Jūros tyrimų instituto laivynas laikosi ant bangos

Kad ir kaip sunkų būtų, vis dėlto universitetas, daugiausia savo aukštos kompetencijos ir darbštumo dėka, bei efektyviai įdarbindamas mokslinių tyrimų laivą "Mintis", juos vis dar sugeba išlaikyti. Bet planuojamas burlaivio "Brabander" dokavimas, artėja kapitalinis remontas, reiks nemažai lėšų, kurių universitetas šiandien neturi, tad gali tekti ieškoti rėmėjų.

"Jeigu valstybės požiūris į laivus būtų kitoks, jie būtų vertinami kaip garbės, prestižo reikalas, jeigu jiems būtų skiriama nors mažytė biudžeto dalis, gal turėtume visai kitokią situaciją. Valstybė pinigų laivams išlaikyti neskiria, nors jie yra jos turtas. Ji ar ministerija, kuruojanti universitetą,galėtų suteikti kad ir nedidelę subsidiją.

Deja, tokio požiūrio nėra. Universitetas iš patriotizmo kiek sugebės, tiek bandys laivus išlaikyti. Jeigu mes neteksime laivų, nebeliks ir universiteto. Jis išsaugotas tik dėl jūrinės specifikos. Jeigu nesiskirtume niekuom nuo didžiųjų Vilniaus ir Kauno universitetų, mūsų likimas tikrai būtų toks pats kaip Šiaulių", - mano Klaipėdos universiteto (KU) Jūros tyrimų instituto laivyno vadovas dr. Nerijus Blažauskas.

Jo teigimu, mokslinių tyrimų laivas "Mintis" dažniausiai dirba užsienyje, į Lietuvą grįžta labai retai. Paklaustas, ar Lietuvos mokslui reikėjo tokio laivo, jis atsakė: "Lietuvos mokslui tas laivas buvo reikalingas. Bet tam, kad jis būtų skiriamas tik šalies mokslo tikslams, valstybė turėtų skirti pinigų jam išlaikyti. Tačiau taip nėra, ir universitetas turi daryti viską, kad išlaikytų tą laivą, 2,5 įgulos, įrangą ir t. t. Universitetui vienam tai didelė našta. Todėl "Mintis" privalo dirbti, o ne stovėti prie krantinės ir laukti, kol kada nors kam nors ko nors prireiks. Jeigu "Mintis" neužsidirbtų, universitetas turėtų arba bankrutuoti, arba laivą reikėtų parduoti", - sako N. Blažauskas.

"Mintis" - užsienietė

N. Blažauskas džiaugiasi, kad "Mintis" dirba puikiai, būna apkrauta 100 proc. visus metus. "Laivas tarptautinėje rinkoje vertinamas fantastiškai. Prie jo stovi klientų eilė. Gal tik Lietuvai mes per mažai atidirbame, bet tokio konkretaus poreikio kol kas nėra", - sakė jis.

Šis laivas naudojamas tarptautiniuose verslo projektuose. Nerijus juokauja, kad jo maitintoja yra Šiaurės jūra, o pernai metų pabaigoje jis pirmą kartą nukeliavo ir į Viduržemio jūrą. Šiemet palikęs tą jūrą grįš į Šiaurės jūrą ir plaukios tarp Jungtinės Karalystės, Olandijos, Vokietijos. Ten didžiausia jūrinių vėjo elektrinių parkų koncentracija.

Pasak N. Blažausko, ten "Mintis" labiausiai ir tinka pagal savo galimybes. Naudojantis šiuo laivu atliekami dugno tyrimai: žiūrima, kaip nutiesti kabeliai nuo malūno iki malūno, ar nėra pažeidimų ir kt. Jeigu projektai tik planuojami įgyvendinti, tada vertinamos dugno savybės, matuojamas gylis ir pan., trumpai tariant, atliekami tiriamieji darbai, leidžiantys įvertinti gruntą tose vietose, kur planuojami parkai.

Mokslinių tyrimų laivas "Mintis" pastatytas Klaipėdoje, Vakarų Baltijos laivų statykloje, 2014 metų pabaigoje. Taigi jam jau daugiau nei 5 metai.

Šiemet sausį laivas buvo dokuotas Ispanijoje ir pasiruošė kitam 5 metų ciklui.

Reprezentuoja Lietuvą

Paklaustas, kaip dažnai "Mintis" būna Lietuvoje, N. Blažauskas atsakė: "Stengiuosi, kad ir mūsų universiteto bendruomenė bent kažkiek tą laivą matytų. Jeigu atsirastų grupė žmonių, kuri galėtų pasinaudoti laivu savo projektams įgyvendinti, būtų galima "Mintį" parplukdyti į Lietuvą. Kadangi yra daug grupių, kurių kiekviena turi savo tikslų, tad sinergija logistikos atžvilgiu tampa labai sudėtinga. Vieniems laivas reikalingas pavasarį, kitiems - kai žydi vanduo ir t. t. Tad ieškome komercinių projektų. Pernai "Mintis" dirbo Latvijoje, lietuvių kompanija samdėsi naftos paieškoms jūroje. Kol kas realių projektų Baltijos jūroje mažai, o Šiaurės jūroje turime jų pusei metų į priekį."

