Jachtos Klaipėdos uoste laivų eismui netrukdo

Pasak jo, pastaraisiais metais buvo užfiksuoti tik keli su jachtomis susiję įvykiai. Pilies uostelyje ir Kruizinių laivų terminalo vidinėje akvatorijoje susidūrė jachtos, praėjusių metų vasarą Švedijos jachta kliudė aukštos įtampos laidus ties Kiaulės Nugara.

Vis dar primenamas senas draudimas

Klaipėdos universiteto burlaivio "Brabander" kapitonas Valdemaras Vizbaras mano, kad Klaipėdos uoste pasitaiko blogų dalykų. Jam nesuprantama, kodėl du dideli sausakrūviai laivai laivybos kanale gali prasilenkti, o jachta su dideliu sausakrūviu - niekaip. Uosto kapitonas A. Alekna sako, kad tai netiesa.

"Man nesuprantamas toks antagonizmas tarp didžiųjų ir burinių laivų, koks yra Lietuvoje. Niekur kitur šito nėra. Gdanske, kai pajuda burlaivis, uosto laivų eismo tarnyba (LET) praneša: "Išplaukia burlaivis, prašome stebėti atidžiai." Pagarba abiem pusėms, visai kiti santykiai. Būdamas burlaivio kapitonu elgiesi atsargiai, žiūri, ką daro didelis laivas, supranti, kad tu gali pasisukti, o jis - ne, - Jūrų kapitonų asociacijos nariams pasakojo V. Vizbaras. - Kai pasakoma, kad turi plaukti ne kanalu, o vakariniu šlaitu, galų gale išeina taip, kad plauki prieš eismą. Nors Uosto taisyklėse parašyta, kad jeigu turi radijo ryšį ir gauni LET leidimą, turi teisę plaukti kaip normalus laivas."

Pasak "Brabanderio" kapitono, visuose uostuose yra tvarka ir niekas neleidžia plaukti prieš eismą. "Roterdamo uoste laivai plaukia keturiomis juostomis į vieną pusę ir keturiomis - į kitą. Visi žino, kaip reikia plaukti: greiti laivai viduryje, o lėtapėdės jachtos plaukia pačiais pakraštėliais. Tik pamėgink išeiti už farvaterio, tuojau prisistatys jeigu ne vandens policija, tai uosto priežiūros tarnyba ir tavęs paklaus, kodėl plauki už farvaterio, nors tavo laivo dokumentuose parašyta, kad gali plaukti laivų keliais", - kalbėjo V. Vizbaras.

Lietuvos buriuotojų sąjungos prezidentas Naglis Nasvytis irgi prisiminė, kad prieš kelerius metus Klaipėdos uostas buvo vienas iš nedaugelio uostų, kuriame buvo draudžiama jachtoms plaukti farvateriu. Tačiau ši problema jau seniai išspręsta.

Gali plaukti kanalo pakraščiu

Uosto kapitono A. Aleknos teigimu, toks draudimas panaikintas 2010 metų sausio 21d. Dabar žvejybos, mažieji laivai, buriniai laivai, uosto paslaugų laivai, vietinio plaukiojimo, sportiniai ir pramoginiai bei kiti laivai, jeigu jų ilgis ne didesnis kaip 45 metrai, o grimzlė - 4,5 m, gali plaukti laivybos kanalo pakraščiu. Tačiau LET pareikalavus jie privalo nedelsdami pasitraukti už laivybos kanalo ribų. LET leidus, šie laivai gali plaukti laivybos kanalu, netrukdydami tik juo galintiems plaukti laivams, ir užbaigti šį manevrą ne arčiau kaip 500 metrų iki artėjančio laivo.

Uosto kapitonas turi teisę neleisti laivui plaukti pučiant stipresniam kaip 20 m/s vėjui.Kas liečia didžiuosius laivus, pagal galiojančią tvarką visi konvenciniai laivai, ilgesni nei 24 m. į Klaipėdos uostą privalo įplaukti tik su locmanu. Esant didesniam banguotumui, locmanų laivui priplaukti prie didelio laivo ir į jį įlipti yra labai sudėtinga ir pavojinga gyvybei, todėl didieji laivai privalo laukti kol oro sąlygos aprims ir locmanas galės patekti į laivą. Vykstant regatai, veiksmus koordinuoja regatos organizatoriai - jie kontaktuoja su Laivų eismo tarnyba (LET), centralizuotai derina veiksmus. Atskiros jachtos regatos metu neprivalo prasinešti laivų eismo tarnybai, bet privalo turėti radijo ryšio įrangą, kad plaukiojant uosto akvatorijoje būtų užtikrintas nepertraukiamas radijo ryšys su LET. Buriniai laivai ne laivybos kanalu gali plaukti ir kirsti statmenai laivybos kanalą be LET leidimo, jeigu užbaigia šį manevrą ne arčiau kaip 500 m iki artėjančio laivo.