Didžiuosius Šventosios uosto atstatymo darbus, kurie, preliminariais apskaičiavimais, gali kainuoti apie 53 mln. eurų ir kuriems tikimasi gauti Europos Sąjungos finansinę paramą, ketinama pradėti 2013 metais, o 2015-aisiais galbūt jau ir baigti.
Iki to laiko Klaipėdos uosto direkcija galėtų tiesiog laukti ir nieko neveikti. Tačiau ji mato galimybę jau dabar Šventosios uosto vidinėje akvatorijoje šį tą padaryti. Krantinė statyta dar Smetonos laikais, būtų galima išvalyti grunto perteklių, laikantis visų procedūrų pritvirtinti pontonus, ir laivai ten jau galėtų švartuotis.
E. Gentvilo manymu, atplaukę iš jūros už 100 metrų nuo Šventosios tilto laivai jau galėtų stovėti, gylio ten pakanka. Parengti šiam tikslui visą 450 m ilgio krantinę kitiems metams galbūt ir nebus spėta, tačiau bent 200 jos metrų tikimasi sutvarkyti.
Žinoma, ketinama išvalyti ir akvatoriją, kad laivai galėtų įplaukti ir išplaukti. „Mes nedarysime taip, kaip Drevernoje - išvalysime ir prie krantinių, pagilinsime įplaukos kanalą“, - sakė E. Gentvilas. Uosto direkcijos infrastruktūros ir plėtos direktoriaus Vido Karolio teigimu, dabar Šventojoje jūrinį įplaukos kanalą galima perbristi, gylis ten iki kelių.
Jau antra savaitė Uosto direkcijoje svarstomi Šventosios uosto atgaivinimo klausimai. Kalbėtasi ir su Palangos miesto meru, ir su Šventosios seniūnu, ir su Klaipėdos regiono aplinkos apsaugos departamento vadovu, ir su žvejų atstovais. Darbus ten planuojama pradėti kitais metais. Jie bus koordinuojami bei derinami ir su kitomis institucijomis.
E. Gentvilas sako matąs apie 20 pozicijų, kurių darbus reikia padaryti iki kito pavasario, kad laivai galėtų švartuotis Šventojoje. Reikia išmatuoti gylius (tai turėtų parodyti dugno sąnašų kiekį), atlikti grunto geocheminius tyrimus, gauti leidimą atlikti valymo darbus, juos organizuoti, t. y. parengti valymo darbų techninį projektą, atlikti valymo darbus. Be to, reikia sutvarkyti krantinių pasus, t. y. dokumentaciją, kuri šiuo metu yra chaotiška. Būtina patikrinti krantinių būklę, parengti krantinės įrengimų pritaikymo laivams statyti techninį projektą, paruošti teritoriją (nuo praėjusių metų rugsėjo 30 d. Šventosios uosto teritorija yra priskirta Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcijai). Po to dar reikėtų išspręsti rinkliavų ir finansinius klausimus.
Šiuos darbus, E. Gentvilo teigimu, galima daryti ir juridiniu, ir finansiniu požiūriu, nors pinigų tam šiuo metu, žinoma, nėra skirta. Kiek jie kainuos, turėtų paaiškėti po to, kai bus parengti techniniai projektai.
Generalinio direktoriaus manymu, darbus Šventojoje galėtų atlikti rangovai, kurie šiuo metu dirba Klaipėdos uoste. Atskiri konkursai nebūtų skelbiami. Yra pasirašyta sutartis su rangovu dėl Klaipėdos uosto hidrotechninių įrenginių būklės priežiūros, tam skirta pinigų. Jo būtų tiesiog paprašyta nuvažiuoti ir į Šventąją. Beje, šiemet krantinių remontui Klaipėdos uoste yra numatyta 13,7 mln. Lt, ir tie pinigai dar nepanaudoti, dalį jų būtų galima skirti Šventajai. Valymo darbams prie krantinių Klaipėdoje yra skirta pinigų, jeigu reikės, jie galės būti panaudoti mažajam uostui.
Uosto vadovo manymu, jau metas pagalvoti ir apie atskirą Šventosios uosto biudžetą. Beje, rugsėjį, kai bus peržiūrima Uosto direkcijos pajamų ir išlaidų sąmata, galima numatyti pinigų ir Šventajai.
Rašyti komentarą