Jūrininkai žaidžia su sveikata

Kadangi nemažai jūrininkų bijo jūrinės medicininės komisijos kaip velnias kryžiaus, fantazuojama, kad tokia komisija galėtų veikti kad ir Lietuvos aukštojoje jūreivystės mokykloje. Yra nepatenkintų jūrininkų, kad tik Klaipėdos jūrininkų ligoninės medicininės jūrinės komisijos sertifikatas galioja užsienyje. Esą ji monopolistė, užtat jūrininkams už tą paslaugą reikia mokėti labai brangiai.

Kartais jūrininkai būna nepatenkinti Klaipėdos jūrininkų ligoninės jūrinės medicininės komisijos išvadomis. Beje, tik jos vienintelės išduotas sertifikatas, kurį tvirtina ir Lietuvos saugios laivybos administracija, galioja ir užsienyje. Išeitis yra. Jie gali kreiptis į Klaipėdos jūrininkų ligoninės direktorių Joną Sąlygą, tada jos išvadą peržiūrės gydytojų konsultantų komisija.

Gydytojo Valdo Kuolo, kuris jau 14 metų šioje ligoninėje eina medicininės komisijos pirmininko pareigas, teigimu, yra buvę atvejų, kad konsultantai pakeitė komisijos išvadą.

Sveikatą - kas dvejus metus

2015-aisiais jūrinę medicinos komisiją perėjo 639 jūrininkai ir 297 Lietuvos aukštosios jūreivystės mokyklos studentai.

Palyginti su užpernai, bendras perėjusiųjų jūrinę medicinos komisiją skaičius sumažėjo. Taip atsitiko todėl, kad anksčiau jūrininkai sveikatą tikrintis privalėjo kasmet, o dabar nuo 18 iki 45 metų amžiaus jūrininkai pereiti medicinos komisiją privalo tik kas dvejus metus. Kasmet sveikatą tikrintis privalu tik tiems jūrininkams, kurie yra 46 metų ir vyresni. Toks pakeitimas padarytas 2014 metų gegužės 1 d. sveikatos ministro įsakymu.

Jūrininkai klausia, kodėl nuo 46 metų reikia tikrintis sveikatą kasmet. Esą kitose šalyse to nereikalaujama.

Pasak Klaipėdos jūrininkų ligoninės jūrinės medicininės komisijos pirmininko gydytojo V. Kuolo, kuris dalyvavo svarstant šį klausimą ministerijų lygiu, buvo siūloma taikyti tokį reikalavimą nuo 50 metų, tačiau atsižvelgta į tai, kad ligos jaunėja, o per dvejus metus jas galima taip užleisti, kad paskui sunku jau padėti.

Be to, jūrininkai turi daug žalingų įpročių. V. Kuolo žiniomis, ir Latvijoje tik iki 45 metų leidžiama tikrintis sveikatą kas dvejus metus. Be to, pasak gydytojo, Lietuva pagal mirtingumą pirmauja tarp kitų Europos šalių.

Iki kiek metų jūrininkas gali dirbti jūroje? V. Kuolas, jūros medicinai atidavęs 35 metus ir septynerius metus pats dirbęs laivo gydytoju, atsakė, kad anksčiau - iki 65 metų amžiaus, o dabar tokio nurodymo nebėra.

Nebe taip greit "nurašomi"

Pasak gydytojo, pastaruoju metu pavyko pasiekti šiokių tokių nuolaidų, kad jūrininkams medicininę komisiją pereiti būtų paprasčiau, kad po kai kurių susirgimų jie nebūtų pripažįstami nedarbingi iki gyvenimo pabaigos. Pavyzdžiui, po širdies šuntavimo operacijos praėjus kuriam laikui ir po kardiologo konsultacijos jau galima galvoti apie grįžimą į darbą.

Anksčiau žmogus, turintis širdies ritmo sutrikimų, buvo laikomas nedarbingu iki gyvenimo pabaigos. Dabar, atstačius širdies ritmą, praėjus 6 mėnesiams, bet būtinai po kardiologo konsultacijos galima dirbti. Anksčiau jūrininko, turinčio ŽIV, karjera buvo perbraukiama. Dabar praėjus 1-2 metams ir po infektologo konsultacijos jis gali grįžti į darbą.

Jau pusantrų metų jūrinė medicininė komisija turi galimybę skirti atlikti prostatos vėžio tyrimus. Tai, žinoma, gali padaryti ir šeimos gydytojas, tačiau, pasak V. Kuolo, problema ta, kad apie 50 proc. jūrininkų neturi šeimos gydytojo. Nuo 2014 metų gegužės komisijos dėka nustatyti 9 prostatos I ir II stadijos vėžio atvejai jūrininkams. Yra pavyzdžių, kai po atliktos operacijos jūrininkas dirba jūroje.

Ar medicininė komisija kalta?

Kita problema, be to, kad didelė dalis jūrininkų neturi šeimos gydyto, V. Kuolo teigimu, nemažai jų yra socialiai neapdrausti. Būna atvejų, kai reikalinga jūrininkui pagalba, o paguldyti stacionariam gydymui į ligoninę nėra galimybių.

