Humoro ir savikritikos jausmo neturintiems žmonėms šio skyrelio žinučių skaityti nerekomenduojame.
Iškrito iš sąrašo
Sausio pirmomis dienomis vienas įtakingas ir verslininkų itin mėgstamas leidinys savo priede paskelbė 2009-ųjų Lietuvos
verslo lyderių sąrašą. Vertinta bendrovių praėjusių metų trijų ketvirčių apyvarta ir palyginta su rezultatais užpernai. Kitaip sakant, vietos bendrovėms išdalintos ir pagal apskritis, ir atsižvelgiant į tai, kokius pinigus jos čiupinėjo.
Kaip doras klaipėdietis gali nesipiktinti nematydamas KLASCO dvidešimties didžiausių Lietuvos bendrovių Klaipėdos apskrityje sąraše? Juk tai didžiausia Klaipėdos uosto krovos kompanija. Galėtum pamanyti, kad krovos kompanijoms pernai buvo visiškos "šakės". Tačiau tame sąraše garbingoje 16 vietoje puikuojasi jūrų krovos kompanija "Bega", pasak klaskininkų, pagal krovą trigubai mažesnė už KLASCO, o AB "Klaipėdos nafta" - net keturioliktoje.
Garbingiausia trečioji vieta tame sąraše atiteko AB Vakarų laivų gamyklai, kurios apyvarta 2009-aisiais buvo 237 mln. Lt, o 2008-aisiais - 179 mln. Lt, ketvirtoji - AB DFDS LISCO (182 ir 204,8 mln. Lt), dešimtoji - AB "Limarko" laivininkystės kompanijai (118,5 ir 146 mln. Lt), dvyliktoji - AB "Baltijos" laivų statyklai (105,7 ir 142,9 mln.Lt), keturioliktoji - AB "Klaipėdos nafta" (84,8 ir 91,7 mln. Lt), šešioliktoji - "Begai" (64 ir 56 mln. Lt), devynioliktoji UAB "Euroga" (54,3 ir 68,8 mln. Lt), dvidešimtoji UAB Krovinių terminalui (51,2 ir 39,5 mln. Lt).
Kadangi KLASCO apyvarta pernai buvo 83,9 mln. Lt, o užpernai 113,7 mln. Lt, ji turėjo būti penkioliktoje vietoje. Kai bendrovės valdybos pirmininkas Bronislovas Lubys sužinos, kad KLASCO apskritai nepateko į garbingųjų sąrašą, kad ją aplenkė trigubai mažesnė "Bega", kažkam bus labai riesta.
Kapitonas pyksta
Kaip gali nepykti uosto kapitonas, jeigu tanklaivis, užuot stovėjęs valandą, prastovi tris? Problemų atsiranda todėl, kad uosto vilkikus turinčios kompanijos priima į darbą naujus žmones. Pavyzdžiui, gruodžio vidury tanklaivis stovėjo prie antros krantinės visą valandą, nes jaunas vilkiko kapitonas nesugebėjo prieiti prie jo ir paimti švartavimosi lyno. Žinoma, Uosto kapitonas supyko, nes tanklaivis negali laukti valandą, kol kapitonas mokysis, kaip paimti švartavimosi lyną. Blogiausia, kad po tos valandos tanklaivis turėjo dar laukti 1,5 valandos nes pradėjo plaukti keltai. O ką daryti? Senieji kapitonai sensta, išeina į pensiją, kur ir kada galima mokytis jauniems, jeigu ne akvatorijoje darbo proceso metu?
KARDŽUVĖ
Rašyti komentarą