Jūrinis mazgas sutvirtino bendradarbiavimą

Parodos "Lietuvos transporto širdies - Klaipėdos uosto raida" atidarymo metu Vyriausybės vadovas Algirdas Butkevičius ir Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcijos generalinis direktorius Arvydas Vaitkus surišo jūrinį mazgą, simbolizuojantį tvirtą bendradarbiavimą.

Uosto direkcijos rinkodaros ir bendrųjų reikalų direktorius Artūras Drungilas juokavo: "Uostas didelis, jį atvežti ir sutalpinti vienoje Vyriausybės rūmų fojė neįmanoma, todėl pristatytos nuotraukos, atspindinčios jo istorinę raidą, kiekybinius bei kokybinius šuolius."

Parodoje eksponuojama per 20 uosto nuotraukų (diptikų): vienoje pusėje įamžintas dabartinis uosto raidos etapas, kitoje - praeitis. Jos supažindina su pagrindiniais įvykiais uoste, jo įtaka tiek regionui, tiek valstybei. Beje, parodoje galima pamatyti ir didžiausių Klaipėdoje pastatytų laivų maketus.

Paroda Vyriausybėje veiks iki spalio 18 d., vėliau persikels į Susisiekimo ministeriją, o paskui su jos eksponatais bus supažindinti ir Klaipėdos gyventojai. Jau dabar svarstoma, kokiose viešosiose erdvėse galėtų vykti iš Vilniaus sugrįžusi paroda.

MAKETAI. Vilniaus valdžiai pristatyti ir laivai, kokius yra pastatę Lietuvos laivų statytojai Klaipėdoje.

Tikslas pasiektas

Tokiu forumu ir paroda klaipėdiečiai uostininkai, kurie atidaryme dalyvavo gana gausiai, siekė atkreipti Vyriausybės dėmesį į uosto aktualijas, akcentuoti jo indėlį į šalies ekonomiką ir socialinį gyvenimą, siekti tampresnio bendradarbiavimo tarp sprendimus priimančių institucijų ir uosto bendruomenės.

"Renginys dar nesibaigė, bet jo pradžia buvo gera, tikslą pasiekėme. Premjeras Algirdas Butkevičius domėjosi viskuo, bendravo su visais atvykusiais kapitonais, jūrininkais. Džiugu, kad buvo nemažai ir Vyriausybės atstovų, dalyvavo ir aplinkos ministras Valentinas Mazuronis,energetikos ministras Jeroslavas Neverovičius, Baltarusijos ambasadorius Lietuvoje Vladimiras Dražinas bei kiti garbūs asmenys. Manau, kad paroda įdomi, ypač tiems, kurie gyvena toliau nuo jūros ir uosto. Tikiuosi, mes būsime išgirsti", - sakė A. Drungilas.

Anot jo, Vyriausybės ir uosto bendradarbiavimas matomas visose srityse nuo pat Uosto direkcijos įkūrimo 1991 m., tačiau norima jį sustiprinti. Jis pasidžiaugė, kad šiemet spalio 1 d. Seimas pritarė tam, kad būtų panaikinta pelno įmoka valstybei strateginę reikšmę turinčioms įmonėms. "Esame girdimi ir suprantami, tai džiugina. Dirbu Uosto direkcijoje nuo 1998 metų. Susisiekimo ministerija mus visada girdi ir palaiko visus siūlomus sprendimus. Esame nedidelė valstybė, turime vieną pagrindinį transporto koridorių, kuriuo juda didžiausi krovinių srautai, vieną uostą, todėl bendradarbiavimas tarp jūrinių įmonių, Uosto direkcijos, AB "Lietuvos geležinkeliai", Vyriausybės ir Seimo narių būtinas. Parodos tikslas - suartinti šiame sektoriuje dirbančius žmones", - kalbėjo A. Drungilas.

