Išorinio uosto kelyje - ir jūrinis paveldas

UAB "Sweco Lietuva" kartu su partneriais Lietuvoje ir Švedijoje atliko visų keturių uosto bendrojo plano (BP) alternatyvų strateginį pasekmių aplinkai vertinimą (SPAV). Uosto BP turės būti derinamas ir su Kultūros paveldo departamentu (KPD), tad buvo nagrinėtos ir pasekmės jūriniam kultūros paveldui.

Pasak "Sweco Lietuva" atstovo Remigijaus Šimkaus, jeigu būtų statomas išorinis uostas, į jo teritoriją patektų dviejų į registrą įtrauktų nuskendusių laivų liekanos, kurios, R. Šimkaus teigimu, galėtų būti tiesiog patrauktos į kitą vietą.

KPD Klaipėdos regioninio padalinio vyriausiojo valstybinio inspektoriaus Laisvūno Kavaliausko teigimu, padalinio specialistai pateikė daug pastabų dėl uosto BP. Pasak jo, į išorinį uostą patektų daugiau objektų - galbūt net 4-5, mat tame regione yra 6 radymvietės.

Povandeninio Skanseno idėja

Spėjama, kad vienas objektas galėjo būti išplautas ankstesnių audrų ir dabar jau yra Lietuvos jūrų muziejuje. L. Kavaliausko teigimu, tokią versiją dar reikėtų patikrinti. Anot jo, jeigu uostas nori plėstis, užimti nuskendusių laivų teritoriją, jis turėtų būti suinteresuotas archeologinių tyrimų atlikimu ir galbūt finansuoti nuskendusių objektų perkėlimą. Lietuva esą neturi tiek daug tokių objektų, kad galėtų jų nevertinti. Juolab kad profesorius Vladas Žulkus turi idėją įkurti povandeninį Skanseną (etnografinis kraštotyros muziejus po atviru dangumi Švedijos sostinėje Stokholme). O iškelti nuskendusių laivų liekanas ir konservuoti labai brangiai kainuotų.

"Tų dviejų nuskendusių laivų vietos buvo įrašytos į registrą apie 2002-2005 metus. Per tą laiką dviejų laivų liekanos buvo išmestos į krantą Melnragėje. Dabar reikėtų patikrinti, ar tos laivų liekanos, kurios mums žinomos, tebėra ten, ar - ne. Kalbėjome su Uosto direkcija, ji finansuos tyrimus. Bet jeigu ten yra kokios nors vertybės, be abejo, jos formuojant naują teritoriją jūroje užpilamos nebus, o uosto sąskaita turėtų būti perkeliamos į kitą vietą, pavyzdžiui, į tą, kurioje formuojamas povandeninis muziejus", - sakė V. Žulkus.

Pasak profesoriaus, tiksliai pasakyti, kokie toje vietoje yra nuskendę laivai, negalima. Galbūt ten nėra jų dužimo vietos, galbūt tos liekanos buvo atneštos iš kur nors kitur.

Turima žinių apie sudužusius laivus XIX a. ir XX a. pradžioje netoli pietinio ar šiaurinio molų.

"Mes tiksliai identifikuoti negalime. Net jeigu juos ir ištirtume, būtų sunku pasakyti, kad tai yra būtent to laivo liekanos. Laivai buvo tik aptikti, bet detaliau netyrinėti. Jeigu uostas ką nors darytų, tada mes juos ištirtume. Povandeninio Skanseno idėją tebeturime užantyje. Gal kartais jau šiais metais pradėsime įgyvendinti", - sakė V. Žulkus.

Laivai - paprasčiausia problema?

"SPAV rengėjams mes išsakėme gana daug pastabų. Mums neramu ir dėl pietinio varianto užtvenkiant dalį protakos. Jie ramina, kad protaka krantams didelės įtakos neturės, bet mums vis tiek neramu, nes būtent ten ant marių kranto yra išsidėsčiusios mūsų paveldinės vilukės", - kalbėjo L. Kavaliauskas.

Anot jo, kol kas dar į Kultūros vertybių registrą nėra įtrauktas labai įdomus objektas - išlikusi dalis krantinės Kopgalyje, šalia Pakrančių apsaugos rinktinės laivų angaro. Ten yra maždaug 100 m ilgio krantinės, kuri buvo statyta galbūt net XVIII a. pabaigoje, atkarpa. Jos statybai buvo panaudotas laivo karkasas. L. Kavaliauskas sako, kad tai būdavo įprastinis krantinių statymo būdas viduramžiais. Atitarnavęs senas burlaivis ar keli jų, žiūrint kokio ilgio krantinės reikia, būdavo prikraunami akmenų ir nuskandinami. Tarp jų būdavo suformuojamas karkasas iš rąstų ir vėl pripilama akmenų.

"Daugelis istorinių Europos uostų rekonstrukcijų metu tokias konstrukcijas jau seniai sunaikino, o mes Lietuvoje dar turime išlikusį tokį reliktą, kuris, be abejo, turėtų būti saugomas", - sakė L. Kavaliauskas.

KPD pastabose SPAV rengėjams nurodyta, kad krantinė su laivo karkasu turėtų būti išsaugota ir kokiu nors būdų eksponuojama. Tačiau iš jų gautame atsakyme apie tai neužsiminta.

"SPAV mes pasigedome analizės, kokį poveikį visos tos uosto statybos ir pertvarkos darys visam senamiesčiui vizualiniu požiūriu - pavyzdžiui, žiemos, medienos uosto užpylimas. Kol kas išsamių paaiškinimų, rimto oficialaus atsakymo iš jų negavome, tik tarpinį. Jie susikoncentravo į tuos kelis laivus, kurie, ko gero, yra paprasčiausiai išsprendžiama problema", - aiškino L. Kavaliauskas.