Jūreiviška sagtis - laivyno pagarbos ženklas

"Tikslas vienas - kad mūsų jūrininkai gražiai atrodytų tarptautiniame jūrinio laivyno kontekste. Kapitonas turi atrodyti taip, kad net vairuotojai stabdytų mašinas ir žiūrėtų į jį išsižioję. Kadangi tai žmogus, kuris jūroje vienas atsako už viską ir už visus. Laivynas - valstybės garbė. Pasaulį valdo tik jūrinės valstybės. Lietuva nebuvo ekonomiškai stipri net Vytauto laikais, kadangi nebuvo jūrinė valstybė. Tokia ji tapo tik nuo 1923 metų", - sako jūreiviško diržo sagties autorius A. Bunevičius.

Būdamas 12 metų iš Dzūkijos 1948 metais jis ištremtas į Krasnojarsko kraštą. Svetimame krašte baigė mokslus ir nuo 1962 metų dirbo laivuose, plaukiojusiuose Užpoliarėje, Pečioros upės ir Barenco jūros baseine, tapo kapitonu. Sulaukęs 55 metų išėjo į pensiją. Paskui Lietuvoje prasidėjo Atgimimas, 1990-aisiais sugrįžo į tėvynę.

Pagaminti sagtį jis užsakė Klaipėdoje įsikūrusioje bendrovėje "Pajūrio suvenyrai" prieš devynerius metus. Pasak bendrovės direktorės Dalios Masevičienės, buvo pagaminti keli bandomieji pavyzdžiai ir kol kas daugiau užsakymų nėra.

Anot direktorės, bendrovė būtų pajėgi pagaminti tiek sagčių, kiek reikėtų, mat turi štampus. Tačiau 1000 egzempliorių per vieną mėnesį padaryti neįstengtų, nes žalvarinė sagtis daroma rankomis. Vienos jos kaina - 18 Lt, tiek buvo suderėta su Jūrų kapitonų klubu. Štampo padarymas, žinoma, kainavo brangiai, bet už jį susimokėjo pats autorius.

"Manau, kad kiekvienas žmogus turi padaryti savo įnašą. Lietuva tokia, kokie esame mes patys, nei blogesnė, nei geresnė. Kiekvienas turi atsiskaityti už savo darbus. Jei būčiau kunigas, per išpažintį paklausčiau žmogaus, ką jis gero padarė Lietuvai. Sagtis - mano ataskaita už darbą laivyne. Dirbu ne dėl garbės, o dėl faktų. Turtas - ne pinigai, o kvitai, kuriuos paaukojai tėvynės labui", - mano A. Bunevičius.

Beje, jis buvo ir aktyvus racionalizatorius. Sakosi sugalvojęs, kaip apšildyti laivus su oro kondicionavimo sistema, įdiegęs savarankišką ledo gamybos įrangą žvejybos laive ir ledo gamybos technologiją patentavo Lietuvoje. Yra parengęs Jūrų kapitonų klubo nario pažymėjimo pavyzdį, šio klubo ženklo projektą, pateikė pasiūlymų dėl kepurės kokardos, odinės striukės su antpečiais, vasarinio paradinio kostiumo.