Jūrininkai netiki, kad šiame šimtmetyje laivai plaukios be jų

Jau trimituojama, kad universitetai ir laivybos kompanijos kuria laivus be įgulų. Šiai iniciatyvai vadovauja britų variklių gamintoja "Rolls-Royce Holdings PLC". Naujieji laivai esą bus pigesni, nes bus mažesni, saugesni, mažiau terš aplinką. Jie turės infraraudonųjų spindulių detektorius, didelės skiriamosios gebos kameras ir lazerinius jutiklius. Jau esą žengtas ir pirmas žingsnis. Baltijos jūroje plaukioja Suomijos keltas "Stella", aprūpintas įvairiais jutikliais, lazeriais, šiluminėmis kameromis. Tiesa, jame įgula dar yra.

Pasak V. Senčilos, laivą, kuris be įgulos plaukė iš vieno uosto į kitą, japonai buvo sukūrę praeito šimtmečio aštuntojo dešimtmečio pabaigoje. Profesorius dar buvo studentas, kai buvo kalbama apie laivus be įgulų.

"Gandai truputį perdėti. Čia svarbus technologinis klausimas, ar iš principo galima tai padaryti. Yra nestandartinių situacijų, kuriose joks kompiuteris žmogaus nepakeis. Gali atsitikti taip, kad reikės priimti sprendimą, ir tai padaryti nebus kam.

Be to, technika turi būti labai patikima. Tai didins laivo kainą, nes praktiškai visas sistemas kaip kosminiame laive reikėtų dubliuoti. Lėktuvas ore būna ne taip ilgai, o laivas gali ir mėnesį plaukti, gali prireikti ir trijų dubliavimo sistemų. Paklauskite jūrininkų, dirbančių moderniausiuose laivuose, ar jie apskritai turi laisvo laiko. Prisiminkime tuos laikus, kai buvo kalbama apie tai, kad darbo diena bus sutrumpinta iki šešių ar net trijų valandų, nes vyksta elektrifikacija bei mechanizacija ir žmogų pakeis elektra. Dabar vyksta ir kompiuterizacija, o žmogaus vis dar reikia ir reikia", - kalbėjo V. Senčila.

Apie laivų jėgainių visišką automatizavimą kalbama jau labai seniai, tačiau kol kas jas pavyko padaryti tik mažiems laivams.

Ne Žiulio Verno fantastika

"Gal toks klausimas iš pradžių juokingai skamba, tačiau kad ir ką galvotum, pasaulis juda to link. Jau ir mašinos beveik pačios važiuoja, tai kodėl laivai negalėtų to daryti? Žiulis Vernas irgi kažkada fantazavo, o gerokai vėliau paaiškėjo, kad tai įmanoma. Žmonės, iškeliantys naujų idėjų, kurios iš pradžių visada atrodo utopiškai, būna tiesiog praaugę savo laikmetį. Mes šiuo klausimu diskusijų tikrai neturėjome ir vargu ar jų reiktų, nes tai, ko gero, 100 metų perspektyva", - teigia Lietuvos laivų savininkų asociacijos vykdomasis direktorius Gintautas Kutka.

"Tai bus tikrai ne šitame šimtmetyje. Lietuvos laivai be įgulų plaukios tikrai negreitai. Juk ir į kosmosą raketos kol kas neskrenda be kosmonautų. Kol kas technika visiškai pakeisti žmogaus dar negali. Žinoma, progresas eina labai sparčiai. Labai gerai, kad bandoma ieškoti naujovių, be to nebūtų pažangos", - mano Jūrų kapitonų asociacijos pirmininkas Juozas Liepuonius.

Dar krovininis laivas be įgulos šiaip taip įsivaizduojamas, bet keleivinis ar kruizinis - ne. Kokie automatai klos lovas, gamins maistą?

Ar laivai bus saugesni?

Pasak kapitono J. Liepuoniaus, jeigu nors vienas laivas liks su įgula, tai būtinai kas nors atsitiks. Anot jo, pagal pasaulinę statistiką, 68 proc. laivų avarijų įvyksta dėl žmogiškojo faktoriaus.

V. Senčila juokauja, esą taip kalbama todėl, kad daugiau pinigų būtų skiriama jūrininkų rengimui. Jo manymu, maždaug pusę avarijų atsitinka dėl to, kad žmogus ko nors nepadaro.

