Jeigu nenuskilo jojant ant Ožkos...

Metų barakuda tebemedžioja uostininkus

Šiemet sausio vidury Karališkoje krantinėje prie Biržos tilto atidengta undinėlės, sveriančios 140 kg, skulptūra gerbėjų neatsigina iki šiol. Tai rodo, kad visos lieknėjimo programos yra nieko vertos. Ji ir tapo tikrų tikriausia metų barakuda. Suprantama, kalbame ne apie žuvis barakudas, panašias į lydekas, turinčias didelius aštrius dantis ir paplitusias atogrąžų jūrose, o apie moteris, medžiojančias turtingus vyrus.
Laimė, kad Klaipėdos undinėlės uodegoje vietoj žvynų - litai, o ne eurai, antraip jau būtų likusi be uodegos. Ne bėda, kad Lietuvos aukštosios jūreivystės mokyklos studentai undinėlę visokeriopai savinasi ir niekam neketina atiduoti, nors mokyklos vadovybė ją dovanojo miestui. Blogiausia tai, kad garbūs klaipėdiečiai, tarp jų ir žinomi uostininkai, kaskart po pobūvio kokiame nors restorane eidami namo būtinai užsuka pas undinėlę, girdo ją šampanu, guodžiasi, kad yra per mažai mylimi, ir žada jai aukso kalnus nepaisydami šeimos biudžeto.

Metų alpinistas giminiuosis su seimūnais

Buriuotojas, žurnalistas, verslininkas ir vieno tokio žymaus klaipėdiečio, kuriam nusibodo ramiai gyventi, todėl užėjo noras pakvailioti, - eiti į Seimą, brolis Ruslanas Arbušauskas šiemet buvo pastebėtas uoste laipiojantis tvoromis. Ne todėl, kad jam nesiseka buriavimo verslas, priešingai - todėl, kad labai sekasi. Štai ir laipioja žmogus iš džiaugsmo. O kai brolis atsidurs Seime, Lietuvos buriavimas apskritai sužydės. Gal tada ir laivas Lietuvoje nebebus laikomas nekilnojamuoju turtu, o uostas - tik sandėlių ūkiu.

TVORA priklauso AB "Klaipėdos laivų remontas" Pilies uosteliui.

Metų gitaristas - aukščiausiasis uostininkas

Ko dėl tų jūrininkų nepadaro bandantys per Jūros šventę jiems įtikti Marijos žemės renginių organizatoriai. Per Jūrininkų vakarą į sceną su gitara išvarė net Arvydą Vaitkų. Ne, ne Klaipėdos laivų statybos ir remonto mokyklos, kurios dalininkė dėl kažkokių mistinių priežasčių yra UAB "Vakarų santechnika", direktorių, bet patį Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcijos generalinį direktorių.(Jie ne giminės ir apskritai vargu ar pažįstami.) Jeigu Kardžuvė savo akimis to nebūtų mačiusi, nebūtų patikėjusi - juk A. Vaitkus atrodė toks rimtas vyras...

Metų šukuosena

Štai kaip atsidavimą savo profesijai demonstruoja vienas iš 1500 Lietuvos aukštosios jūreivystės mokyklos studentų. Ir nieko čia nebepridursi. Gal po kurio laiko bus madinga ant galvų išsiskusti laivą ar kraną. Irgi gražu būtų.

Metų kankinys

Juo šiemet tapo Sigitas Dobilinskas, AB "Lietuvos jūrų laivininkystė" generalinis direktorius. Ne veltui prieš kelerius metus tada dar būdamas susisiekimo ministru Algirdas Butkevičius norėjo jį pastatyti vietoj "Albatroso" paminklo. Gal dar pastatys, juk žmogus negalvodamas puolė plikas į ledinį vandenį gelbėti seniai praloštos "Laivininkystės" ir nė vienas jo raumuo nesudrebėjo.

