Kad dalis Smeltės pusiasalio nenušliaužtų į marias

Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcijos infrastruktūros direktoriaus Vidmanto Paukštės teigimu, šios sienutės statymas nėra Kuršių nerijos kranto sutvirtinimo projektas, kaip jis kartais pavadinamas. Šia sienute tvirtinamas Smeltės botaninio draustinio krantas. Atraminė sienutė reikalinga tam, kad Malkų įlanką būtų galima pagilinti iki 14,5 m ir paplatinti įplaukimo į šią įlanką kanalą. "Jeigu nebūtų tos sienutės, gilinant Malkų įlanką dalis Smeltės pusiasalio nušliaužtų į marias", - sakė V. Paukštė.

Jo teigimu, botaninio draustinio šlaito sutvirtinimo sienutė nėra tipinis projektas, tačiau techniniu požiūriu jis nėra unikalus.

Statant sienutę saugomas ir Smeltės botaninis draustinis. Jį jau seniai norima iškelti į kitą vietą. Šiuo metu atliekamas eksperimentas. Pasak V. Paukštės, 2018 metų pabaigoje arba 2019 metų pradžioje paaiškės rezultatai, ar reti augalai prigijo perkelti į naują vietą. Jeigu rezultatai bus teigiami, tada bus galima kalbėti apie dviejų naujų draustinių atsiradimą. O dėl dabartinio draustinio panaikinimo reikės diskutuoti su Aplinkos ministerija, nes labai sudėtinga tokių draustinių išregistravimo teisinė bazė.

VADOVAS. UAB „Latvijas tilti” Klaipėdos filialo vadovas Mindaugas Kelpša sako, kad įlaidų kalimo darbus planuojama baigti iki liepos, tad gyventojai dunksėjimo pietinėje miesto dalyje nebeturėti girdėti.

Kuršių nerijos nacionalinio parko direkcijos vadovė Aušra Feser mano, kad sienutė, kuri statoma toliau nuo kranto, Smeltės botaninio draustinio vertybėms, t. y. augalams, nepakenks.

Gal tiks ir Kuršių nerijos krantui

V. Paukštės manymu, galbūt panaši sienutė galėtų būti panaudota ir Kuršių nerijos krantui sutvirtinti. Jis bus tvirtinamas todėl, kad Klaipėdos uosto laivybos kanalas bus gilinimas iki 17 metrų. Dėl šio projekto šiuo metu atliekamas poveikio aplinkai vertinimas, inžineriniai, geologiniai tyrimai.

"Įsivaizduojame, kad ir tvirtinant Kuršių nerijos krantą galėtų būti priimtas analogiškas sprendimas. Jokių projektinių sprendinių dar neturime, tačiau iš principo galėtų būti sukalama tokia povandeninė sienutė, sutvirtinama injekciniais ankeriais, taip būtų užtikrinamas šlaito stabilumas, kad jis neslinktų. Vizualiai nieko nebūtų matoma, šia prasme niekas nenukentėtų, o mes galėtume pasigilinti kanalą", - sakė V. Paukštė.

NIEKO NEMATYTI. Šioje vietoje sienutė jau sukalta, bet jokių pėdsakų nematyti, kranto vaizdas niekuo nepasikeitė. Beje, bus sudėti blyksintys navigaciniai ženklai, kad neužplauktų kas nors naktį ar dieną.

"Tvirtinti uždaros įlankos krantus yra vienas dalykas, o Kuršių nerijos krantus - visai kitas. Dėl uosto gilinimo matome daug pavojų. Dalies marių atitvėrimas sukels srovės padidėjimą, tada pakrantėms gali iškilti pavojus. Susiaurinus protaką gali prasidėti kranto erozija. Manau, reikės rimtų hidrotechninių statinių. Mums svarbiausia, kad būtų apsaugotas krantas, tai yra vienintelė sąlyga", - sakė A. Feser.

Įlaidai iš Liuksemburgo

Apsauginės povandeninės sienutės, kurios projektą parengė UAB "Sweco Lietuva", turinčios sutvirtinti Smeltės botaninio draustinio šlaitą, statybos darbus konkursą laimėjusi bendrovė "Latvijas tilti" pradėjo pernai lapkritį, baigti pagal sutartį turėtų 2018 metų kovą, tačiau, pasak M. Kelpšos, gal pavyks juos padaryti dar šiemet.