"O kas gali pasakyti, kad su technika bus kitaip? Technika yra technika. Juk nežinome, kas gali atsitikti. Negalima pamiršti terorizmo, stichinių nelaimių, saulės energijos blyksnių, kurie techniką veikia labai neigiamai. Ims ir neveiks palydovas. Žinoma, turės būti koks nors rezervinis, bet ir jam gali kas nors nutikti. Jau žuvo žmogus, važiuodamas bepiločiu automobiliu, palindęs po sunkvežimiu. Pasirodo, technika "nesudirbo" 100 proc.

Negalėčiau pasakyti, kad laivai be įgulų bus saugesni. Jei toks automatinis laivas įplauks į žvejų būrį, pavyzdžiui, Danijos sąsiauriuose... Visame pasaulyje jie žvejoja ten, kur yra laivybos kanalai. Jiems atrodo, kad ten skaniausios žuvys. Jeigu neįjungtum sirenų, būtų tikra bėda. Senais laikais locmanai džiaugdavosi, kad ant plaukiojančiųjų bazių būdavo galingos sirenos. Jos buvo tikras išsigelbėjimas - paleidi, tada žvejai išsilaksto. Ypač rūko metu ten jų pilna savaitgaliais.

Kaip tokiu atveju dirbs tas kompiuteris, kai laivas neturės kur sukti? Įsivaizduoju, kad jis nežinos, ką daryti. Ar tokiu atveju, kaip tada, kai Būtingėje vokiečio jachta plaukė tiesiai į tanklaivį, didelis laivas bėgs nuo mažo kaip nuo kokio teroristo? Dar yra labai daug procesų, kur tiesiog reikia žmogaus", - kalbėjo J. Liepuonius.

"Jeigu laive nebus žmogaus, kas bus kaltas, jeigu kas nors atsitiks? Nebus ko bausti, kompiuterio juk nenubausi", - šmaikštavo V. Senčila.

Iš pradžių įgulos tik mažės

Šiais laikais laivai jau visiškai kitokie. Žmogui nebereikia tiek fizinės jėgos norint valdyti laivą, nebereikia vairo sukti keliems jūrininkams. Įjungiamas autopilotas ir laivuose.

"Didelį skaičių žmonių laivuose pakeitė mažas. Jūrininkai dirba sunkiai, įtampa liko", - sakė V. Senčila.

V. Paulauskas irgi pastebi, kad seniau vadinamuosiuose prekybiniuose laivuose įgulą sudarydavo po 25-28 narius, dabar - 12-14, o kai kuriuose - dar mažiau. Įgulos mažėja dėl automatizacijos: "Kai kuriais atvejais įgulos mažinamos nepagrįstai, žmonės "perkraunami". Rezultatas - technikos, navigacinių prietaisų ir kitko laive gana daug, o avaringumo lygis lieka toks pat."

G. Kutkos manymu, atsiradus tiems naujausiems laivams, įgulos bent iš pradžių neišnyks 100 proc., tačiau jų narių skaičius dar gerokai sumažės. Dabar laivavedžių yra du trys, gal užteks vieno. Dirbtų automatika, gavus signalą, kad kas nors atsitiko, galėtų ateiti ir pasižiūrėti vienas žmogus.

"Manau, kad kuo sunkiau valstybė gyvena, tuo daugiau turi jūrininkų. Ši specialybė sunki, norinčiųjų dirbti jūroje vis mažiau ir mažiau. Jeigu gyvenimas gerės, tokia tendencija didės, teks sukti galvą, kuo juos pakeisti", - sakė G. Kutka.

Beje, laivų įgulos ir taip jau yra gerokai sumažintos. Juose seniai nebėra radistų, gydytojų. Pasak J. Liepuoniaus, dėl to likusiems jūrininkams labai daug darbo. Jeigu nereikės žmonėms krauti, atidaryti triumų, balkeriuose vietoj 5 jūreivių su bocmanu liks trys, tokiu atveju reikės daug laivą aptarnaujančių žmonių krante.

Pasak V. Senčilos, laivavedžiai jau seniai svajoja apie tai, kad laivuose nebūtų mechanikų. Tačiau, jo manymu, tai įmanoma tik mažuose laivuose. "Žmogaus vis dėlto reikia. Technika darosi vis sudėtingesnė. Ją automatizuojant tik keičiasi žmonių darbo pobūdis", - sakė jis.