Metų buhalterė

Viena aišku, Specialiųjų tyrimų tarnybos (STT) ir Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcijos specialistai skaičiuoti mokėsi skirtingos pakraipos mokyklose.
STT pričiupo direkcijos infrastruktūros specialistą, esą korumpuotą, pasinaudojusį tarnybine padėtimi ir padariusį didelę žalą valstybei. Esą jis klastojo dokumentus dėl uoste atliktų valymo darbų, už kuriuos rangovui sumokėta net 10 tūkst. eurų. Iš kur STT gali žinoti, kad tai direkcijai ne pinigai, o centai, nes ji varto kur kas didesnes sumas. Direkcija mano, kad jei jos darbuotojas būtų to nepadaręs, ką padarė, valstybė, atstovaujama Uosto direkcijos, būtų patyrusi 50 tūkst. eurų nuostolį. Mat, jei uostas nebūtų išvalytas, kitą dieną nebūtų galėjęs įplaukti didelis laivas, kuris tiek sumokėjo rinkliavų direkcijai.

Dainų dainelės laureatė

AB Klaipėdos jūrų krovinių kompanija ("Klasco") jaučia uoste savo vertę, nes turi daugiausia darbo veteranų. Ji juos visaip kaip pagerbia - ir pinigais, ir miesto mero palinkėjimais, o šie atsidėkodami šiemet sukūrė bendrovės himną, pavadintą - "Klasco" - jėga". Jis ir tapo uostininkų dainų dainelės konkurso nugalėtoju.

Žvejų žvejys sužvejojo moterį

Klaipėdiečiui žvejui Rustamui Psiancinui, dirbančiam Škotijoje, šiemet kad pasisekė, tai pasisekė - sužvejojo moterį, su automobiliu įkritusią į vandenį nuo krantinės. Garsas apie jį pasklido ne tik Škotijoje, kurios didvyriu jis tapo, bet ir visoje Lietuvoje. Rustamas tik per Marytės plauką šiemet netapo Metų klaipėdiečiu.

Metų "Titanikas"

Tikra laimė, kad daugiau pretendentų, išskyrus AB "Lietuvos jūrų laivininkystė" (LJL) į šios nominacijos laureatus nebuvo. LJL pradėjus sparčiau skęsti Susisiekimo ministerija, norėdama likti švari, permetė ją nuo savo kupros ant AB "Lietuvos geležinkeliai" pečių. Kur tai matyta, kad laivybos kompanijai vadovautų geležinkelininkai? Štai todėl Lietuvos pasididžiavimas metams baigiantis ir bankrutuoja švelniai.

Metų išsišokėlis

UAB Birių krovinių terminalas (BKT), susibičiuliavęs su baltarusiais, be jokios sąžinės graužaties krovinių gausumu ėmė ir aplenkė AB "Klaipėdos nafta", kurią valdo Lietuvos valstybė, ir tapo Klaipėdos uosto kompanija Nr.2.

Metų šašas

Per 10 metų niekaip neįstengta pastatyti tinkamą pirsą Centriniame Klaipėdos terminale (CKT). Tiek vargta, ir gyventojai iškeldinti, o pirsas, pasirodo, esąs per trumpas, nors tu ką. Jau kai nesiseka, tai nesiseka. Ir rankovė, kuria keleiviai turi patekti tiesiai į laivus, per trumpa. Ji užlopyta paprasčiausiu autobusu. Ir laivų terminalui trūksta, stovi dažnai tuščias, o juk moderniausias Baltijos regione.

Metų smirdalius

Juo 2015-iesiems baigiantis netikėtai tapo UAB Krovinių terminalas. Tiek užsmardino, kad žmonės pagalvojo, jog sprogo kaimynų dujų balionas. Tačiau visus metus Švyturio gatvės gyventojai skundėsi, kad jiems gyventi neduoda su savo smarve AB "Klaipėdos nafta". O kai sužinojo, kad smardinti gali ir Krovinių terminalas, iškart palengvėjo - prasiplėtė kovos laukas.