Anot Latvijos kompanijos statybininkų, šis darbas yra įdomesnis už kitus tuo, kad Klaipėdos uoste 1 km 100 metrų ilgio povandeninė sienutė dar niekada nebuvo statoma. Jiems yra tekę kalti 100, 300 metrų ilgio sienutę, bet tokios ilgos dar ne.

Sienutė statoma per 20-25 metrus nuo kranto, nes taip natūraliai formuojasi šlaitas. 666 metrų sienutės metaliniai įlaidai yra 3 metrų gylyje po vandeniu, o vienoje vietoje arčiau kranto 33 m ilgio dalis - vieno metro gylyje.

SIENUTĖ. Taip atrodo povandeninė sienutė. Tie metaliniai įlaidai bus sukalti po vandeniu.

Vienų metalinių suporintų įlaidų, kurių plotis - 1,4 metro, ilgis yra 17, kitų - 19, trečių - 25 metrai. Jie yra sukalami į gruntą. Baigti kalti įlaidus planuojama iki šių metų liepos.

Ilgesni įlaidai į Klaipėdą iš Liuksemburgo atplukdomi laivu, mažesni vežami autotransportu. Beje, juos gamina tik vienintelė kompanija "ArcelorMittal". Nuo užsakymo iki atgabenimo į vietą įlaidų tenka laukti 2-3 mėnesius.

Kai sukalti įlaidai pabūna porą savaičių, pasak statybininkų, kad sutvirtėtų, tada jie yra inkaruojami. Į juose esančias skyles įgręžiami inkarai ir pritvirtinami. Inkarai, traukės gręžiami po vandeniu. Inkarų gręžimo darbus planuojama baigti iki šių metų pabaigos.

AKMENYS. Šių įlaidų nepavyko sukalti, nes jie atsitrenkė į akmenis. Visgi, akmenų šiame objekte daug nebuvo.

"Latvijas tilti" turi savo narus, kurie daugiausia dirba atliekant inkarų bandymus, norint įsitikinti, kiek jie laiko. Jie įrengia po vandeniu traukes, padeda gręžti inkarus, kalimo procese narai nedalyvauja.

Nukas kampą

Sienutės statybos darbai netoli Jūrų perkėlos terminalo administracijos pastato persikelia į sausumą. Čia bus sukalta 100 m ilgio sienutė ir nukastas Smeltės pusiasalio kampas. Tai pati siauriausia vieta laivams įplaukti į pietinę uosto dalį. Šiuo metu ten esanti krantinė bus ardoma ir daroma nauja. Pasak M. Kelpšos, krantinės ardymas nėra sudėtingas procesas. Įlaidai bus su vibratoriumi išjudinami ir ištraukiami bei atiduoti Uosto direkcijai. Atlikus šiuos darbus laivybos kanalas paplatės apie 20 metrų.

"Tai, ko tikėjomės, tai ir radome. Vienoje zonoje įlaidus kalti buvo lengviau, kitoje - sunkiau. Sunkiausia kalti yra pačiame krante ties Jūrų perkėlos administraciniu pastatu, nes ten sunkiausias gruntas, ilgiausi įlaidai, tad tenka naudoti įvairias priemones", - sakė M. Kelpša.

GULBĖS. Pietinės dalies gyventojai skundžiasi, kad girdi dunksėjimą, atsklindantį iš uosto pusės. O gulbėms įlaidų kalimo darbai, atrodo, visai netrukdo. Jos čia yra susisukusios lizdą ir peri.

Visi sienutės statymo darbai vyksta pagal planą, šiek tiek nuo grafiko atsiliekama tik tame kampe.

Per mėnesį pastatoma 100 metrų sienutės. Vidutiniškai per dieną įkalami du įlaidai.

Laukiama atsakymo dėl grunto

Šiuo metu liko sukalti apie 350 metrų sienutės arčiau 144 krantinės, kuria naudojasi Klaipėdos jūrų krovinių kompanija ("Klasco").

Prieš pradedant gilinimo darbus buvo atlikti grunto tyrimai. Pastebėta, kad pietinėje povandeninės sienutės dalyje, apie 260 metrų ilgio ruože, esančiame arčiau 144 krantinės, yra užterštas IV kategorijos gruntas. Šiuo metu laukiama atsakymo iš užsakovo, t. y. Uosto direkcijos, ką daryti su tuo gruntu.

