Jūrininkų darbo ir gyvenimo sąlygos laivuose gerės

Šiomis dienomis Socialinės apsaugos ir darbo ministerija organizavo diskusiją dėl Tarptautinės darbo organizacijos (ILO) 2006 metų Darbo jūrų laivyboje konvencijos nuostatų įgyvendinimo Lietuvoje. Joje dalyvavo Socialinės apsaugos ir darbo, Susisiekimo ministerijų, Valstybinės darbo inspekcijos, Lietuvos saugios laivybos administracijos (LSLA), Lietuvos laivų savininkų asociacijos (LLSA), Lietuvos jūrininkų sąjungos (LJS), laivybos kompanijų, jūrininkų įdarbinimo įmonių atstovai.

2006 m. Darbo jūrų laivyboje konvencija - nuoseklus dokumentas, apimantis visas naujausias tarptautines darbo jūrų laivyboje konvencijas, rekomendacijas bei standartus, taip pat pagrindinius kitų tarptautinių darbo konvencijų principus. Konvencija, patikslinanti 37-ias su darbu jūroje susijusias ILO konvencijas, t. y. esmines ILO dokumentų nuo 1920 metų nuostatas, turi žymiai pagerinti jūrininkų darbo ir gyvenimo laivuose sąlygas, spręsti įgulų formavimo bei kitus socialinius jūrininkų klausimus.

Konvencija pradės galioti tada, kai ją ratifikuos ne mažiau kaip 30 šalių, kurių laivynas sudaro 33 proc. viso pasaulio laivyno bendrosios talpos. Šalyje ji įsigalios praėjus 12 mėnesių nuo tos dienos, kai šalis ją ratifikavo. Minėtą konvenciją ratifikavo jau 13 šalių, jų laivynų tonažas jau viršijo nustatytą konvencijoje, belieka, kad ją ratifikuotų dar 17 šalių. Europos Sąjunga (ES) jau paragino savo nares ratifikuoti konvenciją, tad manoma, kad 2011-aisiais ją ratifikuos pakankamas skaičius šalių, idant konvencija tarptautiniu lygiu įsigaliotų 2012 metais. Lietuvos Vyriausybė yra numačiusi šią ILO konvenciją ratifikuoti 2012-aisiais.

LSLA priiminėtų skundus

Rengiantis ratifikuoti konvenciją, turėtų būti identifikuoti jos nustatyti standartai, kurie privalės būti perkelti į Lietuvos teisyną, bei paskirtos atsakingos žinybos už atitinkamų teisės aktų projektų parengimą. Diskusijos dalyviai papunkčiui išnagrinėjo konvenciją, išsiaiškino, kokios problemos kils dėl vieno ar kito reikalavimo įgyvendinimo Lietuvoje.

Kitas svarbus aspektas - tinkamas tarpinstitucinis bendradarbiavimas. Konvencija apima labai platų spektrą klausimų, kuriems spręsti paskirta ne viena, o kelios (Socialinės apsaugos ir darbo ministerija, Sveikatos apsaugos ministerija, Susisiekimo ministerija, Užsienio reikalų ministerija, Vidaus reikalų ministerija ir kitos) institucijos, todėl sprendžiant tiek einamuosius, tiek operatyvinius klausimus turi būti tinkamai organizuotas konsultacijų teikimas ir sprendimų priėmimas.

Diskusijos dalyvių nuomone, turėtų būti paskirta viena institucija, veikianti kaip centrinis koordinavimo centras, turintis pakankamai įgaliojimų pavesti kitoms institucijoms pagal jų kompetenciją teikti konsultacijas ar siūlyti būtinus sprendimus. Tokia institucija galėtų būti LSLA. Taip pat LSLA galėtų veikti ir kaip jūrininkų skundus priimanti bei jų nagrinėjimą organizuojanti institucija.

Galiausiai reikia numatyti, kaip bus sprendžiami klausimai, kuriems būtinas laivų savininkams atstovaujančių, jūrininkų interesus ginančių organizacijų pritarimas. Kadangi tokiems klausimams spręsti reikalingas operatyvumas bei atitinkama kompetencija, buvo siūloma šiuos klausimus pavesti Klaipėdoje esančioms organizacijoms ar steigiant nuolatinę trišalę grupę arba sprendžiant klausimus ad hoc.

Daugelio dalyvių manymu, konvenciją reikia ratifikuoti iki jos įsigaliojimo tarptautiniu lygiu datos ir per tą laiką (ne mažiau kaip per vienerius metus po ratifikavimo) pasirengti ir įgyvendinti konvencijos nuostatas, o pradėti tam ruoštis būtina jau dabar. Daugumos manymu, socialinės apsaugos ir darbo ministro įsakymu galėtų būti sudaryta darbo grupė, koordinuojanti tinkamą pasirengimą įgyvendinti Konvencijos nuostatas Lietuvoje.