Metų pavydas

Šios nominacijos nugalėtoju tapo supermenas buriuotojas Rokas Milevičius, pirmas lietuvis, kaip lygiateisis jachtos įgulos narys dalyvavęs regatoje "Volvo Ocean Race", trunkančioje net 9 mėnesius. Tai profesionalios jachtų lenktynės aplink pasaulį ir aukščiausia kreiserinio buriavimo lyga. Joje dalyvauja tik buriuotojai profesionalai. Ši regata lyginama su automobilių Dakaro lenktynėmis, su krepšinio NBA lyga. Taigi Rokui pavydi visi nors kiek ambicijų turintys Lietuvos buriuotojai.
"Klaipėda man labai patinka. Tai miestas, kuriame tikrai norėčiau gyventi, nes man reikia jūros, reikia vėjo. Klaipėdos buriuotojams baltai pavydžiu, nes jie vieninteliai Lietuvoje gali džiaugtis tokiais atvirais vandenimis", - sakė Rokas. O tie klaipėdiečiai nei džiaugiasi tais vandenimis, nei ką.

GEIDŽIAMIAUSIAS. Kur tik Rokas Milevičius pasirodydavo, visur būdavo sutinkamas štai šitaip.

Metų superspecialistas

SUPERINIS. Istorija kol kas nutyli, kodėl Algirdas Kamarauskas laikomas superiniu specialistu.

Juo šiemet tapo Algirdas Kamarauskas. Kurį laiką jis padirba Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcijoje infrastruktūros direktoriumi, paskui pereina dirbti į kokią nors uosto kompaniją, pakelia jos liaudies ūkį ir vėl grįžta į direkciją. Manote, iš lempos grūdai pradėjo byrėti UAB Malkų įlankos terminale, kuriame yra dirbęs Algirdas? Šiemet jis labai uoliai arė Uosto direkcijos dirvonus, o jį jau akylai stebėjo "Klasco". Ir 2015-iesiems artėjant į pabaigą - pyst, ir išviliojo jį iš direkcijos. Dabar superspecialistas pluša "Klasco" fronte, o kuri uosto kompanija sugalvos ženkliai pakelti savo ūkį kitais ar dar kitais metais, pamatysime vėliau.

Metų sapnas

UAB "Sweco Lietuva" tapo superkompanija - viena pati sugeba rengti atskirai tiek uosto, tiek miesto bendrąjį planą, kurie neišmanėliams atrodo esą tokie antagonistiniai. Kad ir kaip būtų, matyt, ta dviplanystė lėmė tai, kad šios bendrovės architektas Mindaugas Pakalnis susapnavo sapną, esą po Klaipėdos uostą plaukioja vandens autobusai. Ir jie visai netrukdo nei laivybai, nei juo labiau SGD terminalui, čiuožia sau gražiai uosto kanalo pakraščiukais. Tik gaila, kad vienintelė vieta uoste, kur galėtų būti įrengta jų stotelė - buvusi "Mėmelio miesto", arba "Laivitės", teritorija, kurią dabar nuomoja bankininkų dukra "Litectus". Neatmetama galimybė, kad bankininkai sugrąžins planuotojus į realybę.

Metų noras - nušluoti pusę uosto

Uosto direkcijos atstovus susitikimų su kandidatais į Klaipėdos miesto merus metu labiausiai šokiravo gana drastiškas vieno kandidato požiūris į uostą. Esą pusė jo yra šabakštynas, kurį reikia nušluoti nuo žemės paviršiaus ir tą vietą užstatyti dangoraižiais. Jo manymu, užtenka kokių 2-3 kilometrų konteinerinių krantinių, o visa kita uoste visiškai nereikalinga. Laimei, tas žmogus meru išrinktas nebuvo.

Metų žodis - "raištuoti"

Reikėjo matyti, kas darėsi jūrų kapitonų veiduose, kai garbusis uostamiesčio kalbininkas Albinas Drukteinis pasakė, jog žodį "švartuoti" galima pakeisti gražiu lietuvišku žodžiu "raištuoti". Jūrininkai mano, kad jeigu bus duota komanda raištuoti laivą, bocmanas pirmiausia puls užsirišinėti batų.

