Jūrininkų žvaigždynas (1)

Venecijos pirklys ir keliautojas. Su savo tėvu ir dėde jis tapo vienais pirmųjų europiečių, keliavusių Šilko keliu į Kiniją bei 1275 m. apsilankiusių pas didįjį chaną Kublajų (Čingischano anūką).

M. Polas, tapęs įtakingu chano valdytoju, apkeliavo beveik visą Kiniją. 1292 m. jis išvyko į Persiją. 1294 m. mirus chanui M. Polas grįžo į gimtinę. 1297 m. M. Polas dalyvavo jūrų mūšyje tarp Venecijos ir Genujos, kurio metu pateko į nelaisvę. Kalėjime rašytojui Rustičanui jis padiktavo knygą "Marko Polo kelionės", kuri tuo metu Vakarų Europoje tapo vieninteliu informacijos šaltiniu apie Pietų ir Vidurinę Aziją.

Kadangi M. Polas nebuvo geografas, pagal jo pasakojimus vėliau kartografai sudarė ne visai tikslius žemėlapius, tačiau būtent šio pirklio dėka Europa sužinojo apie popierinius pinigus, apie miestus, kuriuose gyvena milijonai gyventojų, apie tai, jog egzistuoja Javos, Sumatros salos, Čipingu šalis (Japonija), Ceilonas, Madagaskaras ir Indonezija. Iš knygos Europa sužinojo apie rytietiškus prieskonius, kurie buvo vertinami taip pat, kaip auksas.

Tiesa, knygoje nepaminėta daug svarbių dalykų (arbata, kinų raštas, valgymo lazdelės, Didžioji kinų siena), taip pat nerasta jokių įrodymų, kad Polas susitiko su Kublajumi, todėl kai kurie istorikai mano, jog M. Polas neapkeliavo visų aprašytų kraštų, o tik perpasakojo kitų keliautojų įspūdžius.

Kristoforas Kolumbas (1451-1506), Ispanija

Italų kilmės keliautojas ir pirklys, tradiciškai vadinamas Amerikos atradėju.

K. Kolumbą išgarsino tai, kad jis su Ispanijos vėliava 1492 metais perplaukė Atlanto vandenyną ir pasiekė Amerikos krantus, nors tuo metu manė, kad priplaukė Tolimuosius Rytus. Išplaukęs trimis laivais "Nina", "Pinta" ir "Santa Maria", Kolumbas tikėjosi įrodyti, kad Žemė yra apvali ir Indiją galima pasiekti plaukiant į priešingą pusę. Tuo metu idėja, kad Žemė yra sferinės formos, jau buvo gana paplitusi ir Kolumbo idėjai prieštarauta daugiau dėl to, kad manyta, jog vandenynas, esantis tarp Indijos ir Europos, yra per didelis, kad jį būtų galima perplaukti.

Visgi K. Kolumbas nebuvo pirmasis tai padaręs europietis, kadangi dar XI amžiuje tai padarė vikingai.

Kolumbas 1492 m. atrado Bahamų salyną, Kubos šiaurinę pakrantę ir Haičio salą. 1493-1496 m. atrado keletą salų Mažuosiuose Antiluose, Puerto Riką, Jamaiką ir pietinį Kubos krantą, 1498-1500 m. - Trinidado salą ir dalį Pietų Amerikos pakrantės, 1502-1504 m. - Centrinės Amerikos pakrantes iš Atlanto vandenyno pusės nuo Hondūro iki Darjeno įlankos.

Kolumbo ekspedicijos lėmė ilgalaikius Senojo ir Naujojo pasaulio santykius, apsikeitimą žalingais virusais bei bakterijomis, bulvėmis, pomidorais, kukurūzais, arkliais, taip pat Amerikos kolonizavimą.

Henris Navigatorius (1394-1460), Portugalija

Portugalijos princas, organizavęs jūrines ekspedicijas į Atlanto vandenyno salas ir Afrikos pakrantes (už tai XIX a. jam skirta pravardė Navigatorius, kuri portugalų kalba reiškia "jūrininkas", nors pats princas jūromis neplaukiojo).

Būdamas Kryžiaus ordino vadovas Henris Navigatorius šios institucijos lėšomis Portugalijoje įkūrė observatoriją ir jūrinę mokyklą, kuri turėjo įtakos Portugalijos laivų statybos vystymuisi.

Būtent Henrio Navigatoriaus dėka prasidėjo Portugalijos ekspansija į Afriką. Į Portugaliją pradėti vežti vergai iš Afrikos, juodajame žemyne prasidėjo aukso paieškos. 1434-1460 m. Henrio Navigatoriaus inicijuotų aukso ir vergų ekspedicijų į Afriką metu buvo ištyrinėta ir žemėlapiuose atsirado 3 500 km Vakarų Afrikos pakrantės nuo vakarinės Sacharos iki Gvinėjos įlankos.

Fridtjofas Nansenas, (1861-1930), Norvegija

Poliarinio rato tyrinėtojas, mokslininkas, Nobelio taikos premijos laureatas.

1888 m. Nansenas pirmasis įžengė į Grenlandijos ledynus, o 1893 m. arčiausiai nei visi iki tol tai bandę padaryti keliautojai prisiartino prie Šiaurės ašigalio. Jam priklauso daug svarbių Okeanijos atradimų.

Nanseno vardu pavadinta viršukalnė Antarktidoje, krateriai Mėnulyje ir Marse, mažoji Saulės sistemos planeta, gatvės ir laivai daugelyje šalių, institutai, mokyklos ir kt.

Bus daugiau.