Išorinis uostas kainuotų 800 mln. eurų

Uosto bendrojo plano rengimas jau artėja prie finišo tiesiosios. Pasak Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcijos generalinio direktoriaus Arvydo Vaitkaus - liko transporto schemos. Jeigu šiemet ir nepavyks šio plano suderinti, manoma, kad tai bus padaryta bent jau kitų metų pradžioje.

Paklaustas, ar formuojamų privažiuojamųjų kelių į išorinį uostą trasa nesikirs su Savivaldybės planuojamu įrengti Melnragės parku, A. Vaitkus atsakė, kad mažas trikampiukas įsirėžia į tą zoną. Vakar Uosto direkcija jau parengė raštą Savivaldybei, kuriuo prašoma atsižvelgti į tai, kad į privažiuojamajai daliai numatytą teritoriją nepatektų parko dalis.

Išorinio uosto potencialas - 34 mln. tonų papildomų krovinių Klaipėdos uostui. Pasak Uosto direkcijos vadovo, pagal partnerių, besidominčių šiuo objektu, pateikiamus skaičius, būtų net 38 mln. t krovinių. Prioritetas būtų jame konteinerizuoti kroviniai ir naftos produktai.

Svarstomi du išorinio uosto naudojimo variantai: vienas - suformuojama teritorija ir skelbiamas konkursas operatoriui parinkti, kitas - koncesijos variantas. Uosto direkcijos specialistams pastarasis imponuoja labiau, mat jį taikant savo kapitalu prisidėtų ir būsimasis išorinio uosto operatorius.

Pasak A. Vaitkaus, Klaipėdos uostu domisi ne tik Kinija, bet ir Vokietijos, Prancūzijos, Izraelio ir kitų šalių uostai. Direkcijos generalinis direktorius paneigė gandus, kad infrastruktūra bus parduodama, ir patikino, kad ji buvo ir bus valstybinė.

Uosto direkcija jau pateikė savo 4 metų strateginį planą Susisiekimo ministerijai. Pagal jį numatomos 4 metų valstybinės investicijos į vidinio uosto infrastruktūrą - 407 mln. eurų. Išoriniam uostui išplėtoti, preliminariais apskaičiavimais, reikėtų apie 800 mln. eurų. Pasak A. Vaitkaus, bent jau milijardo eurų tikrai turėtų pakakti.

Uosto direkcijos vadovas eilinį kartą patikino, kad žmonėms priėjimas prie molų statant išorinį uostą tik gerėtų. Rekreacinės zonos galėtų atsirasti ant jų abiejų. Išoriniu molu galbūt atsiras galimybė nueiti apie 3 km. Pagal turimą šiaurinio molo viziją, techninis projektas dar neparengtas, šiaurinio molo konstruktyvas gali atsidurti apie 3 km nuo kranto. Krova, kuri šiandien vyksta per 200-300 metrų nuo gyvenamųjų namų, nutols iki 1 km ar dar toliau.

Kadangi pietinės molas nuo vandens paviršiaus bus ne per tris o per šešis metrus, pagerės apžvalgos kampas.