Metų laimikis

Šiemet atostogaudamas Norvegijoje Saulius Jokužys, garsus uostamiesčio fotomenininkas, pirmosios Klaipėdos krašte privačios leidyklos-spaustuvės įkūrėjas, pagaliau sugavo savo svajonę - milžinišką otą, kurio ilgis - 1,7 m, svoris - 80 kg. Jis net atsiklaupė prieš tą baisią savo gyvenimo žuvį, kurią švelniai, kaip tikras lietuvis, vadino paršu.

KLŪPI. Tikras žvejys, žiūrėdamas į tokį paršą, nebepastovi ant kojų.

Metų bildukas

Šis garbingas titulas atiteko pirmajai Klaipėdos uosto damai - "Klasco". Ji krauna daugiausia krovinių, užtat ir bilda labiausiai. Naktimis dirbantys apsimiegoję dokininkai netyčia paleidžia krovinį į laivo triumą taip, kad šalia uosto gyvenantys žmonės iškraičioja iš lovų.

Metų pranašas

"Nėra eilių prie keltų, nėra vasaros", - sako AB "Smiltynės perkėla" generalinis direktorius Darius Butvydas.

Metų liapsusas

Baltijos jūroje žvejojančius žvejus šiemet labiausiai nustebino žemės ūkio viceministrės Linos Kujalytės atsakymas į klausimą, kada Klaipėdos žvejų uostelyje atsiras šviežių žuvų išsiurbimo iš laivų linija. Pasirodo, tik tada, kai Lietuvos uosto akvatorija bus pagilinta iki 17 metrų, kai galės įplaukti galingesni laivai. Taip ir liko žvejai it musę kandę. Jie mano, kad transatlantiniai laivai į žvejybos uostelį tikrai neplauks, o jų pačių laivelių grimzlė daugiau nei 6 metrų nesiekia, tad nesupranta, velniam Žemės ūkio ministerijai reikia tokio gylio.

Metų išmanusis

Klaipėdos uosto privačios kompanijos Uosto plėtojimo tarybos posėdyje iškalbingai ragino valdžią rengti dar vieną brangiai kainuojančią Klaipėdos uosto konkurencingumo studiją.
Ir tada išmanusis susisiekimo ministras Rimantas Sinkevičius tarė: "Suprantu, studija reikalinga ir krovos kompanijoms, todėl siūlau jos rengimo kaštus dalintis perpus: 50 proc. Uosto direkcijai, 50 proc. - krovos kompanijoms, t. y. 50 proc. valstybės, 50 proc. privataus kapitalo." Entuziazmas rengti tokią studiją kaip mat sumažėjo daugiau nei 50 proc.

Metų audra stiklinėje

Prieš dvejus metus į Jūros šventės sceną sugrįžęs jūrininkų pagerbimo vakaras, kai finansuoti jį ėmėsi Uosto direkcija, vėl tapo populiarus. Konkurse dėl jo rengimo šiemet rungėsi net 6 dalyviai. Kilo baisių įtarimų dėl galimai neskaidrių jo organizatoriaus parinkimo procedūrų. Vargšė Uosto direkcija, atsakydama į tokias abejones, priėmė precedento neturintį sprendimą - į konkurso komisijos posėdį kaip stebėtoją pakvietė "Vakarų ekspreso" atstovą. Laimei, buvo nusiųstas "tūpas" žurnalistas, tad viskas baigėsi gerai - ir vilkas buvo sotus, ir avis sveika.

Metų kapituliacija

Klaipėdos pasieniečiai bandė padėti miesto valdžiai įvesti tvarką Melnragės bobapliažyje. Ne viena moteris, pamačiusi pasieniečių bokštelį (juk nežinojo, kad jis jau kelerius metus stovi tuštut tuštutėlis), nuspręsdavo elgtis padoriai ir išsirengti nuogai tik ten, kur leidžia miesto valdžios nurodymai. Tačiau pasieniečiai galų gale nusprendė, kad bokštelis didelės naudos neduoda, tvarkos vis tiek nėra, tad ėmė ir nugriovė jį velniop, kad neerzintų. Taigi mielosios jūrininkų ir uostininkų žmonos, linksmų jums Beždžionės metų, kuriais galėsite mėgautis jūros glamonėmis nestebimos pasieniečių akių.

KARDŽUVĖ