Jūrinės terminologijos trūkumas vis dar aktualus

1935 metų iliustruoto laivininkystės, žvejybos ir pajūrio gyvenimo laikraščio "Jūra", leisto Klaipėdoje, lapkričio numerio straipsnyje "Jūrinės terminologijos reikalu" rašoma: "Mes savo jūriškame gyvenime susiduriame su viena didele kliūtimi - jūrų terminų trūkumu. Šis klausimas labai svarbus ir reikia stengtis jį kuo greičiausiai išspręsti. Lietuvių kalboje neturime nustatytos, išdirbtos jūrų terminologijos, be kurios negalima apsieiti laivininkystėje, žvejyboje, jūrų įstatymuose ir kitose jūrinėse darbo srityse. Jūrų terminai dabar vartojami kaip kas išmano, verčiami iš svetimų kalbų, kalami visai nauji pavadinimai... Asmenys, kurie turi reikalų su jūrininkyste, supranta šiuos išverstus arba naujai nukaltus terminus, bet plačioji visuomenė, susidurdama kaskart su naujais to paties daikto pavadinimais, galų gale visai negalės susiorientuoti jūriškame gyvenime ir negalės sekti jūrų literatūros."

Ką turime šiandien?

Teigti, kad apskritai nieko nepadaryta šioje srityje, negalime, bet iš esmės situacija nėra pasikeitusi. Klaipėdos universiteto profesoriaus kalbininko Albino Drukteinio teigimu, Lietuvos jūreivystės terminija nėra susiformavusi. "Lietuva - dabar jūrinė valstybė, bet nėra jokių signalų, kad praeityje mes būtume buvę dideli jūrininkai. Plaukiojome po marias, jų žuveles gaudėme. Jūros nėra nei mūsų senojoje kultūroje, nei dainose. Visos jūros - tai marios ir Nemuno vandenėlis. Todėl jūrinė terminija mums yra sąlygiškai nauja sritis. Mes negalime gretintis su olandais ar kitomis tautomis, turinčiomis labai senas tradicijas. Beje, ir rusiškų terminų yra labai nedaug, ir rusai nemažai jų turi, atėjusių iš kitų kalbų", - kalbėjo profesorius.

Jūrininkai su tuo nenorėjo sutikti, primindami, kad kuršiai vos ne visą Baltijos jūrą valdė. Pasak kalbininko, su kuršiais labiau lygintis galėtų latviai nei lietuviai.

"Mūsų jūrinė terminija turi daug sinonimikos, tai rodo, kad ji nėra susiformavusi. Turime daug sudėtinių terminų, kurie labiau panašūs į aiškinimus, tai irgi rodo terminijos nebuvimą. Beje, iš termino negalima reikalauti tikslaus dalyko apibūdinimo, turi būti tik apytikris signalas. Įvairuoja ir naujesnių terminų rašyba, reikia suvienodinimo", - aiškino A. Drukteinis.

Kuriamas duomenynas

Profesorius A. Drukteinis Jūrų kapitonų asociacijos nariams pristatė vykdomą Jūreivystės terminijos projektą, kuriamą kaupiamąjį jūreivystės srities duomenų banką. Šioje srityje dirbama jau 5 metus ir šiuo metu jau yra surinkta 30,5 tūkst. vienetų terminų. Duomenyne pateikiamas žodžių sąrašas, jų charakteristika, statistika, t. y. žodžių kiekiai ir t. t. Terminų, kurie sudaryti iš vieno žodžio, yra 8,5 tūkst., kiti - su pagrindiniu žodžiu sudaryti sudėtiniai pavadinimai. Tai vadinamieji lizdo žodžiai, kurių yra 22 tūkst. Beje, atskirai yra nurodytos komandos, nes jos yra visai kitos sandaros. Duomenyną sudaro dvi dalys. Viena - prieiti ir ką nors keisti gali tik patys duomenyno kūrėjai, o kita - Jūreivystės terminų vartosenos duomenynas, į kurį pasižiūrėti per internetą gali visi.

Beje, duomenyne pateikiamas termino tinkamumo vertinimas, t. y. nurodoma, ar žodis teiktinas vartoti, ar ne ir kuo jį siūloma keisti. Šiuo atveju kalbininkų požiūris liberalesnis nei tų, kurie sudarinėjo svetimybių sąrašą. Pasak A. Drukteinio, nė vienas tarptautinis žodis nėra pateikiamas kaip nevartotinas, be to, net jeigu rašoma, kad vengtinas, tai dar nereiškia, kad jis nevartotinas.

Pasak profesoriaus, duomenynas nėra baigtas, o galvojant apie kokį kitą tolesnį darbą terminų reikia gerokai daugiau. Anot jo, rengiamas duomenynas, o ne aiškinamasis žodynas todėl, kad neturima pakankamai apdorotų duomenų.

Terminija - konservatyvi sritis

Skirtingais laikotarpiais specialistų nuomonė, kokia turi būti jūrinė terminija, svyravo. Pasak A. Drukteinio, terminijos atžvilgiu aktyvaus nacionalinio pakilimo laikotarpis panašus į pirmosios nepriklausomybės pradžią. Po spaudos draudimo lietuvių kalboje buvo gausu nelietuviškų žodžių, tad buvo siūloma labai daug naujų pavadinimų, kurie sėkmingai pakeitė daugybę skolintų žodžių.

Laikotarpiu pradedant nuo 1990 metų irgi norėta lietuvinti terminiją. Tačiau susidurta su problema: siūlomi buvo vieni, bet vartojami kiti terminai, todėl susidarė diskomfortas ir, profesoriaus teigimu, terminijos įvairovė dar labiau sustiprėjo nei buvusi anksčiau.