Yra jūrininkų, kurie įsivaizduoja, kad jeigu už medicinos komisijos išduodamą sertifikatą reikia mokėti, vadinasi, nepaisant rezultatų, dėl kurių jam reikia gydytis, o ne eiti į jūrą, jis jam turi būti išduodamas, ir viskas. Jeigu nepavyksta pereiti medicininės komisijos, vadinasi, jam turi būti grąžinami pinigai. Būna ir agresyvių jūrininkų, besikeikiančių, aiškinančių, kad visus atleis iš darbo.

Dar viena bėda. Jūrininkas 12 val. pereina medicininę komisiją (tai yra jį apžiūri keli gydytojai), bet dar reikia laukti tyrimų rezultatų ir medicininės pažymos pasiimti ateiti 15 val. Laukdamas žmogus tuojau pat eina "švęsti". Tačiau paaiškėja, kad jo kraujo tyrimai blogi, o jis, pakartotinai atėjęs į komisiją, jau vos laikosi ant kojų.

Pastaruoju metu iš jūrininkų neretai reikalaujama turėti narkotikų, alkoholio ir kt. testų rezultatus. Kartais alkoholio testas būna teigiamas, ir žmogus nesupranta, kaip taip gali būti. Paaiškėja - iš vakaro buvo "baliavojęs".

Pasitaiko ir medicininės pažymos klastojimo atvejų. Vienas jūrininkas pasitaisė datą ir nusiuntė darbdaviui pažymos dublikatą. Estai suabejojo dokumento tikrumu, padarė užklausimą ir paaiškėjo klastotė. Šiuo metu Klaipėdos uosto policija tiria ligoninės dokumento klastojimo atvejį.

Jūrininkas - ne daktaras

Daktaro Stepono Romulado Skačkausko darbas su laivynu susijęs nuo 1962 metų. Jis 10 metų yra dirbęs laivo gydytoju. Pastaruoju metu gydytojas Klaipėdos jūrininkų ligoninėje veda pirmosios medicinos pagalbos ir medicinos priežiūros mokymo kursus. Baigusieji kursus gauna sertifikatus. Žinia, gydytojų laivuose šiais laikais nebėra. Neretai jūrininkai, plaukiančiame laive iškilus sveikatos problemoms, skambina R. Skačkauskui kad ir naktį ir konsultuojasi. Pasak jo, laivavedžiai turi žinoti, kad baigę šiuos kursus daktarais netaps. Gydytojo teigimu, laive svarbiausia - priimti ligonį. Buvo toks atvejis. Tik laivas išplaukė už Klaipėdos uosto vartų, blogai pasijutęs jūrininkas kreipėsi į kapitoną, o tas liepė pakentėti iki Las Palmo. Kadangi žmogui buvo prakiuręs skrandis, jis mirė laive taip ir nesulaukęs Las Palmo. Taigi pirmiausia reikia nustatyti, ar gresia pavojus žmogaus gyvybei, ar ne. Jeigu koks odos susirgimas, tai dar nieko, bet jeigu juntami skausmai galvos, širdies plote, toks žmogus jau turi būti stebimas. R. Skačkauskas mano, kad kursus baigusieji su savo užduotimis laivuose iš esmės susitvarko neblogai.

Bankrutuotų abi

Žinia, ne vienas jūrininkas griežia dantį ant medicininės jūrinės komisijos. Kadangi Lietuvos aukštoji jūreivystės mokykla irgi siunčia savo studentus į minėtus kursus Klaipėdos jūrininkų ligoninėje, kurie mokosi to paties, kaip ir jau dirbantys jūrininkai - suteikti pirmąją medicininę pagalbą ir atlikti medicininę priežiūrą, kai kurie jūrininkai kelia klausimą, ar negalėtų, sakykime, jūrininkai medicinos komisijos pereiti Jūreivystės mokykloje.

Tačiau daugelis kapitonų tokiai idėjai nepritaria. Pasak R. Skačkausko, esą būtų išskaidytos paslaugos, kurių neužtektų nei vienai, nei kitai, ir abi bankrutuotų. Nes jūrininkų, kuriems reikia tokios komisijos, šiuo metu, apytikriais apskaičiavimais - tik 3 tūkstančiai.

Lietuvos aukštosios jūreivystės mokyklos direktorius profesorius Viktoras Senčila mano, kad tokia idėja neturi realaus pagrindo, nes mokykloje nėra nei medicinos punkto, nei tinkamų patalpų, nei gydytojų, nei įrangos.

"Nesuprantu, iš kur tokios idėjos lenda. Jūrininkas privalo įrodyti, kad yra sveikas, to pirmiausia reikalauja tarptautinės konvencijos. Todėl visi jūrininkai privalo nuolatos pereiti medicininę komisiją", - įsitikinęs Jūreivystės mokyklos vadovas.

SKAIČIAI

Pernai Jūrininkų ligoninėje, turinčioje 2001 metais įkurtą Jūros medicinos poskyrį, gydėsi 4 034 jūrininkai. Diagnozuota 250 naujų susirgimų. 13 jūrininkų pripažinti netinkami dirbti jūroje. 241 jūrininkas kreipėsi į kardiologą, 164 - į urologą, chirurgai atliko 50 išvaržų operacijų.