Jūrininkas buvo paliktas mirti Monrovijoje

2012-05-16 00:01

Šių metų balandžio 20-oji- antra 52 metų tolimojo plaukiojimo kapitono klaipėdiečio Anatolijaus Bataščiuko gimimo diena. Tądien jam Jūrininkų ligoninėje atlikta plyšusios širdies aortos operacija. Tokios ligos nenustatė nei Monrovijos (Liberija), nei Respublikinės Klaipėdos ligoninės gydytojai. Žmogus su plyšusia aorta išgyveno 9 paras, kol buvo atlikta operacija. Kapitonas kaltina tarptautinę laivybos kompaniją "V. Ships" pažeidus Europos chartiją - palikus jį vieną mirties akivaizdoje.

Minėtos kompanijos Prancūzijos skyriaus laivuose jūrininkas buvo įsidarbinęs tarpininkaujant UAB "Baltic Group International"(BGI) skyriui, esančiam Klaipėdoje. "V. Ships" laivuose jis dirbo jau daugiau kaip šešerius metus. Ir atlyginimas buvo mokamas laiku, ir jokių pretenzijų Anatolijus kompanijai iki šiol neturėjo.

Blogai pasijuto laive

Kilęs iš Vakarų Ukrainos ir nuo 1977 m. Lietuvos uostamiestyje gyvenantis A. Bataščiukas baigė Klaipėdos jūreivystės mokyklą, į jūrą eina nuo 1978-ųjų. Šiemet vasarį A. Bataščiukas, nors ir turi tolimojo plaukiojimo kapitono diplomą, pradėjo eiti kapitono vyresniojo padėjėjo pareigas cheminių medžiagų tanklaivyje "Tour Margaux". Iki tol puikiai jautęsis, sportavęs, ir orkestre grojęs Anatolijus šiemet balandžio 10 d. laive pasijuto blogai.

Atrodė skauda galvą, tad išgėrė tabletę nuo galvos skausmo, tačiau savijauta buvo keista, atsirado lyg ir skausmas krūtinėje, bet ne širdies pusėje. Po kurio laiko sveikata gerokai pablogėjo. Kitą dieną vis dėlto buvo nuspręstą jį išlaipinti į krantą, kad būtų suteikta profesionali pagalba.

Tuo metu laivas buvo netoli Monrovijos (Liberija). Prieš keliolika metų Lietuvos jūrininkai pasakodavo jiems toje šalyje nutikusias istorijas ir juokaudavo, kad jūrininkai bijo Monrovijos kaip velnias kryžiaus.

Atplaukė kateris ir nuplukdė ligonį į krantą, jis buvo nugabentas į Monrovijos Jonn F. Kennedy medicinos centrą. Juo rūpintis buvo pavesta Afrikoje dirbančiam laivų agentui.

Diagnozavo anginą

Ligoninėje jį apžiūrėjo Monrovijos gydytojai, pamatavo kraujo spaudimą ir išlaikę kelias valandas pasodintą priešais galingą kondicionierių (lauke tuo metu buvo 31-35 laipsnių šilumos) ligos priežasties nenustatė. Jie sakė, kad su širdimi viskas gerai, ir nusiuntė miegoti, o rytą žadėjo dar atlikti tyrimus.

Rytą jūrininkas pasijuto visai blogai - nebegalėjo kvėpuoti, matyt, dar ir kondicionierius padarė savo darbą. Jis pradėjo prašyti pagalbos, nes duso. Gydytojai, anot jo, tik šypsojosi, ir viskas. Tiesa, padarė fluorografiją ir pasakė, kad jam labai stipri angina. Gydytojai išėjo, jis liko palatoje vienas. Po kurio laiko pradėjo dusti, griuvo ant grindų, bandė šaukti ir daugiau nieko neprisimena. Nubudo tada, kai jau galėjo kvėpuoti.

Pasižiūrėjęs į veidrodį pamatė, kad visas kaklas ir krūtinė išmušta stambiomis juodomis dėmėmis. Kadangi laivuose šiais laikais gydytojų nebūna, suteikti žmogui pirmąją medicinos pagalbą paprastai yra apmokomi įgulos nariai, dažniausiai tokias pareigas eina kapitonų pirmieji padėjėjai. Tad Anatolijus suprato, kad jo reikalai visai prasti - organizmo viduje prasidėjo kraujavimas. Išėjo į koridorių, ėmė šaukti medicinos seseles, jos pakvietė gydytojus. Ir tik naktį jis susirado savo bylą ir pasiskaitė, kad gerokai kritęs hemoglobinas. Kapitonas prisiminė, kad tokiu atveju galimas kraujavimas viduje.

"Supratau, kad mirštu. Kitą dieną atėjo agentas, pagrindinis gydytojas, bet nieko nedarė, davė tablečių, ir viskas. Supratau, kad čia neišgyvensiu, mirsiu Monrovijoje, nes kasdien man vis darėsi blogiau", - pasakojo dar sunkiai kalbantis Anatolijus.

Jis matė, kaip agentas kalbėjosi su gydytojais, davė jiems pinigų.

Klaipėdoje - kaip Afrikoje

Kadangi gydytojai reikiamos pagalbos nesuteikė, jis pats bandė gelbėtis. Susisiekė su Vilniaus universitete ekonomiką studijuojančiu sūnumi Grigorijumi ir pranešė savo simptonus. Sūnus ėmė ieškoti diagnozės internete ir atsiuntė žinutę, kad gali būti plyšusi aorta. Į savo kompaniją skambino ir A. Bataščiukas, ir jo sūnus, reikalavo Anatolijų skraidinti namo.

