Jūros šventė virto sumestiniu baliumi?

Apie tai, kad kitąmet neketina dalyvauti Jūros šventės eisenoje, Jūrų kapitonų klubo atstovai pareiškė neseniai vykusiame Jūrinės kultūros koordinacinės tarybos posėdyje. Jame išsakyta daug kritinių pastabų šių metų Jūros šventei. Taryba sudarė darbo grupę, parengsiančią konkrečius pasiūlymus Jūros šventės organizatoriams - VšĮ "Klaipėdos šventės".

Jos vadovas Remigijus Mockus pažadėjo atsižvelgti į pastabas. Priekaištus, kad šventė neturi koncepcijos, jis atrėmė sakydamas, kad koncepcija buvo derinama aukščiausiu lygiu mero kabinete.

Jūrų kapitonai - vestuvių generolai

Pasak kapitono Ričardo Lučkos, šiemet gerokai šlubavo vadovavimas šventinei jūrinių organizacijų eisenai. Ji prasidėjo anksčiau, atžygiavus į Kruizinių laivų terminalą reikėjo valandą laukti šventės atidarymo, kol galiausiai lietus išvaikė ten buvusius žmones. Eisenos dalyvių niekas nepasitiko, jie neturėjo kur dėti atsineštų vėliavų, niekas nieko nepaaiškino. Ir apskritai jie jautėsi pamesti.

NUOMONĖ. Vienintelė Jūros šventės ceremonija, vykstanti tikrai jūroje, - vainikų žuvusiems jūrininkams nuleidimas į vandenį, anot kapitonų, tapo formaliu dalyku. Eimanto CHACHLOVO nuotr.

"Jau treti metai iš eilės mes nežinome, ką toje eisenoje daryti ir ką su mumis darys. Jaučiamės kaip kokie vestuvių generolai. Apsivilksime uniformomis ir patys žygiuosime miesto gatvėmis, jeigu jau taip", - sakė kapitonas Sigitas Šileris.

Jūrininkų centro direktorius Algirdas Grybas apgailestavo, kad dėl pakeisto eisenos laiko joje negalėjo dalyvauti užsienio laivų, tuo metu buvusių Klaipėdoje, jūrininkai.

"Jūriniai renginiai šventės metu - didelė bėda. Nepagarba jūrininkams liejasi per kraštus. Manau, kad meninė šventės koncepcija paliekama užribyje", - sakė A. Grybas.

Pasirodo, vienintelio Lietuvoje plaukiojančio Klaipėdos universiteto burlaivio "Brabander" dalyvauti Jūros šventėje niekas net nepakviečia. Užtat laivo įgula švenčia kitų šalių uostų Jūros šventes. Pasak "Brabanderio" kapitono Valdemaro Vizbaro, ir kitąmet burlaivis nedalyvaus, net jeigu pakviestų - jo vizitai planuojami dvejiems metams į priekį.

"Mūsų Jūros šventėje, palyginti su kitų šalių šventėmis, mažiausiai jūros. Daugiau renginių turi vykti vandenyje. Ir milijonų tam nereikia, galima įtraukti teatro studijas. Reikia scenarijaus, dabar šventė yra saviveiklinė - nei jūrininkų, nei kranto žmonių", - sakė V. Vizbaras.

Organizuoja vis tie patys

Kapitonai norėtų, kad būtų pakeisti eisenos organizatoriai.

Pasak R. Mockaus, jau 9 metus konkursą jūrinių organizacijų eisenai organizuoti laimi Algiui Guzauskui atstovaujanti įmonė. Anot R. Mockaus, šis žmogus turi didelę patirtį, labai stengiasi, kuria tam tikrą to renginio viziją, nori ją karnavalizuoti kaip anksčiau. Deja, jo vizijos reikalauja daug investicijų. O apie jas šiemet esą net nebuvo galima kalbėti dėl skurdaus miesto biudžeto.

R. Mockus pripažino, kad A. Guzauskas padaro ir tam tikrų klaidų. Pavyzdžiui, Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcijos darbuotojai ėjo eisenoje su lentele, kurioje užrašyta "Valstybinės jūrų uosto direkcijos darbuotojai". Nors smulkmena, bet klaida pavadinime juos žeidė. Užpernai buvo įsižeidę Lietuvos saugios laivybos administracijos darbuotojai, pavadinti vos ne laivų sargais.

Šiemet viena įmonė jau pateikė skundą raštu dėl blogo vadovavimo eisenai. R. Mockus apgailestavo, kad tai kaip deguto šaukštas pagadina visą statinę medaus.

