Išorinio uosto krovos kompanijoms nereikia

Pasak 14 metų Lietuvos jūrų krovos kompanijų asociacijai vadovavusio Aloyzo Kuzmarskio, parengus ilgalaikę, t. y. iki 2030 metų, strateginę Klaipėdos uosto plėtros programą, paaiškėjo, kad statyti atskirą išorinį arba kitaip vadinamą "Baltmax" tipo laivų uostą būtų neproporcingai brangu ir vargu ar reikalinga.

Dauguma asociacijos narių mano, kad uosto Būtingėje statyba šiandien yra ekonomiškai nepagrįsta, nes kol kas išnaudojama tik pusė dabartinio Klaipėdos uosto pajėgumo. Jau šiandien jis galėtų krauti 55-60 mln. t, o po 10 metų jo pajėgumas padidės dar 10 mln. tonų.

Vienas iš potencialių naujo uosto krovinių būtų anglis arba naftos produktai. Tačiau anglis yra gana pigus krovinys, tad klausimas, ar atsipirktų milijardinės valstybės investicijos. Anot A. Kuzmarskio, reikia turėti omenyje, kad Rusijos anglies pardavėjai turi artimesnį kelią į Latvijos Rygos uostą. Ne paslaptis, kad norėdama didinti krovinių srautus Lietuva orientuojasi į Rusiją, o ši nesnaudžia, plėtoja savo uostus ir nenori išleisti krovinių iš savo rankų.

Beje, kitas Klaipėdos uosto žingsnis - 16-17 m gylis, t. y. jis būtų panašus kaip ir išoriniame uoste. "Baltmax", "Postpanamax" tipo laivus Klaipėdos uostas priima jau dabar, o pagerinus infrastruktūrą ateityje jų atplauks daugiau. Taigi uostininkai mano, kad dabartinio uosto infrastruktūros gerinimas atsipirktų kur kas greičiau nei atskiro uosto su geležinkelio, automobilių kelynais, elektros energijos linijomis, valymo įrenginiais ir kt. statyba.

Naujasis asociacijos prezidentas, UAB Klaipėdos konteinerių terminalo generalinis direktorius Vaidotas Šileika sako, kad tik krovinių srautai gimdo naujus uostus. Pasak jo, Lietuvos uostas turi labai didelį potencialą didinti visų rūšių krovinių srautus esant dabartinėms krovos kompanijų galimybėms, jau nekalbant apie numatytą infrastruktūros gerinimą.

Paklausus, ar dabartinės krovos kompanijos ne todėl kalba apie išorinio uosto nereikalingumą, kad nenori įsileisti naujų kompanijų, V. Šileika atsakė: "Jeigu pasaulinio lygio kompanija pageidautų pastatyti uostą Klaipėdoje, tai būtų geras dalykas. Lenkijos Gdansko uoste 2005 m. buvo priimtas sprendimas, o po 2 metų pastatytas giliavandenis terminalas, bet į jį australų fondas investavo apie 1 milijardą litų. Dabar terminalą norima plėsti ir jo pajėgumą nuo 1,5 mln. t per metus padidinti iki 4 mln. t. Manau, pirma reikia atlikti namų darbus, pasidomėti, ar išorinis Klaipėdos uostas turėtų krovinių. Iki šiol studijų rengėjai pateikiamų skaičių neparėmė praktiniais rinkos tyrimais."

Kitoks uostas

Kitas iki šiol neišspręstas gyvybiškai svarbus krovos kompanijoms uosto žemės nuomos tęstinumo, pasibaigus jos nuomos sutarčiai, klausimas. Laikantis Europos Sąjungos direktyvų paraidžiui norima padaryti, kad pasibaigus žemės nuomos sutarčiai būtų iš naujo skelbiamas jos nuomos konkursas bendra tvarka.

A. Kuzmarskis atkreipia dėmesį į tai, kad Klaipėdos uostas kūrėsi visai kitomis sąlygomis nei uostai Olandijoje, Belgijoje, Vokietijoje ir kt. Lietuvos uoste šiandien ir pastatai, ir keliai, ir geležinkeliai, ir daugybė kitų dalykų yra kompanijų nuosavybė, kai tuo tarpu kituose uostuose tai yra valstybės nuosavybė ir viskas nuomojama konkurso būdu. Uostininkai tikisi, kad šiandieninė Vyriausybė supras tokios situacijos absurdiškumą.

Sėkmės garantas - specializacija

Vienas iš 1999-aisiais įsteigtos Lietuvos jūrų krovos kompanijų asociacijos uždavinių buvo siekti kompanijų specializacijos. Pasak A. Kuzmarskio, tik taip buvo galima plėtoti technologinį inžinerinį ūkį ir dirbti sparčiau. "Specializacija - šuolis, leidęs Klaipėdos uostui vos ne triskart padidinti krovinių kiekį nuo 14 mln. tonų per metus. Šiandien kiekviena kompanija specializuojasi tam tikroje krovos srityje, todėl galima minimalizuoti jų tarpusavio konkurenciją", - sakė A. Kuzmarskis.

"Vidinę konkurenciją uoste mes šiek tiek juntame, ir kiekviena kompanija ieško savo nišos. Pavyzdžiui, Klaipėdos konteinerių terminalas krauna grūdus, bet į konteinerius - tai jo niša. Tačiau kur kas svarbiau yra įveikti išorinę konkurenciją. Pagrindiniai Klaipėdos konkurentai - Latvijos uostai, Kaliningradas", - pridūrė V. Šileika.