Jūrinėms uniformoms - podukros dalia

Tačiau kol požiūris nesikeičia, Klaipėdos laivininkų mokyklos direktorius Giedrius Petružis uniformų žvalgosi net Rietavo turguje, o Lietuvos aukštoji jūreivystės mokykla pinigų uniformoms krapšto iš paskutiniųjų.

"Verčia pasitempti"

Šiemet nuo rugsėjo 5 d. Klaipėdos laivininkų mokyklai pradėjęs vadovauti G. Petružis sako, kad pirmas jam pedagogų užduotas klausimas buvo "Ar kada nors moksleiviai turės uniformas?" Maždaug prieš 18 metų mokykla dar turėjo uniformas iš senesnių laikų, o paskui kaip neliko, taip ir neliko.

Paskutinė mokyklos paraiška ministerijai dėl lėšų uniformoms buvo pateikta prieš 11 metų. Pasak direktoriaus, matyt, pasakė, kad nesitikėkit, tad vėliau niekas tuo ir nesidomėjo. Tačiau naujasis mokyklos vadovas nenuleidžia rankų.

"Tai būtų toks gražus dalykas. Ir miestui būtų smagu matyti mūsų pasitempusius moksleivius. Bandysiu tai padaryti. Nežinau, kiek tai užtruks, bet, manau, man pavyks, - sakė G. Petružis. - Vyrai, plaukioję jūromis, buvę karininkais, puikiai supranta, kad uniforma ne tik parodo tam tikrą žmogaus statusą, bet ir verčia jį dvasiškai pasitempti. Vilkėdamas uniformą jis ir elgiasi kitaip."

Dabar Laivininkų mokykla turi chalatėlius, kurių reikia praktikos darbams, švarkelius, jūreiviai virėjai - šiek tiek gražesnes uniformas. Tačiau tokių mokykla geriausiu atveju turi 20, o joje mokosi daugiau kaip 300 mokinių.

Direktorius džiaugiasi prieš dvi savaites iš Norvegijos karinės labdaros likučių nupirkęs tris gražias paradines uniformas, tiksliau, švarkus, kurių vienas kainavo 70 Lt. Kasdienė vasarinė lauko uniforma (apie žieminę ar batus mokykla kol kas nedrįsta net svajoti) kainuotų apie 80-90 litų.

G. Petružis ieško būdų, kaip gauti uniformas. Jis jau buvo susitikęs su Lietuvos karinių jūrų pajėgų vadu Kęstučiu Macijausku ir kitais kariškiais, užmezgė ryšius užsienyje. Anot jo, užjūrio sandėliuose karinės pajėgos, civilinės saugos struktūros turi daug nenaudojamų uniformų ir per labdaringas organizacijas atiduoda jas trečiosioms šalims. Tik bėda ta, kad ta labdara neretai patenka ne tiems, kam reikia, o į tarpininkų vertelgų rankas. Pats direktorius matė, kaip jūrinės uniformos parduodamos Rietavo turguje ir kitur.

Direktorius ketina eiti ir pas Klaipėdos merą, kad šis galbūt tarpininkautų, nes yra giminingi miestai ir t. t.

"Ne pinigų klausimas"

Lietuvos aukštosios jūreivystės mokyklos studentai nuo 1996 m. uniformų nebedėvėjo. Tačiau po kurio laiko iš AB "Lietuvos jūrų laivininkystė" buvo gautas raštas, kuriuo laivų savininku vardu atkreiptas dėmesys į tai, kad studentai nežino ir nemoka elementarių dalykų, susijusių su apranga, nesupranta, kad ant tiltelio negalima eiti su sandalais, su šortais. Tik 2006 m. tuometinio premjero Algirdo Brazausko sprendimu net iš Vyriausybės rezervo buvo skirta lėšų šios mokyklos uniformoms. Deja, tokia praktika nutrūko keičiant finansavimo sistemą ir įvedant moksleivio krepšelius.

Mokyklos vadovo profesoriaus Viktoro Senčilos teigimu, bazinio finansavimo neužtenka nei elektrai, nei šildymui, nei kitoms reikmėms. Jūrininko rengimui skirtas krepšelis yra toks pat, kaip ir kitų technologijų srities specialistų rengimui, nors jūrininkai turi būti rengiami pagal gana aukštus tarptautinius reikalavimus, atsižvelgiant į įvairias tarptautines konvencijas. Pasak V. Senčilos, Švietimo ir mokslo ministerija stengiasi padėti įgyvendinti naujas konvencijas, tačiau apie uniformas ji nenori girdėti.