"Šiemet netikėtai atradau, kad eisena vis dėlto yra gražu. Stebino tik tai, kad kas antra kolona nesuprato idėjos, kad dalyviai nežinojo, kaip elgtis. Eisena buvo eklektiška, koncepcijos nesupratau. Galima kaltinti organizatorius, bet, kita vertus, akmenukų reikėtų pamėtyti ir į pačių eisenoje žygiuojančių organizacijų daržą. Tokios eisenos niekada nebus žavios, jeigu žmonės į jas eis pareigos, o ne entuziazmo vedini", - mano uostamiesčio vicemeras Artūras Šulcas, trejus metus organizavęs Jūros šventę.

"Daugelyje pasaulio miestų rengiami įvairūs karnavalai, kurių dalyviais tampa miestiečiai. Manyčiau, kad eisenoje galėtų dalyvauti ir miesto kvartalų gyventojai arba bendruomenių nariai. Tie žmonės, kurie nedirba jūriniame sektoriuje, dažnai neranda savo vaidmens Jūros šventėje. Tačiau ta iniciatyva turėtų kilti iš pačių gyventojų. Jeigu mes, politikai, jiems ką nors pasiūlysime, nebus gerai", - sakė miesto savivaldybės Įvaizdžio komisijos pirmininkas Simonas Gentvilas.

"Jūrinių organizacijų eisena, manau, yra vienas gražiausių šventės akcentų, tačiau į ją neturi būti varoma varu. Reikėtų siekti, kad į šventę veržtųsi visi - ir kapitonai, ir jungos, ir miestiečiai, ir svečiai iš visos Lietuvos", - sako Klaipėdos meras Vytautas Grubliauskas.

Žuvusiųjų pagerbimas - formalumas

Vienintelė ceremonija, vykstanti tikrai jūroje, - vainikų žuvusiems jūrininkams nuleidimas į vandenį, pasak kapitono Ričardo Lučkos, tapo formaliu dalyku. Esą kariškiai jai vadovavo pasyviai, nebuvo bendros komandos, kada nuleisti vainikus, nekaukė sirenos. Laivas "Venus S" apskritai apsisuko ir grįžo. Kai žmonės klausė, kur dėti gėles, atsakyta: "Meskit už borto." Ši ceremonija esą tapo eiliniu pasiplaukiojimu laivais, o ne žuvusių jūrininkų pagerbimu. Tvirtinama, jog anksčiau šis renginys vykdavo kur kas geriau, būdavo net deklamuojamos eilės.

Karinių jūrų pajėgų atstovas civilių ir karių bendradarbiavimui kapitonas leitenantas Antanas Brencius šioje ceremonijoje pasigedo konkretumo ir aiškumo, kur, kada, kas vyks. Anot jo, viskas daroma atmestinai, tad reikėtų šiam renginiui organizuoti skirti kitą žmogų. Beje, yra buvę ir tokių akibrokštų, kad į laivą, plaukusį nuleisti vainikų jūroje, nebuvo pakviestas niekas iš laivo "Linkuva", nuskendusio su visa 18 žmonių įgula, artimųjų.

Anot R. Mockaus, tą renginį koordinuoti patikima savivaldybės administracijos Kultūros skyriui.

"Jūrinės kultūros koordinacinė taryba buvo išsakiusi priekaištų Karinėms jūrų pajėgoms dėl ne taip surikiuotų laivų. Galimas daiktas, buvo užgautos kariškių ambicijos, nes buvo įdėję labai daug darbo. Galbūt dėl to kariškiai pakeitė savo požiūrį, tad ceremonija ir nukenčia", - svarstė R. Mockus.

Kodėl nėra renginių jūroje?

"Kiek renginių fiziškai gali būti jūroje? Sakykime, laivai į jūrą gali išplukdyti 50 tūkstančių dalyvių, bet į Jūros šventę atvyksta pusė milijono žmonių. Ar įmanoma suorganizuoti reginį jūroje, kurį visi galėtų matyti nuo kranto? " - svarstė A. Šulcas.

"Klaipėdos miesto planavimo yda ta, kad mes esame atskirti uosto veiklos nuo marių. Laivų paradas, naujas tradicijas pabrėžiantis renginys, galėtų pretenduoti tapti Jūros šventės dalimi, tačiau jis išnyktų jos kontekste. Gaila jį būtų aukoti vien tam, kad Jūros šventės metu jūrinė kultūra būtų priartinta prie jūros. Nepasakyčiau, kad renginių prie jūros nevyksta. Galbūt tokia nuomonė susidaro todėl, kad masiniai renginiai, didžioji prekyba vyksta ten, kur yra gyventojai", - mano S. Gentvilas.

Mero balius - ne mero balius?

Koordinacinėje taryboje kalbėta ir apie tai, kad jūrininkus žeidžia mero balius. Šiemet jame dalyvavo tik du jų atstovai su uniformomis.