Kad ir kaip būtų, "Mintis" plaukioja su Lietuvos vėliava. Tiek laivo įgulos nariai, tiek hidrografai, aptarnaujantys įrangą - visi yra lietuviai. Užsieniečiai mato, kad Lietuvos kompetencija šioje srityje yra gera. Taip garsinamas ir šalies, ir Klaipėdos, ir jos universiteto vardas. Neretai užsienio verslininkai stebisi, kaip universitetas gali suvaldyti tokius užsienio verslo poreikius. Laivu domisi pačios didžiausios kompanijos, plėtojančios vėjo energetiką pasauliniu mastu.

Pasak N. Blažausko, tik pirmus 2,5 metų buvo sudaromos ilgalaikės sutartys dėl krantinių nuomos Klaipėdoje. Dabar jau net trumpalaikės sutartys nesudaromos, nes "Mintis" Klaipėdos uoste nestovi.

"Brabander" - "archeologas"

"Mūsų "Brabanderis" dabar reklaminiuose reitinguose yra gana aukštai. Šį laivą bandysime maksimaliai išnaudoti per Jūros šventę. Jį statysime ne į bendrą rikiuotę su kitais svečiais, bet kaip eksponatą Nr.1. Norime, kad jis būtų traukos centras, kad jame plevėsuotų tiek Lietuvos, tiek miesto, tiek universiteto vėliavos. Jeigu jis bus pastatytas taip, kad gerai matytųsi, bus nuostabus objektas", - sakė N. Blažauskas.

"Brabander" buvo pastatytas Olandijoje 1977 metais. KU jį įsigijo 2006 m. lapkritį.

Pasak N. Blažausko, nuo pernai metų "Brabander" pradėjo pagaliau vykdyti Lietuvoje tiesioginę savo funkciją - jį samdo Lietuvos aukštosios jūreivystės mokykla būsimiems jūrininkams pirmajai praktikai atlikti. "Ši funkcija pernai rugsėjo ir spalio mėnesiais buvo labai sėkmingai atlikta. Šiemet vėl planuojame tokius reisus. Labai džiugu, kad laivas naudojamas būtent tokiai paskirčiai", - sakė laivyno vadovas.

Šiuo metu kol kas neplanuojamos kokios nors tolesnės "Brabanderio" ekspedicijos, bet ketinimų turima. "Kartais reikia nuplaukti iki Švedijos ir pakeliui paimti mėginius. Iki Vokietijos ar Lenkijos, ko gero, nuplauksime. Buvome sugalvoję plaukti ir į Grenlandiją, bet įvertinome laivo technines galimybes, nes jo amžius skaičiuojamas dešimtmečiais. Jis pas mus jau senukas. Norint leistis į tokias ilgesnes ekspedicijas kaip į Islandiją, kai buvo mūsų amžiaus išvyka, reikėtų jau remonto, nes iki Grenlandijos dvigubai ilgesnis kelias", - pasakojo Nerijus.

Šis burlaivis Lietuvoje daugiausia naudojamas moksliniams tikslams. KU archeologams "Brabanderis" yra labai gera aptarnavimo platforma jų nardymams ir povandeniniams darbams. Tam jis buvo naudojamas tiek pernai, tiek šiemet.

Šio laivo nori ir biologai, nes jau buvo surengta neblogų trumpalaikių ekspedicijų. Dabar, kai vis daugiau vėjo elektrinių parkų atsiranda jūrose, reikalingas darosi paukščių monitoringas. Tam "Brabanderis", kelis kartus pigesnis, palyginti su "Mintimi", puikiai tinkamas.

Burlaivis nuostolingas

"Bet koks burlaivis niekada nebus pelno duodantis objektas. Vilčių, kad "Brabander" užsidirbtų tiek, kad save išsilaikytų, jau nebeturiu. Tik pradėjęs dirbti, maniau, tikrai tą laivą įdarbinsiu, kad dėl jo patiriami nuostoliai būtų kuo mažesni. Bet Baltijos jūroje palyginti labai mažai dienų, kai joje galima normaliai paplaukioti. Taigi dirbk nedirbęs, kaip buvo minusas, taip ir tebėra. Skirtumas tik toks, ar minusas yra 40, ar 60 tūkst. eurų - štai ir visas rezultatas. Užtat mes džiaugiamės, kad yra tokia "Mintis", kuri bent šiek tiek uždirba ne tik sau. Tad taip draugiškai dalijantis tuos laivus ir galima išlaikyti. "Jeigu "Minties" techninė sveikata sušlubuotų, tada našta būtų jau nepakeliama", - kalbėjo Nerijus.

Artėja momentas, kai burlaviui "Brabander" reikės kapitalinio remonto, kuris kainuoja gana brangiai. Jo jau reikėtų kitais metais, bet gal dar vienus metus ištvers ir be remonto, tačiau, pasak N. Blažausko, daugiau kaip dvejus - jau niekaip. Apie tai jau reikia galvoti ir ruoštis - ieškoti rėmėjų ar prašyti valstybės paramos. O smulkus remontas laivui atliekamas kasmet.

KU turi ir jachtą "Odisėja", kuri irgi naudojama moksliniams ir praktinio buriavimo tikslams. Visa jos jūrinė įranga yra tam tinkama. Jachta irgi plaukia iki Švedijos, Lenkijos, Danijos. Beje, jos nuoma pati pigiausia. Dažniausiai ja naudojasi skautai. "Geras laivelis, jame telpa 8 žmonės. Per metus jis plaukioja 40-50 dienų", - sakė pokalbininkas.