Beje, jau seniai laivams rengiami vadinamieji integruoti inžinieriai - "marof". Tai ne mechanikas, ne laivavedys, o jūrų karininkas. Tokius specialistus olandai rengia apie 25 metus. Ir Lietuvos aukštosios jūreivystės mokykloje buvo rengiami laivavedžiai mechanikai. Upiniame laivyne dirba labai daug tokių specialistų, nes juose paprastesnės jėgainės, vartojamas tik lengvasis kuras.

Ar nauji laivai bus pigesni?

Pasak G. Kutkos, jeigu laive nebus įgulos, nereikės gaminti valgio, nebus maisto sandėlių, sanitarinių patalpų, kajučių. Visą tą vietą bus galima panaudoti kroviniams. Gal nereikės ir tokių didelių tiltelių, nors visą aparatūrą vis tiek reikės kur nors sudėti.

"Laivo "smegenų" į triumą nesukiši, vis tiek koks nors antstatas turės likti. Turės būti "prifarširuota" visokių modernių dalykų, tad įdomu, kokia bus tokio laivo kaina. Manau, kad apie masinę tokių laivų gamybą dar nėra ko svajoti, nes toks laivas būtų per brangus", - samprotavo jis.

V. Senčila taip pat mano, jog laivas be įgulos bus labai brangus, nes atlyginimas jai laivo eksploatacijos kaštuose tikrai nesudaro didžiausios dalies.

Pasak V. Paulausko, pigumas - sąlyginis dalykas. Kodėl sovietmečiu įgulos buvo labai didelės? Todėl, kad buvo mažai mokama, tai koks skirtumas, kiek žmonių dirba laivuose. Bet kokia technika kainavo daug brangiau nei įgula. Pasak profesoriaus, šiais laikais įgulos brangios, t. y. gana brangiai kainuoja jūrininkų rengimas.

"Viską reikia labai gerai pasverti. Jeigu tik įvyks kokia nors avarija, ji "suvalgys" visą ekonomiją", - svarsto profesorius.

Kas ką prarastų?

G. Kutkos manymu, jūrininkų atsisakymas laivuose iškeltų socialinių problemų, nes dar labiau sumažėtų darbo vietų. Žmonių pasaulyje daugėja ir jiems reikia darbo. Ne visi gali būti filosofai ar šokėjai.

Pasak J. Liepuoniaus, jeigu jau taip atsitiktų, jūrininkams atsirastų kitokio darbo. Jis netiki, kad jie išnyks kaip dinozaurai. Juk vis tiek bus pramoginių, keleivinių, specializuotų laivų, atliekančių mokslinius, apsaugos darbus. Jo manymu, gali būti tam tikra grupė laivų, kurie bandys dirbti valdomi automatiniu principu, bet tai nebus masinis reiškinys.

"Į laivą paprastai ateina būrys tikrintojų. Gerai, jei užeini į normalų uostą. Drįstu manyti, kad korupcija Ukrainos laivybos srityje ne sumažėjo, o padidėjo. Anksčiau, kai atplaukdavome į jos uostą, už balastinių vandenų pridavimą, kad prie nieko neprisikabintų, reikėdavo mokėti 2-3 tūkstančius dolerių, o dabar 8-12 tūkstančių. Ateina laivo agentas, atsineša sąrašiuką, kiek kam reikia duoti. Kapitonai pasakoja, jog kartais net elektroninius laiškus atsiunčia su sąrašu, kiek kam reikia paruošti pinigų. Jeigu atsirastų laivai be įgulų, tai visi tie inspektoriai patirtų baisių nuostolių", - juokavo kapitonas.

Darbo netektų ir tarnybos, kurios dabar aprūpina laivus maisto produktais, tiekiančios darbo rūbus, įrangą ir kt.

"Realiai neįsivaizduoju, kaip tas procesas be įgulų vyktų. Juk laivas - gyvas mechanizmas, jį reikia prižiūrėti, atlikti ir variklio profilaktiką, ir kt. Atviroje jūroje juk reikia ir kokią detalę pakeisti. Tarkime, tokiame moderniame laive automatiškai tai bus daroma. Bet atplaukus į krantą vis tiek reikės pakeisti tą sugedusią detalę. Manau, kad šiuo metu pasaulyje dar ilgai dirbs tokie laivai, kuriuose be žmogaus rankų nieko nepadarysi", - sakė J. Liepuonius.

Terminalų be žmonių jau yra

G. Kutka pasakojo prieš 5 metus lankęsis Nyderlandų Roterdamo uoste ir stebėjęsis, kad viename konteinerių terminale žmonės nedirbo.