"Vadinamasis mero balius - ne mano sukurta tradicija. Tai ilgametis šventės akcentas, kurį paveldėjau. Tai nėra mero balius, tai - padėkos rėmėjams vakaras, kurį organizuoja meras. Reikia suprasti, kad Jūros šventė didžiąja savo dalimi organizuojama rėmėjų lėšomis. Manau, kad padėkos vakaras jiems yra svarbus ir būtinas", - aiškino V. Grubliauskas.

Mero manymu, toks nepasitenkinimas atsirado todėl, kad Klaipėdos uostas, pradėjęs taupyti, nebeskiria lėšų jūrininkų vakarui, anksčiau jam apie 30-40 tūkst. litų skirdavo jūrinės organizacijos.

"Jūrininkai jokiu būdu neignoruojami. Žmones, dirbančius jūrinėje srityje, turėtų pagerbti pačios jūrinės organizacijos. O rodyti pirštais į vadinamąjį mero balių, manau, mažų mažiausiai nekorektiška. Reikia ieškoti sprendimo, o ne mėtytis tokiais kaltinimais", - sakė V. Grubliauskas.

"Tai nėra vienos kurios nors profesijos žmonių šventė. Aš į pirmą vietą iškelčiau ekologiją, žmogaus sutarimą su gamta ir su stichija. Natūralu, kad su jūra susijusių profesijų žmonės savinasi Jūros šventę. Ko gero, vienas pagrindinių šventės akcentų turėtų būti skiriamas jiems. Bet nemanau, kad tos šventės negali savintis žmonės, kurie nedirba jūrinėse srityse. Jie juk prie jos gyvena ir poilsiauja. Aš manau, kad mūsų Jūros šventė - tai valstybės prie jūros šventė", - mintimis dalinosi A. Šulcas.

"Generolai" nediriguoja?

"Visi šventės renginiai ir programos buvo derinamos su atsakingais savivaldybės žmonėmis. Oficialus švenčių koordinatorius yra savivaldybės Kultūros skyrius. Į pastabas mes visada reaguojame. Buvome susikvietę ir žinomiausius Klaipėdoje renginių organizatorius, išklausėme jų nuomonės. Yra grupių, norinčių matyti šventę labiau vienpusišką, tačiau Jūros šventė yra miesto šventė, skirta visai visuomenei - ir jaunimui, ir vaikams, ir pagyvenusiems žmonėms, o ne vienai kuriai nors profesinei grupei. Joje sutelpa labai daug - ir žanrų, ir veiklų, ir interesų, organizuojama ir prekyba, ir koncertai, ir sporto varžybos, ir parodos. Daugelis kitų miestų renginių organizatorių jau daugelį metų žiūri į Klaipėdą ir stengiasi kopijuoti šitą šventę", - kalbėjo R. Mockus.

Jis pasidžiaugė, kad šiemet šventėje dalyvavusio orkestro iš Insbruko (Austrija), važinėjančio plačiai po pasaulį, atstovai atsiuntė laišką, kuriame rašoma, jog Klaipėdoje jie dalyvavo vienoje gražiausių pasaulio švenčių.

Visgi užkulisiuose kalbama, kad šventė suprastėjo todėl, kad yra juodieji generolai, kurie išbrauko planuojamus renginius.

"Tai - absoliutūs vėjai. Trejus metus būdamas įstaigos "Jūros šventė" direktoriumi ir režisieriumi nesusidūriau su kokia nors cenzūra ir dariau tai, ką norėjau. Labiau jaučiau spaudimą tam tikrų piranijų, mintančių iš Jūros šventės. Jos atakuoja ir žada tą ar kitą renginį padaryti idealiai", - sakė A. Šulcas.

"Koncepcija šiemet tokia, kad pagrindinis akcentas buvo miesto 760 metų sukakties paminėjimas. Jūros šventė tebuvo tik jo dalis, užtat ir išsiskyrė iš bendro Jūros švenčių konteksto. Stengiausi jausti renginių dvasią dėliojant tiek Lietuvos prezidentės, tiek Seimo pirmininkės vizitus, tiek koncertus, kad tai būtų vieninga visuma. Tiesioginės įtakos tam nedariau, bet procesus stebėjau ir savo nuomonę išsakiau", - tvirtino V. Grubliauskas.

"Šventė priėjo kryžkelę"

Lietuvos jūrų muziejaus direktorės Olgos Žalienės manymu, Jūros šventei trūksta koncepcijos.

"Jeigu organizuojama mugė, jos prekeiviai turėtų naudoti jūrinę atributiką. Reikia išgryninti renginius, susijusius su vandeniu, jūra, jūrininkais. Ir šventės koncepcija turi būti parengta jau vasarį ar net dar anksčiau", - kalbėjo O. Žalienė.