"Žmogus aukštojoje mokykloje įgyja žinių, įgūdžių ir vertybinių nuostatų. Uniforma neprisideda prie žinių, prie įgūdžių - tik šiek tiek, bet užtat yra pagrindinis dalykas formuojant vertybines nuostatas. Ne kartą kreipėmės ir į buvusios Vyriausybės švietimo ir mokslo ministrą, ir į dabartinį, atsakymas vienas - tai ne ministerijos, o pačios mokyklos arba jūrinių organizacijų reikalas. Kaip pavyzdys mums nurodoma Lietuvos karo akademija. Abejoju, kad tai geras pavyzdys, nes ji gauna uniformas iš kariuomenės, o ši gyvena iš valstybės biudžeto", - kalbėjo V. Senčila.

Sumažintas šios mokyklos uniformos variantas kainuoja 340 Lt. Metams reikia apie 170 tūkst. Lt.

"Uniformoms reikalingi pinigai nėra jau tokie dideli. Ir tai netgi ne pinigų, o valstybinio požiūrio klausimas", - kalbėjo profesorius.

Šiuo metu mokykla perkasi uniformas iš savo lėšų. Pirmakursiai iki pirmos sesijos gauna ne visą, nes neaišku, ar jie tęs studijas. Likusiems jau perkami ir balti marškiniai, ir kitos uniformos dalys.

"Mes jau negalime atsisakyti uniformos, nes žmonės tiesiog to nesuprastų", - sakė profesorius.

Nepaisant to, kad ministerija kol kas nenori mokyklos girdėti, vis tiek žadama į ją kreiptis.

Kaip užsienyje?

Pasak profesoriaus V. Senčilos, Lenkijoje švietimo ministerija finansuoja ne tik laivavedžių ar mechanikų, bet ir visų studentų, kurie mokosi Šcecino ir Gdynės jūrinėse akademijose, taip pat - dėstytojų uniformas.

Tuo metu Latvijos Liepojos jūreivystės koledžo, priklausančio šalies švietimo ministerijai, kursantai patys perkasi uniformas.

Ilgametis mokyklos direktorius Ivaras Virga (Ivars Virga), tik šiemet išėjęs į pensiją, sakė, kad koledžo kursanto švarkas kainuoja apie 20 latų (100 litų), kelnės - 10-15 latų (50-75 Lt).

PADĖTIS. Bazinio finansavimo Lietuvos aukštosios jūreivystės mokyklai neužtenka nei elektrai, nei šildymui, nei kitoms reikmėms. Jūrininko rengimui skirtas krepšelis yra toks pat, kaip ir kitų technologijų srities specialistų rengimui, nors jūrininkai turi būti rengiami pagal gana aukštus tarptautinius reikalavimus, tad uniformoms tenka krapštyti paskutinius centus.
Redakcijos archyvo nuotr.

"Latvijai atgavus nepriklausomybę koledžas niekada negavo lėšų uniformoms. Švietimo ministerija pinigų tam neturi", - sakė buvęs Liepojos koledžo vadovas.

Laivininkų mokyklos vadovo G. Petružio žiniomis, Švedijoje, Anglijoje, Vokietijoje, Suomijoje tokios mokyklos yra valstybinės ir jų moksleiviai dėvi uniformas, nes tai - specifinė profesija.

"Užsienio mokyklose uniformos yra privalomas ir prestižo dalykas. Uniforma - drausmės, tvarkos, pasididžiavimo savo pasirinkta profesija, savo gyvenimo keliu dalykas", - sakė direktorius.

Kitiems - be problemų

Valstybės sienos apsaugos tarnybos pasieniečių mokykloje šiuo metu mokosi apie 200 kursantų. Visa kursanto uniforma kainuoja apie 1 600 Lt.

"Yra rikiuotės, specialūs užsiėmimai. Būsimieji pasieniečiai būna pašaukti į būtinuosius karinius mokymus. Ar galite įsivaizduoti Lietuvos karo akademijoje su treningais lakstančius kursantus? Kiek žmogus turėtų sudėvėti savo rūbų, juk civiliai drabužiai tam nepritaikyti, o reikia ir bristi, ir plaukti, ir šokti, ir gulti. Tokio dalyko, kad nueis tarnauti į rinktinę ir tik tada pirmą kartą apsiaus batus, negaliu net įsivaizduoti. Kursantai turi mokytis su uniformomis ir būti prie jų pripratę", - sakė mokyklos Logistikos skyriaus viršininkas pulkininkas leitenantas Artūras Navickas.

Uniformomis aprūpinami ir Lietuvos policijos kursantai. Pasak šios mokyklos viršininko Dariaus Grebliausko, uniformos yra įskaičiuojamos į bendrus mokymosi kaštus. Praėjus mėnesio bandomajam laikotarpiui su kursantu yra sudaroma trišalė sutartis, kuria jis įsipareigoja baigęs mokyklą policijoje išdirbti ne mažiau kaip 5 metus. Jeigu ne, iš jo teisminiu keliu išieškomos lėšos, kartu ir uniformos kaštai. Tokių atvejų jau yra pasitaikę.