Dėmesys sveikatai

Diskusijų metu atkreiptas dėmesys į tai, kad pagal tarptautinius reikalavimus jūrininkai sveikatą turi tikrintis kartą per dvejus metus, o Lietuvoje ministro įsakymu tai padaryti reikalaujama kartą per metus. LJS pirmininko Petro Bekėžos teigimu, praktiškai jūrininkams tenka sveikatą tikrintis vos ne kas pusę metų, nes pritrūkus kelių dienų negali plaukti į reisą, o kivienas patikrinimas kainuojant apie 85 Lt. Valstybinės darbo inspekcijos atstovas pastebėjo, kad Lietuvos laivuose per metus numiršta 12-36 jūrininkai. P. Bekėža replikavo, kad pasitaiko atvejų, kai jūrininkai ir po sunkių infarktų susimoka už patikrą ir plaukia į jūrą.

Dėl medicininės patikros siūlyta įvesti amžiaus cenzą, buvo manančiųjų, kad reikėtų įteisinti privalomąjį sveikatos pasitikrinimą kas dvejus metus ir palikti teisę gydytojui spręsti, kiek laiko galioja medicinos pažyma. Visi dalyvavusieji sutiko su tuo, kad bet kuriuo atveju šis klausimas turės būti derinamas su Sveikatos apsaugos ministerija.

Minimalus poilsis

Aštriau diskutuota dėl jūrininkų terminuotų ir neterminuotų darbo sutarčių. LJS pirmininkas P. Bekėža teigia, kad tikrose jūrinėse valstybėse su jūrininkais sudaromos neterminuotos sutartys, terminuotos - tik išimtiniais atvejai. Laivų savininkai pageidautų terminuotų sutarčių, t. y. vienam reisui. Priešingu atveju esą Lietuvos vėliava būsianti nepatogi ir laivų savininkai registruos savo laivus kitur.

Be to, laivuose turės būti iškabinti darbo grafikai, kad būtų aiškiai matoma, jog jūrininkai neverčiami dirbti viršvalandžių. Lietuvos Darbo kodekse numatytos 48 darbo valandos per savaitę. Tarptautiniai teisės aktai sudaro galimybę dirbti ir ilgiau. Laivų savininkai norėtų, kad jūrininkams būtų skirtas minimalus poilsio laikas. Pasak P. Bekėžos, tada jūrininkui per mėnesį reikės dirbti 360 valandų, kai paprastai, skaičiuojant ir viršvalandžius, dirbama 270 valandų. Šis klausimas, pasak P. Bekėžos, turi būti suderintas su profsąjunga. Laivų savininkų atstovai skundėsi, kad laivuose ir taip jau būtina turėti daugybę visokių popierių.

Pradėjus galioti naujos konvencijos reikalavimams bus tikrinami laivai, ne tik plaukiojantys su vadinamosiomis pigiomis vėliavomis, bet ir su nacionalinėmis, tad juose turės būti kolektyvinių sutarčių anglų kalba variantai. Būtina jau dabar galvoti ir apie tai, kas turėtų išversti kolektyvines sutartis ir nepalikti šio klausimo kiekvieno laivo savininko savivalei.

Virėjams - pažymėjimai

Vadovaujantis naująja konvencija kokai turės būti baigę specialų mokslą ir turėti kvalifikacijos pažymėjimus. Tad teks parengti virėjų diplomavimo tvarką, reikės arba perkvalifikuoti jūrininkus, arba pradėti rengti specialiai virėjus laivams. Jūrininkai juokavo, kad garsioji dainininkė Madona, norėdama dainuoti kruiziniame laive, turi gauti jūrininko knygelę.

Atkreiptas dėmesys į tai, kad studentams būtina sudaryti sąlygas atlikti praktiką laivuose, kad šioje srityje turi būti apginti ir laivų savininkų interesai. Jie priima studentus, o pastarieji, baigę mokslus, negrįžta dirbti į laivybos kompaniją. Manoma, kad šiuos dalykus reikėtų sutvarkyti ir įteisinti, pavyzdžiui, atidirbimo laikotarpį. Siūlyta šį klausimą susieti su nacionaline politika siekiant skatinti jaunimą dirbti laivuose. Suprantama, kad sprendžiant šias problemas nebus apsieita be Švietimo ir mokslo ministerijos.

Laukia didelis darbas

Diskusijos dalyviams kilo nemažai klausimų dėl normalių darbo sąlygų laivuose užtikrinimo, nes išsamūs sąlygų tyrimai Lietuvos laivuose nėra atlikti. Pasak jūrininkų, anksčiau tie, kurie dirbdavo mašinų skyriuje, t. y. kenksmingomis darbo sąlygomis, bent į pensiją anksčiau išeidavo.

Lietuvos teisės aktuose turėtų būti numatytos kompensacijos jūrininkams ir dėl turto praradimo, ir nuskendus laivui, ir netekus darbo, ir t. t.Taigi ruošiantis įgyvendinti tarptautinę konvenciją įvairių institucijų laukia nemažas darbas.

LJS pasirengusi vykti į įvairias valstybines institucijas. LLSA dar ketino svarstyti konvencijos ratifikavimo klausimą ir tik tada priimti sprendimą. Laivybos kompanijų atstovai baiminasi, kad Lietuva nebūtų viena pirmųjų pasaulyje ratifikavusi konvenciją.