"Platformos, ant kurių turi būti pakrautas iš laivo iškeltas konteineris, atvažiuodavo be vairuotojo. Nebuvo žmonių, kurie vežiotų iškrautus konteinerius, privežtų juos prie laivo. Buvo tik specialios kompiuterinės programos, nurodančios, kur yra konteineris, kokį reikia atvežti, kranas pats pakeldavo ir padėdavo. Domėjausi, koks to dalyko ekonominis pliusas. Man paaiškino, kad nereikia mokėti atlyginimų žmonėms, mokesčių.

Problema buvo tik ta, kad automatizuota sistema dirbo per lėtai, kaip sulėtintame filme, žmonės tai padarydavo greičiau. Sistemos darbo našumas buvo mažesnis. Būtų įdomu sužinoti, ar šiandien ta problema jau išspręsta", - sakė jis.

Ir Belgijos Gento uoste yra toks trąšų terminalas, kuriam prižiūrėti pakanka dviejų žmonių. Vairuotojai, atvykę į terminalą, suspaudo reikalingus kodus, trąšos skiedžiamos ir supilamos į cisternas. Visas procesas automatizuotas.

Ar išnyks ir romantika?

Telekso aparatų seniai nebėra, atgyvena tampa ir faksas, jau nekalbant apie telefono būdelę, į kurią eidavome skambinti už 2 kapeikas. Keičiasi laikai, išnyksta daiktai, profesijos.

Pasak J. Liepuoniaus, gaila būtų, jeigu išnyktų turizmas prekybiniuose laivuose. Pietų Amerikoje, JAV prekybiniais laivais iš vieno uosto į kitą plaukia žmonės (imama ne daugiau kaip 12) kaip turistai. Žinoma, jie užsimoka už tokią paslaugą. Ir tokių norinčiųjų susipažinti su kasdieniu jūrininkų gyvenimu yra nemažai.

"Mano laive yra buvę ir argentiniečių, ir 6 brazilai, kurie plaukė kaip keleiviai. Vis tiek turi išlikti kažkas dvasingo, negalima visko paversti kompiuteriais", - sakė kapitonas.

"Romantikai yra sukurtas burinis laivynas, jachtos. Pramoninėje laivyboje žmonės įžvelgia tam tikros romantikos, bet tai nėra to laivyno tikslas. Tačiau kas automatizuotame laive džiaugsis saulėlydžiais jūroje?" - klausia V. Senčila.

"Kaip kapitonas bus be bufetininkės?" - klausia V. Paulauskas.

"Tai padaryti galima"

Vytautas PAULAUSKAS, kapitonas, Klaipėdos universiteto profesorius
Apie bepiločius laivus diskutuojama jau gana seniai. Teoriniu, techniniu požiūriu iš principo tai padaryti galima, tačiau yra kelios labai rimtos problemos. Santykis mašina-žmogus gana sudėtingas. Geriausi santykiai žmogus-žmogus arba mašina-mašina. Žmogus gali pasielgti kitaip nei mašina, kitaip sakant, kompiuteris.
Pirmoji problema - visuose laivuose vienu metu mašinų nepastatysi. Jeigu viename laive nebus įgulos, o kitame bus, tokį dalyką suderinti bus labai sudėtinga. Tam tikrą laiką bent minimali įgula tokiuose laivuose, plaukiojančiuose atvirose jūrose, bus.
Antroji - laivų įplaukimas į uostus. Jeigu laivas plauks be įgulos, tai prieš jam įplaukiant į uostą, į jį turės būti įkelta, galbūt atskraidinta sraigtasparniu, minimali valdymo grupė.
Tokių laivų prototipų yra jau dabar, tačiau juose kol kas dar yra ir įgulos. Be abejo, klausimų kyla įvairių. O kas keleivius aptarnaus, ar irgi kompiuteriai? Gal jie ir "šnapso" įpils?
Manau, kad pirmo etapo metu kalbama tik apie krovininius laivus, plaukiančius dideliais nuotoliais, kur laivybos intensyvumas nėra didelis. Ten, kur jis didelis, pavyzdžiui, sąsiauriuose, uostuose, artimiausioje ateityje tai sunkiai realizuotinas dalykas.
Vieno, ko reikėtų - vengti beatodairiško "partinio" sprendimo. Žingsnis po žingsnio, pagrindžiant kiekvieną sprendimą galima artėti ir prie laivų be įgulų.