"Mes aprūpiname uniforma, nes tai susiję su profesija. Kursantai uniformą dėvi ir per paskaitas, ir per praktiką, kurią būtina atlikti du kartus per metus. Kursantams būtina priprasti nešioti uniformą. Tada pasimato netgi jo požiūris. Kai kurie kursantai gėdijasi išeiti į miestą su uniforma. Iš tokių vargu, ar bus policininkai", - pasakojo mokyklos viršininkas.

"Sprendžia patys"

Antanas LEVICKAS, Švietimo ir mokslo ministerijos Koleginių studijų skyriaus vedėjas

Kolegijos, kaip ir visos aukštosios mokyklos, turi autonomiją. Joms skiriami asignavimai yra sudaryti iš bazinio finansavimo lėšų ir studento krepšelio lėšų. Laivavedybos, Laivų energetinių įrenginių eksploatavimo ir Jūrų transporto logistikos technologijos programų nuolatinės studijų formos studentui per metus skiriami 4 695 litai, ištęstinės studijų formos - 3 130. Šių programų studentams taip pat mokamos tikslinės skatinamosios išmokos - 374,4 lito per metus. Asignavimai mokykloms skiriami bendra suma ir jos pačios sprendžia, kaip juos panaudoti. Vadinasi, kolegija savarankiškai sprendžia, kiek lėšų skirti uniformoms įsigyti.
Kaip ir visoms iš valstybės biudžeto finansuojamoms institucijoms, taip ir aukštosioms mokykloms dėl sunkios šalies finansinės padėties mažėjo lėšos baziniam finansavimui. Sumažėjus baziniam finansavimui, padidėjus energetinių išteklių kainai, Lietuvos aukštajai jūreivystės mokyklai tapo sunku aprūpinti studentus uniformomis. Tačiau ministerija visuomet svarsto gautus prašymus ir, atsižvelgdama į turimas finansines galimybes, skiria papildomą finansavimą.

"Verslas negali visko remti"

Gintautas KUTKA, Lietuvos laivų savininkų asociacijos vykdantysis direktorius

Klausimo, ar jūrinių disciplinų studentams reikia uniformų, net negali būti. Uniforma ir įpareigoja, ir matomumas yra visiškai kitas, be to, taip stiprinama jūrinė dvasia. Kodėl būsimiems jūrininkams negali uniformų nupirkti laivybos kompanijos? Todėl, kad visada trūksta lėšų. Daug ką galima finansuoti privačiomis lėšomis. Kodėl mokykloms valstybė perka kompiuterius, gal juos irgi galėtų kas nors nupirkti? Jeigu Lietuva turi Jūreivystės mokyklą, tai tam tikras funkcijas turi prisiimti ir valstybė. Verslas taip pat remia tam tikrus projektus, tačiau visko remti jis negali. Jeigu jau taip susiklostytų aplinkybės, kad valstybė niekaip negalėtų nupirkti uniformų, ko gero, mes svarstytumėme galimybę prisidėti prie jų pirkimo.

"Kreipsimės į valstybines institucijas"

Petras BEKĖŽA, Jūrinės kultūros koordinacinės tarybos pirmininkas

Visose pasaulio valstybėse priimta, kad būsimieji jūrininkai dar besimokydami turi dėvėti uniformas. Uniforma iš karto disciplinuoja. Valdžia visada skirdavo lėšų jūrininkų rengimui ir studentų uniformoms, tik po nepriklausomybės paskelbimo pinigų joms nebeliko. Tokia valdžios pozicija yra neteisinga. Todėl Jūrinės kultūros koordinacinė taryba į savo darbotvarkę įtraukė jūrinių uniformų klausimą. Taryboje išklausysime visas nuomones ir žadame kreiptis į valstybines institucijas bei prašyti sugrąžinti Jūreivystės mokyklai uniformų finansavimą. Mokykla neturėtų taupyti mažindama dėstytojams algas ar ieškoti būdų, kaip nupirkti studentams uniformas.
Lietuvą vadiname jūrine valstybe. Uniformos taip pat formuoja jūrinės valstybės įvaizdį. Valstybė iš jūrinio verslo gauna tiek lėšų, kad su kitu verslu ir lyginti sunku. Jūrininkų grąža valstybei labai didelė, todėl jiems turi būti suteikta privilegija gauti bent uniformas.

PADĖTIS. Bazinio finansavimo Lietuvos aukštosios jūreivystės mokyklai neužtenka nei elektrai, nei šildymui, nei kitoms reikmėms. Jūrininko rengimui skirtas krepšelis yra toks pat, kaip ir kitų technologijų srities specialistų rengimui, nors jūrininkai turi būti rengiami pagal gana aukštus tarptautinius reikalavimus, tad uniformoms tenka krapštyti paskutinius centus.