Jūros dovanų Lietuvai nereikia?

Jūros dovanų Lietuvai nereikia?

Mokslininkai prognozuoja, jog tokių jūros dovanų, kaip 2014-ųjų rudenį dėl Melnragės krantų erozijos atplautas XIX a. burlaivio fragmentas, turėsime ir daugiau. Tačiau Lietuva vis dar nėra pasirengusi jas priimti. Tokia veikla Lietuvoje laikosi tik entuziastų dėka. Minėtas radinys - puikus abejingumo jūrinei istorijai pavyzdys.

Klaipėdos universiteto (KU) profesorius Vladas Žulkus stebisi, kad mūsų šalyje stengiamasi išsaugoti piliakalnius, dvarus, kurių šimtai, o nuskendę laivai, kurių vienetai, valstybei visiškai nerūpi.

Navigacinės problemos

LJM Laivybos istorijos skyriaus vedėjas Romaldas Adomavičius sako, kad XIX a. Klaipėdos uostas turėjo navigacinių problemų įplaukoje, tad laivai nepataikydavo į uosto vartus, užplaukdavo ant seklumų.

XIX a. laivų judėjimas buvo labai intensyvus, į Lietuvos uostamiestį per metus atplaukdavo 700-800 laivų. Pats Klaipėdos uostas turėjo 100 burlaivių. Dėl navigacinių problemų nemažai laivų buvo išmesta ant kranto Melnragėje. Vien 1804 m vienas vietinis uosto meistras nuo seklumų nuplukdė 18 laivų.

Archeologo Klaido Permino manymu, burlaivio nuolaužų pasirodymas yra susijęs su Melnragės krantų erozija, kuri esą prasidėjo po to, kai buvo pailgintas Klaipėdos uosto molas. Anot mokslininko, panašių radinių dėl krantų erozijos galima tikėtis ir ateityje.

R. Adomavičius pritaria tokiai nuomonei ir irgi tikisi daugiau tokių dovanų.

Šiuo metu skaitomiausi

Skaitomiausi portalai

Šiuo metu skaitomiausi

Raktažodžiai

Šiuo metu skaitomiausi

Rašyti komentarą

Plain text

  • HTML žymės neleidžiamos.
  • Linijos ir paragrafai atskiriami automatiškai
  • Web page addresses and email addresses turn into links automatically.
Sidebar placeholder