SIENUTĖ. Taip atrodo krante kalama sienutė. Tie metaliniai įlaidai bus sukalti į gruntą.

"Malkų įlankoje nemažai to vadinamosios IV užterštumo klasės grunto. Skamba grėsmingai, bet iš tikrųjų tai reiškia tik tai, kad jo negalima gramzdinti jūroje. Mes turime keletą scenarijų, žiūrėsime. Jo ten yra tikrai labai nedidelis kiekis, manau, tą problemą išspręsime. Dėl Malkų įlankos dokų duobių išvalymo turime teisminį ginčą su kompanija, matysime, kuo jis baigsis. Galbūt pavyks problemą išspręsti artimiausiu metu", - sakė Uosto direkcijos infrastruktūros direktorius.

Dirba daug technikos

Pasak M. Kelpšos, botaniniame draustinyje negalima dirbti nuo kranto. Visi sienutės statybos darbai, išskyrus minėtus 100 metrų krante, atliekami vandenyje. Tam naudojamos plaukiojančiosios platformos - trys "Latvijas tilti" ir viena jos partnerės UAB "Borta", su vadinamosiomis hidrauliniu būdu reguliuojamomis kojomis, kurių ilgis - mažiausiai 18 metrų. Tai, žinoma, pabrangina ir apsunkina darbus. Statant kitus objektus, tiek platformų nereikėdavo.

"Latvijas tilti" atlieka ir minimalius gilinimo darbus. Reikia šiek tiek nukasti grunto, kuris trukdo sukalti įlaidus ir įrengti inkarus. Nuomojama barža iškastas gruntas, nepriskiriamas IV klasei, yra plukdomas į jūrą. Jau išplukdyta apie 4 tūkst. kub. m grunto.

SUSTIPRINIMAS. Kai įlaidai kalami į sunkesnį gruntą, tenka sustiprinti viršutinę jų dalį, tad privirinamos papildomos plokštelės.

Pasak statybininkų, dirbti Klaipėdoje trukdo stiprus vėjas, kurio greitis didesnis nei 15 m/s. Kadangi "Latvijas tilti" kranai aukšti, įlaidai platūs, esant stipresniam vėjui dirbti būna gana sunku, tad tenka sustoti. Esant didesniam bangavimui nėra galimybės plukdyti grunto į jūrą.

Beje, šiame objekte žmonių dirba tik apie 20, užtat naudojama daug technikos.

Dirbs ir naktimis

Iki šiol "Latvijas tilti" naktimis nedirbdavo, tik dienomis iki 20 val. Dieną, kai fonuoja automobilių ir kitoks triukšmas, kalimas nėra taip girdimas. O šeštadienį, sekmadienį, kai viskas nutyla, garsiau girdimas plakto kalimas. Tai, kad gyventojai skundžiasi dėl kalimo darbų keliamo triukšmo, sienutės statytojams žinoma. Jie užsisakė triukšmo tyrimus, kurie parodė, kad jis neviršija leistinos normos.

M. Kelpšos teigimu, nepaisant to, kad triukšmas neviršija leistinų normų, stengiamasi bent jau savaitgaliais, švenčių dienomis nedirbti, kad kalimo keliamas triukšmas netrukdytų gyventojams ilsėtis.

PRIEMONĖ. Tai vadinamoji pagalbinė priemonė, reikalinga tam, kad įlaidas būtų kalamas tiesiai.

Labiausiai girdisi, kai kalama plaktu. Metalas atsitrenkęs į metalą duoda garsą. Kai kalama su vibratoriumi, triukšmo negirdėti. "Nepavyksta sukalti vibratoriumi visų įlaidų iki projektinio gylio. Likusi nesukaltų įlaidų dalis baigiama kalti su plaktu, nes jis suteikia didesnę jėgą nei vibratorius”, - sakė M. Kelpša ir pridūrė, kad įlaidų likosukalti tik apie 250.

Iki šiol dirbti naktimis nereikėjo, nes įlaidai dar nebuvo „sustingę”. Dabar jau žadama dirbti ir naktimis. Aplinkinių namų gyventojai dėl to neturėtų baimintis, nes tai nebus triukšmingi darbai. Ketinama dviem pamainomis atlikti inkarų bandymus.