Jūrinis paveldas kojos Šventosios uostui nekiša

Ruošiantis pradėti atstatyti Šventosios uostą atlikti archeologiniai tyrinėjimai. Bandyta išsiaiškinti, ar būsimam uostui priskirtoje teritorijoje ir akvatorijoje nėra vertingų kultūriniu, paveldosaugos požiūriu objektų, kurie nukentėtų pradėjus čia statybas. Deja, nieko itin vertingo neaptikta.

Penktadienį Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcijoje vykusiame Techninės tarybos posėdyje Klaipėdos universiteto rektorius profesorius Vladas Žulkus pristatė Šventosios valstybinio jūrų uosto archeologinių tyrinėjimų preliminarią ataskaitą.

Išžvalgytas 800 kv. m sausumos plotas. Atlikti 2 x 2 m dydžio kasimai. Jame kultūros paveldui reikšmingų dalykų, kultūrinio paveldo sluoksnių neaptikta. Išlikę tik kai kurie XIX a. pabaigos ir XX a. objektai. Daroma išvada, jog tolesni archeologiniai tyrimai šiame plote netikslingi. Kokie nors apribojimai šios teritorijos naudojimui dėl kultūrinio paveldo neturėtų būti taikomi.

Po vandeniu

Išžvalgytas ir 52 kv. km Šventosios uosto išorinio reido akvatorijos plotas, apimtas ir šiek tiek didesnis plotas nei uosto akvatorija. Atlikti šoninio skanavimo tyrimai nedideliame 1,5-2 m gylyje. Lietuvos saugios laivybos administracijos laivas "Varūna" žvalgėsi gilesniuose vandenyse. Buvo atlikti ir batimetriniai tyrimai.

Rastas 151 objektas. Jie tikrinti pasirinktinai nardant. Kai kurie iš šių objektų jau yra Būtingės naftos terminalo zonoje.

Aptikti buvusių krantų dariniai, 15-18 m gylyje senųjų krantų reliktai. Beveik visi iš aptiktųjų objektų yra gamtiniai, daugiausia akmenys, kokios nors vertės paveldosaugos aspektu neturintys, išskyrus vieną. Išvada - jokių kliūčių atlikti gilinimo darbus šioje zonoje nėra.

Vertybė

Tačiau vienas objektas, esantis 2,5-3 m gylyje į šiaurę nuo Šventosios uosto, maždaug už 2,5 km nuo jo akvatorijos, yra vertingas jūrinio paveldo požiūriu. Tačiau jis yra į šoną nuo tyrinėtos akvatorijos. Tai XVI-XVII a. medinio laivo liekanos. Šis laivas jau buvo tyrinėtas įgyvendinant kitą projektą. Pasak profesoriaus V. Žulkaus, jokios grėsmės minėtam radiniui nebūtų, jeigu tam tikru atstumu nuo jo nebūtų judinamas gruntas.

Žinoma, radinį būtų galima iškelti, tai kainuotų apie 100 tūkst. Lt, tačiau nebūtų kur jo dėti. Lietuva yra įsipareigojusi tarptautiniu mastu saugoti šį objektą. Jam reikalinga speciali patalpa, jo konservavimas labai brangiai kainuotų.

Profesorius siūlo paprastesnį variantą - perkelti laivą į didesnį gylį ir ieškoti būdų, kaip tai būtų galima padaryti. V. Žulkus neatmetė galimybės, kad šis laivas galėtų būti povandeninio muziejaus užuomazga.

Dalia BIKAUSKAITĖ