Pasak A. Drukteinio, kalbininkai laikosi kompromisinės nuostatos. Bet koks didesnis keitimas, net jeigu siūlymas yra geras, visada sukelia priešpriešą, todėl negalima skubėti ar primygtinai piršti.

"Terminija - konservatyvi kalbos vartojimo sritis. Įprasti vartoti kokį kitą pavadinimą visada yra daug sunkiau, ir tai natūralu, nes tada terminais negali atlikti susikalbėjimo funkcijos. Kuo aiškesnis dalykas kalbėtojams, tuo greičiau jie susikalba. Net ir geras terminas negali greit prigyti ir nereikia greitai bandyti jį prigydyti", - sakė profesorius.

Kas siūloma

Profesoriaus A. Drukteinio manymu, pastaraisiais dešimtmečiais galima kalbėti apie nuostatų susikirtimą. Vėl yra siūlymų lietuvinti. Ypač pramoginės laivybos, turinčios senesnes tradicijas, sritis visada pasižymėjo noru viską pateikti lietuviškai. "Tradicija labiau vartoti nelietuviškus terminus su siūlymu lietuvinti sudaro tam tikrą priešpriešą", - sakė profesorius.

Pavyzdžiui, siūloma žodį "kompasas" keisti į kelrodį, periskopą - į apdairą, polių - į kalstą, pelengavimą - į krypčiavimą. Pasak profesoriaus, tie siūlymai lietuvių kalbos atžvilgiu yra taisyklingi, tačiau retas kas vartoja tokius žodžius.

Kita grupė žodžių - pakaitalai vartojami dažniau, galbūt išskyrus žodį "gvėra", siūlomą vietoj kliuzo, nes šis žodis turi šiek tiek neigiamo atspalvio. Tokie žodžiai jau galėtų rimtai pretenduoti į pakeitimą. Skuterį rekomenduojama vadinti greitlaiviu, švartavimą - raištavimu, farvaterį - laivakeliu, vaterliniją - vandenžyma.

Pasak A. Drukteinio, šie siūlymai sudaro galimybę vartotojui rinktis. Profesorius pripažįsta, kad "laivakelis" yra platesnės reikšmės žodis nei farvateris.

Dar viena žodžių grupė - jau beveik prigiję nauji terminai, pavyzdžiui, atmušas - vietoj fenderio, didburė - vietoj groto, vilkikas - vietoj buksyro. Pastarasis žodis jau visuose leidiniuose yra vengtinas. Gulsčiukas - vietoj vaterpaso, pastarasis žodis apskritai retai bevartojamas.

Sprendžia vartotojas

Siūlymus lietuvinti kai kuriuos terminus jūrų kapitonų auditorija sutiko kilusiu šurmuliu. Kai kurie žmonės išėjo, kiti bandė diskutuoti. Pavyzdžiui, profesorius Vytautas Paulauskas atkreipė dėmesį į tai, kad kompasas niekada nerodo kelio, visada - tik kryptį.

"Kai tik ką nors bandome siūlyti, paaiškėja, kad ne visai taip yra. Todėl mums reikia nuolatos kalbėtis su specialistais. Klaipėdoje kalbininkų ne prūdais, o terminija - tik kalbos dalis, jūreivystės terminija - tik dalis terminijos. Tikėtis, kad daug ir sėkmingai bus tyrinėjama ši sritis, nelabai galima", - sakė profesorius.

Jo teigimu, pirmiausia nagrinėjama, kaip žodžiai gali pakeisti vienas kitą, o paskui, kaip jie gali būti įtraukiami į vartoseną. Tai turi vykti palaipsniui. Jeigu naujai siūlomas terminas per kelerius metus neprigyja, jis būna tiesiog atmetamas. Vartosenoje šalia lietuvių kalbos nuolatos sukasi kitos kalbos. A. Drukteinio manymu, kalbant apie vartoseną, pirma žodis turi atsirasti kokiose nors taisyklėse, kad studentai priprastų prie tokio pavadinimo.

Jūrininkai abejojo, kad minėti žodžiai prigytų. A. Drukteinis nebuvo kategoriškas. Anot jo, nė vienas kalbininkas nesakys, kad būtinai turi būti vartojamas tik tas žodis. Ilgainiui pats vartotojas nusprendžia, ar tas žodis geresnis, ar blogesnis.

Kalbininkai priskaičiuoja iki 6-7 kriterijų, kuriais reikia pamatuoti pakaitalą. Labai maža dalelė siūlomų žodžių gali pretenduoti į pirmumą. Didžiosios dalies žodžių, sprendžiant iš vartosenos, pasak profesoriaus, laukia ilgas procesas. Kyla klausimų - ar to reikia, kiek galima norėti lietuviškumo tokioje specialioje srityje?

"Lietuviškų terminų trūkumas yra tai, kad jie gali reikšti daugiau. Tai lietuvių kalbos žodžiai, nesukurti visiškai nauji, o paimti pagal panašumą. Jeigu žodis reiškia kažką daugiau toje kalboje, terminijoje tai jau trūkumas. Kuo daugiau reikšmių žodis turi, tuo sunkiau susikalbėti, nes ima kelti kitos reikšmės asociacijas ir ne taip greitai suvoki termino reikšmę. Todėl su lietuvinimu reikia labai atsargiai elgtis. Bet visiškai nieko nesiūlyti kalbininkai negali, nes degtukus iki šiol vadintume "sierčikais", o jūrinė terminija greitai nebebūtų lietuviška", - sakė A. Drukteinis.