Ką veikia Lietuvos karinės jūrų pajėgos?

Šiandien, einant 74-osioms Lietuvos karinių jūrų pajėgų įkūrimo ir 18-osioms atkūrimo metinėms, nemažai Lietuvos žmonių dar nežino, ar Lietuva turi karinį laivyną ir apskritai kokias funkcijas atlieka Karinės jūrų pajėgos (KJP).

Karinės jūrų pajėgos (KJP) - Lietuvos kariuomenės dalis. KJP stebi,
kontroliuoja ir gina Lietuvos teritorinę jūrą, ekonominę zoną ir kontinentinį šelfą.

KJP stebi ir kontroliuoja povandeninę ir viršvandeninę aplinką, vykdo išminavimo jūroje bei antiteroristines operacijas, laivybos apsaugą ir kontrolę, užsiima paieškos ir gelbėjimo darbais bei vykdo kitas specialiąsias užduotis. Ekstremalių situacijų atveju KJP bendradarbiauja su kitomis valstybinėmis institucijomis.

Sandara

KJP sudaro karo laivų flotilė, Jūros ir pakrančių stebėjimo tarnyba, povandeninių veiksmų komanda, Logistikos tarnyba, Mokymo centras bei Jūrų gelbėjimo ir koordinavimo centras

Šis centras savo veiklą pradėjo nuo 2009 metų sausio 1 dienos ir yra atsakingas už gelbėjimo bei paieškos operacijas jūroje. KJP atliekamose gelbėjimo ir paieškos operacijose talkina ir Lietuvos karinių oro pajėgų gelbėjimo ir paieškos sraigtasparnis Mi-8T, kuris kyla iš gelbėjimo posto Nemirsetoje.

Gelbėjami neatsargūs

Per mėnesį KJP įvykdo vidutiniškai nuo vienos iki trijų gelbėjimo operacijų. Pasak KJP viešųjų ryšių karininko vyr. leitenanto Antano Brenciaus, daugiausia gelbėjimo operacijų tenka vykdyti dėl žmonių neatsargumo ir lengvabūdiško požiūrio į savo sveikatą bei gyvybę. Dažniausiai gelbėjami neatsargūs žvejai, žmonės, iškritę už laivo borto, nukritę nuo molo ar patys savo noru, rizikuodami gyvybe, įšokę į vandenį išsimaudyti ar kitaip papramogauti.

Pasak A. Brenciaus, žmonių gelbėjimas jūroje gana sudėtinga operacija. Įtakos tam turi oro sąlygos, vėjo, bangų kryptis. Žmogų labai lengva pamesti iš akių, sunku atsekti jo buvimo koordinates.

Vienos iš sudėtingiausių gelbėjimo operacijų, A. Brenciaus teigimu, vykdomos Kuršių mariose, kuomet jos padengtos ledu. Tuomet pats operacijos koordinavimas tampa sunkia užduotimi.

Stebi visą parą

KJP Jūros ir pakrančių stebėjimo tarnyba turi savo postus Klaipėdoje, Nidoje ir Palangoje, taip pat Ryšių centrą. Ši tarnyba visą parą stebi jūros pakrantes, teritorinę jūrą bei išskirtinę ekonominę zoną. Pasak A. Brenciaus, Jūros ir pakrančių stebėjimo tarnybos kariai moderniais radarais nuolatos stebi visus Lietuvos teritorinėje jūroje, kuri driekiasi 12 jūrmylių nuo kranto, ir išskirtinėje ekonominėje zonoje esančius objektus. Matomi visi laivai, net mažiausios valtys, jų judėjimo kryptis, greitis. Su laivais palaikomas radijo ryšys, kurio pagalba galima juos apklausti, esant reikalui pasiųsti patrulinį laivą patikrinti.

Seni, bet patikimi

Pagrindinis KJP elementas - karo laivų flotilė. Ją sudaro kovinių, priešmininių, patrulinių ir aprūpinimo laivų divizionai. Jiems priklauso 9 laivai ir 3 uosto kateriai.

Beje, priešmininiai laivai "Sūduvis" ir "Kuršis" tarnauja jau pusę amžiaus. Tačiau, pasak A. Brenciaus, jų korpusai tvirti - ąžuoliniai, o viduje sumontuota atnaujinta technika, kitos priemonės, todėl šie laivai puikiai atlieka užduotis.

Moderniais laivais ir įranga nuolat atnaujinamas visas KJP laivynas. Laivai nuolatos dalyvauja įvairiose Lietuvos ir tarptautinėse karinėse pratybose, išminavimo operacijose, ieškodami ir neutralizuodami nuo I ir II pasaulinių karų Baltijos jūros dugne likusias minas ir kitus sprogmenis.

Personalas

KJP personalą šiuo metu sudaro apie 650 karininkų, puskarininkių, žemesnių grandžių karių ir civilių darbuotojų. Šiuo metu daugiau kaip 70 procentų KJP personalo sudaro liktiniai. Dauguma jaunosios kartos karininkų yra baigę karo mokslus užsienio šalių karo akademijose. Personalas nuolatos kelia savo kvalifikaciją ir profesionalumą kariniuose kursuose Lietuvoje ir užsienyje.

Tarptautinis bendradarbiavimas

Lietuvos KJP kartu su Estija ir Latvija įkūrė Baltijos priešmininių laivų eskadrą "Baltron", kurios pagrindinė užduotis - vykdyti minų paieškos ir nukenksminimo operacijas, mokyti laivų įgulas bei ruošti jas dalyvauti NATO vadovaujamose jūrinėse operacijose. Šiuo metu šiai eskadrai priskirtas minų paieškos laivas "Kuršis".

Lietuvai tapus NATO nare, KJP specializuojasi minų neutralizavimo srityje, plėtoja atitinkamas pajėgas, kad galėtų prisidėti prie NATO nuolatinės parengties priešmininių laivų pirmosios grupės ir NATO greitojo reagavimo pajėgų.

Ugdo jaunąją kartą

KJP sudaro sąlygas moksleivių ekskursijoms apsilankyti didžiausiame savo padalinyje, karo laivų flotilėje, apžiūrėti karo laivus, susipažinti su karo jūrininkų darbu ir buitimi. Tai daroma siekiant patriotiškai ugdyti jaunąją kartą, pritraukti potencialių profesionalios tarnybos karių susidomėjimą. Šiemet jau buvo suorganizuota beveik 40 moksleiviams skirtų ekskursijų.

Eglė RUŠKUTĖ