"Man atrodo, kad Jūros šventė kaip didžiulis socialinis reiškinys, kaip miesto viešųjų ryšių projektas, yra priėjęs tam tikrą kryžkelę. Dabar pats laikas sustoti ir pamąstyti, kuria kryptimi ji turi eiti. Manau, kad šventė piką buvo pasiekusi 2002-aisiais, kai buvo švenčiamas miesto 750 metų jubiliejus. O paskui ji pagavo ramią tėkmę ir plaukė pasroviui. Miestas, būdamas Jūros šventės šeimininkas, neieškojo identiteto, naujų įžvalgų. Tiesa, šiemet būta tam tikrų ieškojimų. Orientuotasi ne į popsinius renginius, o į aukštesnės prabos koncertus. Bet apskritai susidaro įspūdis, kad šventės organizatoriai yra šiek tiek išsisėmę. Neįtraukiami nauji žmonės su naujomis idėjomis. Man visada norėjosi šventėje ko nors nepaprasto, kas suvienytų visus, kaip ilgas stalas per visą Herkaus Manto gatvę 2001-aisiais. Idėja susėsti prie stalo visam miestui ir visai šaliai buvo vežanti. Dabar ją pasiėmė Palanga", - sakė A. Šulcas.

Savivaldybės administracijos Ugdymo ir kultūros departamento direktorė Nijolė Laužikienė sutiko su tuo, kad Jūros šventei trūksta koncepcijos, ir pavadino ją sumestiniu baliumi. Ji informavo, jog savivaldybės administracija ruošiasi didelėms Jūros šventės organizavimo permainoms. Anot jos, reikia atlikti Jūros šventės monitoringą, ir "visi turime tapti šventės organizatoriais, kūrėjais, visi prisiimti atsakomybę".

S. Gentvilas sako pasigendąs redakcinės komisijos kiekvienai šventei, kurios nariais turėtų būti ir politikai, toliaregiškai matantys, kur link miestas turėtų eiti su savo įvaizdžiu, ir miesto kultūros atstovai.

"Jeigu tik valdžia galvos, kaip padaryti šventę miestiečiams, tai bus ydingas dalykas. Net 40 procentų klaipėdiečių dirba su jūra susijusiame versle. Todėl, manau, jūros tema yra tinkama, prie jos reikėtų likti ir tai akcentuoti", - sakė S. Gentvilas.

"Vertindamas apskritai Jūros šventę turiu pasakyti, kad visą laiką sunku išlaikyti dėmesį ir gerą lygį. Kažkada ateina laikas, kai išsikvepi, tad reikia naujų idėjų, postūmių, galbūt net iššūkių. Ko gero, pats laikmetis diktuoja tam tikrų pokyčių poreikį. Tačiau nereikėtų daryti staigių judesių, priimti nepasvertus sprendimus", - teigė V. Grubliauskas.

"Sulaužytas šventės stuburas"

Alvydas VIZGIRDA, Klaipėdos Pilies teatro režisierius

Geriausios Jūros šventės vykdavo 1997-2002 metais, o vėliau buvo sulaužytas šventės stuburas. Dabar šventę organizuoja ne specialistai, ji neturi režisieriaus, vadinasi, ir stuburo. Iki 2002-ųjų tokių masinių išgertuvių nebūdavo.

Pats šiemet atsisakiau režisuoti šventės renginius dėl nežmoniško, neprofesionalaus, nemokšiško kišimosi iš Liepų gatvės. Blogai, kad Klaipėdoje nesilaikoma tradicijų. Apie 20 šventės renginių, kurie jau turi tradicijas, būtina palikti, pavyzdžiui, karnavalą ant vandens, klasikinės muzikos koncertus ant Jono kalnelio, kurie ten jau buvo įsigyvenę. Tačiau užvaldo provincialus noras viską daryti naujai, viską kaitalioti ir paversti projektais. Juk šiemet norėta net Jūros šventės pavadinimo atsisakyti.

Kartais koją kiša ir noras įsiteikti miesto valdžiai. Ko gero, dėl šios priežasties mero baliuje šiemet atsirado ir "didžiausia beskonybė" - senovinis paveikslas su jame įkomponuotais valdžios atstovų ir kitų žinomų klaipėdiečių veidais.

Klaipėdoje yra daug kūrybingų žmonių, galinčių visus tuos renginius sutvarkyti. Savivaldybės Kultūros skyriaus apklausos kol kas yra tik popieriniai žaidimai, nes į žmonių pasiūlymus nereaguojama, nors apie trečdalį jų būna tikrai geri.