Jūreivystės mokyklos metamorfozės - laikmečių ritmu

Lietuvos aukštojoje jūreivystės mokykloje nuo pirmųjų jos įsteigimo metų teberengiami laivavedžiai ir laivų mechanikai. Pasak šios mokymo įstaigos direktoriaus profesoriaus Viktoro Senčilos, mokykla visais laikais gana lanksčiai prisitaikydavo prie pokyčių ir reaguodavo į tai, kokių specialybių reikia rinkai. Tai ji daro ir šiandien.

Skirta žvejybos pramonei

1948 m. vasario 25 d. tuometinės TSRS Ministrų Tarybos nutarimu, TSRS žuvies pramonės ministerijos ir TSRS aukštojo mokslo ministerijos įsakymu buvo įsteigta Klaipėdos jūreivystės mokykla. Miesto vykdomasis komitetas skyrė dviaukštį pastatą M. Melnikaitės g. 9 (dabar I. Kanto g.).

Buvo suformuotos 10 kursantų grupių. Mokykloje buvo atidaryti trys skyriai - laivavedybos, laivų mechanizmų ir vidaus degimo variklių mechanikų bei laivų statytojų, į kuriuos priimti 125 kursantai. Klaipėdos žuvies pramonės technikumas buvo reorganizuotas, jo laivavedžiai ir mechanikai pradėjo mokytis naujai įsteigtoje Klaipėdos jūreivystės mokykloje, o žuvų apdorotojai ir gamybininkai buvo perkelti į Rygą - ten išvažiavo ir studentai, ir dėstytojai. Kartu su Rygos ir Klaipėdos žuvies pramonės technikumų kursantais, priimtais į antrąjį kursą, rugsėjį mokslus pradėjo 272 vaikinai.

Navigacijos kabinete. 1955-1965 metai.

Galima sakyti, kad Klaipėdos jūreivystės mokykla buvo orientuota rengti specialistus žuvų pramonei, kaip ir tuometinis Klaipėdos uostas.

Buvo laikotarpis, kai mokykla rengė ir laivų statytojus, žuvų gaudymo meistrus, šaldymo įrenginių, radijo ryšio specialistus, turėjo sugretintą laivavedžio mechaniko specialybę, skirtą mažesniems jūriniams ir upių laivams.

Kinta dėstomi dalykai

Įvairiais laikotarpiais keisdavosi ir studijų turinys. Keisdavosi laivų dydžiai, paskirtys, plaukiojimo rajonai, navigacinė ir energetinė įranga, naudojamo kuro rūšys, technologinė įranga ir kt. "Šių dienų laivų mechanikai jau ruošiami ateičiai, kai laivuose gali būti naudojamos ir suskystintosios gamtinės dujos. Visos tos naujovės atsirasdavo dėstomuose dalykuose, - kalbėjo V. Senčila. - Visi laikotarpiai buvo savotiškai įdomūs. Mokyklos sėkmė nėra kažkokia duotybė. Ji nuolatos keitėsi, net ir sovietmečiu. Keitėsi ir dėstytojai, ir įranga, ir reikalavimai, ne tik specialybės. Ypač daug pokyčių įvyko po Lietuvos nepriklausomybės atgavimo. Tada, 1990-ųjų pradžioje, mokykla patyrė stiprų nuosmukį. Studentų sumažėjo iki 282."

Daugiausia pokyčių po 1990-ųjų

"Labai stipriai mokykla pasikeitė 1990 metais. Specialistų rengimas buvo universalizuotas. Atsisakyta labai siauros specializacijos ir pradėti ruošti specialistai konvenciniam prekybos laivynui. Kartu dar buvo ruošiami specialistai ir žvejybos laivynui, tačiau jis gerokai sumažėjo, Lietuvai netekus žvejybos zonų. Pamažu pradėta rengti specialistus kariniam laivynui, nes iki tol Lietuvoje to nebuvo daroma", - pasakojo mokyklos vadovas.

