Jachtos lietuviškais moteriškais vardais

Svečiai iš viso pasaulio

Rami popietė Klaipėdos pilies uoste. Nuo saulės spindinčios jachtos lengvai siūbuoja. Uostas jų pilnutėlis - dalis plūduriuoja vandenyje, dalis iškelta ant kranto. Jachtų šeimininkų net su žiburiu nerasi: vieni, matyt, klajoja po Klaipėdą, kiti karštą dieną leidžia Nidoje. Pasak kapitono, Nida yra populiariausia lankytina vieta, ypač vokiečių.

VĖLIAVOS. Ant stiebo kabančios vėliavos praneša, iš kokių šalių yra atvykę svečiai. Egidijaus JANKAUSKO nuotr.

Uoste ant stiebo iškeltos plevėsuojančios vėliavos rodo, kad šiuo metu yra atplaukę svečių iš Prancūzijos, Danijos, Vokietijos, Šveicarijos, Rusijos. Daug kas atvyko į Kuršių marių regatą, kuri, kapitono teigimu, buriuotojams yra kaip atlaidai.

Uostas - kaip antri namai

Atvykę į uostą buriuotojai dažniausiai čia apsistoja kelis mėnesius. Uosto paslaugų pasirinkimas gana platus: nuo skalbimo mašinų iki laivo iškėlimo ant krantinės. Atvykėliai dažniausiai gyvena savo jachtose - jose valgo, miega. Būna, kad vienoje nedidelėje jachtoje gyvena du žmonės, būna, kad susitalpina ir aštuonių žmonių kompanija. Dažniausiai čia apsistoja poros, bet pasitaiko ir tokių, kurie atvyksta su visa šeima.

Beje, kiekvienoje jachtoje yra iškelta nedidelė Lietuvos vėliava. Taip rodoma pagarba šaliai, į kurią esi atvykęs. Kapitonas pasakoja, kad kai kurie keliautojai iškelia visų šalių, kuriose yra buvę, vėliavėles. Tai savotiškas būdas pasididžiuoti.

GYVENIMAS. Kai kurie laivelių savininkai gyvena Pilies uostelyje po kelis mėnesius. Egidijaus JANKAUSKO nuotr.

Yra buvę tokių atvejų, kad jachtoms atvykus į uostą teko apsisukti ir plaukti atgal - uoste nebebuvo vietos prisišvartuoti! Kad nebūtų panašių nemalonumų, buriuotojai iškart susiplanuoja vizitą ir rezervuoja vietą savo laivui. Labai anksti planuoti nereikia - pakanka pranešti likus kelioms dienoms iki atvykimo, bet būna tokių, kurie, kruopščiai susiplanavę kelionę, vietą rezervuoja prieš kelis mėnesius.

Istorinėje vietoje - istoriniai laivai

Žengiame toliau beveik prieš pusantro šimto metų vokiečių laivų statytojų sukonstruoto metalinio elingo link. Čia laikomi jau iškelti dideli laivai. Į akis krenta didelis ir senas medinis laivas, kuris jau po truputį tręšta. Atrodo, kad jeigu jis prabiltų, papasakotų daugybę kvapą gniaužiančių istorijų. Pamatėme ir guminę valtį, kuri naudojama karinėms pratyboms. Jos vidus gan neįprastas - kiekvienam kariui individuali vieta atsisėsti.

KAPITONAS. AB "Klaipėdos laivų remontas" Klaipėdos pilies uosto kapitonui Viliui Bartusevičiui sezono metu sunku surasti laisvą minutę. Egidijaus JANKAUSKO nuotr.

Toliau einame judančiu mediniu tiltu, kuris yra vadinamas pontonu. Šioje krantinėje prišvartuota jau daugiau laivų. Yra ne tik jachtų, bet ir katamaranų, katerių. Be gausybės naujų, restauruotų laivų, išvydome ir garsiąją jachtą "Lietuva". Labiausiai į akis krito didžiulis kruizinis laivas "Costa Pacifica", buvęs Kruizinių laivų terminale, šalia kurio yra ir Pilies uostas. Kapitonas sako, kad tokį laivą prišvartuoti užtrunka maždaug pusvalandį.

Laivai sunumeruoti ir surikiuoti

Žvalgantis į jachtas pro akis neįmanoma praleisti jų pavadinimų. "Dažniausiai jachtas pavadina šeimos narių vardais", - sako kapitonas. Ir iš tiesų ant daugumos laivų puikuojasi moteriški lietuviški vardai. "Pavyzdžiui, "Regina", "Rasa", "Giedrė", "Gabija", "Sandra", "Ema", "Alina" ir t. t. Beje, jachtos turi savo valstybinį numerį - visai kaip automobiliai.

VARDAI. Daugelis jachtų yra pavadintos lietuviškais moteriškais vardais. Egidijaus JANKAUSKO nuotr.

Kiekvienas laivas, saugomas Klaipėdos pilies uoste, turi savo nuolatinę vietą. Taip yra todėl, kad ir laivų šeimininkams, ir uosto darbuotojams būtų paprasčiau. Taip uoste yra kuriama tvarka ir sistema.

PASIRUOŠIMAS. Ko gero, šio laivo savininkas keliauja ir vandeniu, ir sausuma. Egidijaus JANKAUSKO nuotr.

Apsilankymas uoste prabėga akimirksniu. Aplinkui nerimsta uosto darbai - tolumoje matyti kranai, keliantys sunkius laivus. "Svarbiausia, laivo neišsiūbuoti", - išduoda paslaptį kapitonas. Paklaustas, ar reikia specialių gebėjimų naudotis kranu, kapitonas šmaikštauja, kad krano valdymas - kaip žaislinio pulto. Jeigu vaikystėje turėjai mašinėlę, valdomą pultu, - problemų nekils. V. Bartusevičius atsisveikinęs uosto krantine grįžta prie krano - jo laukia dar daug darbų.