Jūrininkų centras - ties išlikimo riba

Šiuo metu dėl pablogėjusios finansinės situacijos iškilo grėsmė į Klaipėdos uostą atvykstantiems jūrininkams netekti laikino prieglobsčio. Trūksta lėšų Jūrininkų centrui išlaikyti. Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcijos vadovas mano, kad centras turi pats jų užsidirbti, o ne prašyti iš direkcijos.

Jau penkiasdešimt metų uostamiestyje veikia Jūrininkų namai. Bėgant laikui keitėsi jų pavadinimas. Ilgus metus jie buvo vadinami Internacionaliniu jūreivių klubu (Interklubas), vėliau Jūrininkų klubu. 2005 m. pabaigoje duris atvėrė naujas Jūrininkų centras (VšĮ Tarptautinė jūrininkų konsultavimo misija) - namai užsienio jūrininkams.

Nemokamos paslaugos

Lietuvos jūrininkų sąjungos (LJS) rūpesčiu Tarptautinės transporto darbuotojų federacijos (ITF) Jūrininkų rėmimo fondas skyrė daugiau nei 1 mln. JAV dolerių jūrininkų socialinio ir buitinio aptarnavimo gerinimui Klaipėdoje. Už šias lėšas buvo įsigytas žemės sklypas, pastatytas ir visiškai įrengtas modernus Jūrininkų centras.

Anot VšĮ Tarptautinės jūrininkų konsultavimo misijos direktoriaus Algirdo Grybo, tokių jūrininkų centrų paslaugomis visame pasaulyje naudojasi apie 17 tūkstančių Lietuvos jūrininkų. Klaipėdos jūrininkų centre, A. Grybo teigimu, per mėnesį apsilanko keli šimtai užsienio jūrininkų.

Jūrininkų centre sudarytos sąlygos rinktis ir bendrauti, naudotis interneto, skaityklos, bibliotekos paslaugomis, žaisti stalo žaidimus, stebėti palydovinės TV laidas ir kt. Jūrininkų paslaugoms įkurtas sveikatingumo kompleksas (treniruoklių salė, dvi saunos, dušai). Užsienio svečiams teikiamos pervežimo paslaugos. A. Grybas pabrėžė, jog didžioji dalis paslaugų jūrininkams yra teikiama nemokamai arba taikant ženklias nuolaidas.

Tektų grąžinti pinigus

Tarptautinės jūrininkų konsultavimo misijos direktoriaus A. Grybo manymu, uosto lėšų turi būti skiriama ir jūrininkų socialiniam bei buitiniam aptarnavimui organizuoti

A. Grybo teigimu, dabar susidaro toks įspūdis, jog šalies jūriniam kompleksui tas klausimas pasidarė neaktualus. "Mums tenka tik stebėti, kaip šalis, kuri vadinama jūrine valstybe, kuri turi vienintelį uostą, stiprias kompanijas, jokio dėmesio neskiria eiliniam jūrininkui", - sako A. Grybas.

Teigiama, jog Jūrininkų centrui išlaikyti kasmet reikalingi 440 tūkstančių litų. Pasak A. Grybo, tokios sumos pinigų Jūrininkų centras nesurenka, todėl, galimas daiktas, užsienio jūrininkai artimiausiu metu neteks laikinojo prieglobsčio Klaipėdoje. "Jeigu matysime, jog artėja visiškas krachas, ėjimas vienas - teigiamai neišsprendus Jūrininkų centro veiklos finansavimo klausimo, LJS bus priversta nutraukti jo veiklą, parduoti žemės sklypą ir pastatą, o gautas lėšas grąžinti ITF Jūrininkų paramos fondui. O kad taip nenutiktų, dėl jūrininkų gerovės LJS pasiruošusi ryžtingai kovoti", - sakė A. Grybas.

Užsidirbama iš paslaugų

Šiuo metu lėšų Jūrininkų centrui išlaikyti siekiama gauti teikiant įvairias paslaugas. Siūlomos treniruoklių salės paslaugos, nuomojama konferencijų salė, čia rengiami kursai, seminarai, mokymai. "Man liūdna konstatuoti, kad mano dabartinė funkcija - sudurti galą su galu, o ne pateikti užsienio svečiui šalies ir mūsų miesto vizitinę kortelę. Šiandien mes egzistuojam tik teikiamų paslaugų dėka", - sakė A. Grybas.

Pasak jo, keista, jog Uosto direkcija pamiršta vieną iš savo funkcijų - organizuoti socialinį ir buitinį jūrininkų aptarnavimą. Įstatymo numatyta, kad uosto lėšos yra skiriamos ir jūrininkų socialiniam bei buitiniam aptarnavimui organizuoti.

Inicijuoja pataisą

Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcijos generalinis direktorius E. Gentvilas sako turįs taupyti viešuosius pinigus ir nemano, kad direkcija turėtų remti profsąjungas.

Tuo tarpu Uosto direkcijos generalinio direktoriaus Eugenijaus Gentvilo teigimu, kažkada ta pati jūrininkų profsąjunga išsireikalavo, kad atsirastų tokia įstatymo pataisa, bet tuo metu dar nebuvo minėto Jūrininkų centro. Uosto direkcija turėjo savo Jūrininkų klubą, jį dotuodavo ir skirdavo finansavimą. Po to atsirado įstatymo pataisa, bet kartu atsirado ir Jūrininkų centras, išlaikomas profsąjungos.

Uosto direkcija atsisakė savo jūrininkų klubo, nes jūrininkų profsąjunga turėjo rūpintis jūrininkų socialine ir buitine gerove. "Ta įstatymo pataisa lyg ir nebetenka prasmės. Mes esam kreipęsi į Susisiekimo ministeriją, kad būtų inicijuota įstatymo pataisa ir išbrauktas punktas "rūpintis jūrininkų socialine - buitine gerove", - sakė E. Gentvilas.

Taupo pinigus

Anot E. Gentvilo, Jūrininkų centras gavo negrąžintiną milijoną dolerių iš tarptautinio jūrininkų rėmimo fondo. Gautas žemės sklypas, pastatytas pastatas - ir visa tai nemokamai. "Nereikėjo investuoti nė vieno savo lito, o nuostoliai tokie, jog per metus iš Uosto direkcijos reikalaujama 300 tūkst. litų. To nebus. Aš turiu taupyti viešuosius pinigus. Nežinau, kodėl kažkas nesugeba jų uždirbti. Profsąjungų mes negalime remti. Kadangi įstatyme vis dar yra numatyta tokia funkcija, šiais metais skirsime 10 tūkstančių litų", - sakė E. Gentvilas.

Uosto direkcijos generalinio direktoriaus teigimu, net Laivų savininkų asociacija pripažįsta, jog laivų įgulos sumažėjo. Technologijos keičia žmones, reisai užtrunka žymiai trumpiau, niekas savaičių savaitėmis laivų nebekrauna.

Anot E. Gentvilo, reikalaujama 300 tūkstančių litų suma nėra logiška. "Kol aš esu Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcijos generalinis direktorius, kalbos apie tokias sumas jie tegul nebepradeda", - sakė jis.

Eglė RUŠKUTĖ