Specialistai kariniam laivynui rengiami ir dabar organizuojant vadų kursus, juos baigusieji gauna atsargos leitenantų laipsnius. Jie turi teisę apsispręsti, ar tarnauti karo laivyne, ar ne. Be to, šioje mokykloje mokomi iš Lietuvos karo akademijos atsiųsti kariūnai, kurie po baigimo privalo tarnauti karo laivyne, jie irgi gauna leitenanto laipsnį.

Elektrotechnikos kabinete. 1955-1965 metai.

2000-ųjų pradžioje mokykloje pradėta rengti ir uosto bei laivybos vadybininkus, finansininkus, vėliau - logistus. Tai pradėta daryti įgyvendinant bendrus projektus su Nyderlandais. Lietuva tada dar nebuvo Europos Sąjungos narė. Todėl mokykla dalyvavo olandų Vyriausybės finansuojamuose projektuose. Uosto ir laivybos valdymas, pasak profesoriaus, gali būti geras pavyzdys, kaip į Lietuvą iš Europos buvo perkelta gera profesija.

Globalizuoto pasaulio dalelė

Profesorius V. Senčila sako, kad nors Lietuva yra ir nedidelė, bet globalaus pasaulio dalis, taip ir Lietuvos aukštoji jūreivystės mokykla yra maža globalaus jūrinio pasaulio dalis. Jūrinės industrijos pasaulis yra ypač globalizuotas. Pavyzdžiui, jūrininkų diplomai yra pripažįstami visame pasaulyje. Nėra jokių apribojimų specialistui, mokslus baigusiam Lietuvoje, dirbti bet kuriame pasaulio laivyne, nes visi specialistai rengiami pagal tarptautinių konvencijų reikalavimus.

1990 metų pabaigoje mokykla įgyvendino STCW konvencijos reikalavimus. Joje buvo sukurta šiuolaikinė mokymo bazė - atsirado elektroniniai kompiuteriniai treniruokliai. Tų pačių metų antroje pusėje mokykloje atsirado ir pirmieji kursai, kuriuose jau profesionalūs jūrininkai turi galimybę kelti savo kvalifikaciją.

Šiuo metu Lietuvos aukštoji jūreivystės mokykla turi vieną moderniausių mokymo bazių Baltijos šalyse. Vien tik mechanikams rengti turimi trys treniruokliai, laivavedžiams - keturi specializuoti treniruokliai. Iš viso mokykla turi 11 elektroninių kompiuterinių treniruoklių.

"Iki 1990 metų mokykla buvo gana specializuota, galima sakyti, skirta tik vienai pramonės šakai. Lietuvai atgavus nepriklausomybę reikėjo pačiai galvoti apie įvairių specialistų rengimą. Iš pradžių karo specialistus rengti padėdavo NATO šalys, o dabar visa tai jau reikia daryti patiems. Todėl mokyklos veikla labai išsiplėtė", - aiškino V. Senčila.

Šiuo metu mokykla rengia planus, kaip tobulinti turimas specialybes ir jas pritaikyti naujiems reikalavimams. Profesorius juokauja, kad tai nuolatinis ir nepertraukiamas procesas.

"Šiemet bandysime suformuoti laivų ir uosto valdymo specialybę pasirinkusių studentų grupę, kuriai visi dalykai bus dėstomi anglų kalba. Reikia sudaryti galimybes studijuoti ir iš užsienio atvykusiems studentams. Be to, tai galimybė tobulėti ir patiems dėstytojams", - teigė mokyklos vadovas.

Paklaustas, ar toje grupėje mokytis galės ir lietuviai, jis atsakė, kad iš esmės galės, tačiau mokslininkai vis dėlto jau įrodė, kad kur kas geriau dalyko turinio išmokstama studijuojant gimtąja kalba.

Mokykloje jau buvo taikoma tokia praktika - kai kuriuos dalykus dėstė dėstytojai iš užsienio. Pasak profesoriaus, studentai 100 proc. tuo nesidžiaugė. Jie mano, kad turi teisę mokytis gimtąja ar valstybine kalba.

Paklaustas, kokios šios mokyklos perspektyvos, V. Senčila atsakė: "Viskas priklausys nuo tendencijų tiek Lietuvoje, tiek Europoje - vyks resursų konsolidavimas. Pagrindinis resursas - žmogiškieji ištekliai. Jis darys didžiausią įtaką."