

Kol kas tokių planų Uosto direkcija neturi.

Ar žvejų uostelyje veikia ledo generatorius? Jeigu ne, nuo kada jis nebeveikia?

Uostelio suprastruktūros klausimais reikėtų kreiptis į Žuvų aukciono savininkus.

Ar esate informuoti apie naujųjų Žuvų aukciono savininkų planus, kokia veikla čia bus vykdoma?

Apie Žuvų aukciono savininkų planus Uosto direkcija nėra informuota. Dėl planuojamos vykdyti veiklos reikėtų kreiptis į Žuvų aukciono savininkus.

Kada bus įgyvendinamas planas iškelti Laivyno bazę į žvejų uostelį. Gal jame jau pradėti statybos darbai?

Statybos darbai pradėti, tačiau įrengiant pamatus susidūrėme su nenumatytomis aplinkybėmis ir šiuo metu yra tariamasi su projektuotojais dėl tolesnių veiksmų. Uosto direkcija tikisi, kad darbai bus užbaigti kitais metais.