Visą laiką ligoninėje praktiškai nemiegojo, bijojo, kad vieną rytą gali nepabusti. Nuolat žiūrėjo į driežus, ropojančius ligoninės siena. Vėliau jie dar ilgai jam vaidenosi užsimerkus ir tik neseniai išnyko. Maistas buvo aštrus, tad negalėjo jo valgyti. Laimei, agentas atnešdavo vandens ir vaisių.

Praėjus 7 paroms - balandžio 18 d. - atėjo agento padėjėjas ir liepė rengtis. Anatolijus buvo 4 valandas vežamas mašinoje be kondicionieriaus į oro uostą ir paliktas laukimo salėje. Kapitonui buvo bloga, norėjo gerti, o nusipirkti už eurus vandens buteliuko negalėjo, nes reikalavo Liberijos dolerių.

Pats turėjo įsėsti į lėktuvą, nors vos laikėsi ant kojų. Ten jam padėjo apsaugos darbuotojas prancūzas, pastebėjęs, kad žmogus serga. Papasakoti savo istorijos kapitonas nedrįso, nes bijojo vėl atsidurti Afrikos ligoninėje.

Kelionė namo buvo ilga, truko vos ne parą, bet šiaip taip ją atlaikė. Skrydis buvo su persėdimais, 4 valandas teko laukti Marselio oro uoste. Rygoje jį pasitiko žmona Ana.

Balandžio 19 d. vakarop Anatolijus galų gale atvažiavo į Respublikinę Klaipėdos ligoninę. Ten ji apžiūrėjo gydytojai, buvo atlikta kardiograma, paimtas kraujas. Į tai, kad labai žemas hemoglobinas, esą niekas neatkreipė dėmesio. Apžiūrėjęs gerklės gydytojas išrašė siuntimą į infekcinę ligoninę, nors A. Bataščiukas turėjo pažymą iš Monrovijos ligoninės, kad neserga maliarija ar kita užkrečiama liga. Pasak kapitono, toje Klaipėdos ligoninėje jam sekėsi ne ką geriau nei Afrikoje.

Ir tik kitą dieną kapitonas paskambino pažįstamai gydytojai iš Klaipėdos jūrininkų ligoninės. Toje ligoninėje pagaliau jam buvo nustatyta diagnozė - aortos lanko plyšimas su pseudoneurizmos susiformavimu - ir jis skubiai operuotas. Operacija truko 10 valandų - dirbo dvi brigados, dviem pamainomis. Gydytojai negalėjo atsistebėti, kad su plyšusia aorta jis tiek galėjo išgyventi.

Anot kapitono, po aortos plyšimo paprastai žmonės gyvena tik 3-4 valandas, o jis atlaikė 9 paras, perskrido lėktuvu vandenyną. Kad jis išgyvens, gydytojai davė tik 30-40 proc. tikimybę - paskambino žmonai, kad atvažiuotų atsisveikinti, buvo iškviestas sūnus pasirašyti, kad sutinka, jog tėvas būtų operuojamas.

Paklaustas, kas jam padėjo išgyventi ten Monrovijoje, atsakė, jog begalinis noras grįžti namo, dar kartą pamatyti sūnų.

Prancūzų nepamirš

Šiuo metu A. Bataščiukas gydomas Palangoje, Kauno medicinos universiteto Psichologijos ir reabilitacijos klinikos Kardiologijos skyriuje. Jis supranta, kad po tokių dalykų visiško darbingumo neatgaus. Tikisi, kad galbūt kompanija jam skirs pinigų gydymo išlaidoms ar kokią nors pašalpą.

Dirbti jūroje dar norėtų, nes nors tanklaiviuose sunku, bet jam patinka.

Jis dėkingas Klaipėdos jūrininkų ligoninės gydytojams, o prancūzų sakė niekada nepamiršiąs. A. Bataščiukas abejoja, kad jie būtų šitaip palikę savo šalies pilietį. Pasako jo, prancūzai nusižengė Europos chartijai - jis esą negalėjo būti paliktas tokios būklės ir be gydytojo pats kapstytis į namus.

Tanklaivis "Tour Margaux" plaukioja su Maltos vėliava. Prancūzijos kompanijos agentas esą negalėjo perduoti visų reikalų Afrikos agentui. Lietuvos kapitonas sakė esąs priblokštas, kad tokie dalykai vyksta Europos Sąjungoje.

Neturi teisės komentuoti

BGI atstovas Klaipėdoje, įgulų atrankos vadybininkas Aleksejus Ronis sakė žinąs šio jūrininko istoriją, tačiau negalįs suteikti daugiau jokios informacijos, nes tai - konfidencialu.

Atstovas patikino, kad viskas, kas yra numatyta A. Bataščiuko kontrakte, visos tos paslaugos bus suteiktos, t. y. ir apmokėjimas už gydymąsi.

Pasirašant kontraktus su laivo savininku paprastai būna ir BGI atstovas. Anot pokalbininko, ką nors daugiau sužinoti galima tik teismine tvarka. Pasak A. Ronio, visos kompanijos, tarpininkaujančios įdarbinant jūrininkus, laikosi tokio principo.