Įamžinti uosto šuoliai

A. Drungilui mielos visos parodoje eksponuojamos nuotraukos, nes su visomis jomis yra gyvenęs, išskyrus senąsias, tai jo darbo Uosto direkcijoje istorija. Be abejo, džiugina tokie uosto kokybiniai šuoliai kaip uosto gilinimas, jūros vartų rekonstrukcija 2002-aisiais, rekonstravus uosto įplauką ir pagilinus šiaurinę uosto dalį iki 14,5 m., 2008-aisiais pasiektas krovos rekordas ir aplenkti visi Baltijos valstybių uostai. Neseniai pagilintas visas laivybos kanalas iki Malkų įlankos iki 14,5 m, tad vėl laukiama ir kiekybinio, ir kokybinio šuolio uoste. Kiekvienas naujas uosto kompanijų terminalas - vėlgi kiekybinis šuolis. Sparčiai vystosi Birių krovinių terminalas, AB Klaipėdos jūrų krovinių kompanija (KLASCO), šuolis padarytas padidinus grūdų, birių trąšų terminalų pajėgumus, didesnio gylio ir naujų terminalų dėka perimta iš Latvijos Ventspilio uosto kalio trąšų krova, pastatytas naujas naftos produktų Krovinių terminas - dar papildomi 1 mln. 300 tūkst. t krovinių, įsibėgėja jūrų krovinių kompanijos "Bega", besirengiančios tapti birių žemės ūkio produktų paskirstymo centru, veikla, kuri, tikimasi, krovinių apyvartą Klaipėdos uoste padidins 2 mln. t, žiemą turėtų būti pradėtas eksploatuoti naujas keleivių ir krovinių terminalas, ateityje galintis uosto krovą padidinti 5 mln. t. LKAB "Klaipėdos Smeltė" rengia konteinerių paskirstymo centrą, į kurį atplauks didieji transokeaniniai konteineriniai laivai.

Tik paskelbus Lietuvos nepriklausomybę kruiziniai laineriai per metus į Klaipėdos uostą atplukdydavo apie 3 tūkst. keleivių, o šiuo metų jų jau atvyksta apie 35 tūkst., krovos apyvarta uoste nuo 14 mln. t. per metus išaugo iki beveik 37 mln. t. Tokie faktai, atspindimi nuotraukose, akivaizdžiai įrodo uosto kokybinius ir kiekybinius šuolius.

Proga atkreipti dėmesį

"Džiaugiuosi, kad valdžios atstovai Vilniuje turės progą pažiūrėti parodą, pamatyti, kas buvo ir ko pasiekta, tada jų supratimas apie uostą bus kitoks. Sostinės žmonės neturi galimybių pamatyti uostą. Dažniausiai jie persikelia keltu per Kuršių marias į Smiltynę, ir viskas, ką ten daug pamatysi. Manau, kad Uosto direkcija pasielgė labai išmintingai suorganizuodama tokį renginį. Kompanijų, asociacijų vadovai turėjo progos pabendrauti su šalies premjeru, o tai labai svarbu", - kalbėjo buvęs ilgametis Uosto direkcijos vadovas Valentinas Greičiūnas.

"Manau, tokie žingsniai reikalingi. Tokios parodos surengimas Vyriausybėje atkreips dėmesį į Klaipėdos uostą, kaip į labai svarbų Lietuvos transporto mazgą. Vyriausybės supratimas ir parama labai reikalingi plėtojant ir vystant uostą. Paroda, kurioje pristatytos ne tik krovos kompanijos, bet ir laivų statybos bei remonto įmonės - vienas iš būdų parodyti uosto aktualijas ir galimybes, praeitį ir ateitį. Tai gera proga atkreipti ministrų dėmesį į uosto problemas. Uosto gilinimo iki maksimalaus gylio problema aktuali ne vien Susisiekimo, bet ir kitoms ministerijoms", - sakė Lietuvos jūrų krovos kompanijų asociacijos prezidentas Vaidotas Šileika.