Jūrlapiuose - Lietuvos duomenys

Visas Lietuvos išskirtinės ekonominės zonos ir teritorinės jūros plotas yra 6500 kv. km. Lietuva buvo įsipareigojusi pamatuoti bendro naudojimo vandens kelius, kurie Lietuvos teritorinėje jūroje ir ekonominėje zonoje užima 1582 kv. km. Nuo darbo pradžios, nuo 2003 m. rugsėjo, iki 2012 m. LSLA hidrografinis laivas "Varūna" pamatavo 1539,5 kv. m plotą. Tai sudaro 19,5 tūkst. linijinių kilometrų. Pernai pamatuota 169,1 kv. km plotas, taigi įsipareigojimas įvykdytas.

Šiuo metu pamatuotas jūros plotas jau netgi didesnis nei įsipareigota, nes matavimai buvo atliekami ir priekrantėje, kuri nepatenka į bendro naudojimo vandens kelius. Pasak LSLA direktoriaus Evaldo Zacharevičiaus, dar reikia atlikti matavimus ekonominėje zonoje. Tačiau ten gylis gana didelis, tad kliūtys, jeigu tokių ir atsirastų, netrukdytų laivybai. Be to, į ekonominę zoną tenka toliau plaukti nuo Klaipėdos uosto, ilgiau trunka ekspedicijos, todėl šie darbai yra palikti ateičiai. LSLA specialistai nemano, kad dėl to, jog toje vietoje dar nėra pamatuotas gylis, galėtų kilti kokių nors potencialių pavojų laivybai.

Hidrografijos ir navigacinių įrenginių skyriaus vedėjas Viktoras Liulys sako, kad LSLA hidrografiniam laivui "Varūna" darbo užteks nepaisant to, kad Klaipėdos universitetas statosi mokslinių tyrimų laivą, Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcija įsigis naują hidrografinį laivą. Uosto direkcijos laivai gylius matuoja uosto akvatorijoje, o už uosto vartų - LSLA. Pastarosios laivas yra pritaikytas gilesniems vandenims, direkcijos - seklesniems. Pasak V. Liulio, LSLA dar, ko gero, prašys direkcijos pagalbos priekrantėje.

Kol kas LSLA visų priekrantės matavimo duomenų neturi. Matavimus priekrantėje reikės atlikti dar ir dėl to, kad priekrantės gyliu kasmet vis labiau domisi kariškiai. Jiems reikia tai žinoti norint išlaipinti desantą. Be to, kadangi dar liko neišmatuoti prieigos keliai, turintys daugiau kaip 40 m gylį, V. Liulys sako, kad darbo užteks visiems.

Jūrlapiuose - Lietuvos duomenys

Gylių matavimas ir jūrlapių rengimas reikalingi tam, kad būtų užtikrinta saugi laivyba. Tačiau vien tik to, kad LSLA pamatavo gylius ir žino, kad jos teritoriniai vandenys yra saugūs, kad juose nėra jokių kliūčių, nepakanka.

Pernai LSLA pasirašė dvi sutartis dėl elektroninių jūrlapių platinimo - su Norvegijos Karalystės pasauline elektroninių navigacinių jūrlapių platinimo kompanija "Primar" ir su Vokietijos federaline jūrų hidrografijos agentūra.

2012 metais, tik pasirašius sutartį, per 4 mėnesius buvo išplatinti 478 jūrlapiai. Kartu su "Primar" išplatinti tokie jūrlapiai: "Lietuvos Respublikos teritoriniai ir ekonominiai vandenys" - 225, "Klaipėdos uosto prieigos" - 163, "Būtingės naftos terminalas" - 90.

Taigi nuo šiol tie duomenys, kuriuos turi LSLA, platinami visame pasaulyje laivybos kompanijoms ir laivams, kurie atplaukia į Klaipėdos uostą. Jie dabar turi galimybę naudotis ne nežinia kieno nuo senų laikų surinktais duomenimis, bet LSLA Hidrografijos tarnybos duomenimis. Tai, suprantama, gerina ir Klaipėdos uosto, ir visos Lietuvos, kaip jūrinės valstybės, įvaizdį.