Iš Anglijos į Australiją jūrėmis

Spausdiname Pirmos Lietuvos Respublikos spaudoje skelbtus jauno jūrininko, pirmą kartą užlipusio ant burlaivio denio, atsiminimus, įtraukiančius į pažintinę kelionę, kurioje jis susiduria su visai kitokia jūrų kultūra. Kalba daugelyje vietų netaisyta, kad būtų galima geriau įsivaizduoti, kaip Lietuvos jūreivis matė pasaulį po burėmis.

Prieš daugiau nei 80 metų mūsų tautiečiai plaukiojo keturstiebiais jūrų burlaiviais. Jiems jūrinis gyvenimas, kaip ir daugeliui lietuvių šiandien, buvo sunkus, nepažįstamas. Dalis jaunuolių iš Kauno aukštesniosios technikos mokyklos Jūreivystės kursų nesusigyveno su jūra, neatlaikė jos išbandymų. Kita dalis tapo garbingais jūrų kapitonais. Jie buvo pirmieji lietuviai, kurie atitrūko nuo lietuviškos sausumos kultūros ir pažino jūrų pasaulį, praplėtė savo supratimą apskritai apie pasaulį.

"... poryčiu išplaukėm..."

"1925 m. spalių 5 d. atvykome greituoju traukiniu į Liverpulį. Tą pačią dieną visi nuvykome į Birkenhead`ą, kur stovėjo paskirtas mums "Olivebank" vėjalaivis (past. burlaivis "Olivebank"). Tai buvo didelis - 4 stiebų, 4400 tonų talpumo laivas, kuris savo stiebų viršūnėmis prasikišdavo pro aukščiausius namus. Vakare atsisveikinome su draugais, kurie išvažiavo į Dubliną. Liverpuly, stovėdami doke, ruošėme savo laivą į darbą. Pasiėmę balasto (smėlio), spalių 13 d. poryčiu išplaukėm iš amžinai miglotos Anglijos.

Keletas dienų - ir išnyko mums iš akių gražūs, kalnuoti Irlandijos (past. Airijos) krantai, ir "Olivebank", su visomis burėmis (jų yra 27) iš lėto siūbuodamas, gražiai skrodė Atlanto vandenyno bangas. Beveik visą laiką, kol mes pasiekėm Kanadą, pūtė šaltas, priešingas mums NW vėjas; taigi vairuodami ir stengdamiesi eiti pirmyn, atsidūrėme net Prancūzijos pakrantėse.

Bet Neptūnas pasigailėjo mūsų ir galiausiai davė mums gerą vėją, o už keleto savaičių - ir Neufaudlendo (past. Niūfaundlendas) švyturį. Gruodžio 6 d., po ilgų vargų, atvykome į Kanadą ir 12 val. nakties užkabinome inkarą Šv. Lauryno įlankoje, trijų mylių atstu nuo kranto, ties Karletono (past. Carleton) miesteliu. Šioje kelionėje teko mums gerokai prisidirbti, ypač ant stiebų su burėmis, nes plaukėme rudens metu.

Visos įgulos buvo trys dešimtys žmonių ir vienas kačiukas. Įgula suskirstyta dviem vachtom, kurios dirba ir dežuruoja pakaitais, po keturias valandas. Iš pirmųjų dienų jūroje teko dirbti darbas kartu su jūreiviais: visi darbai su burėmis, vairuoti, takelažo darbai - žodžiu, visa, kas dirbama laive jūroje."

Pakilo audra

"Kanadoje stovėjome 11 dienų. Per tą laiką buvome nuplaukę kelis kartus į krantą. Čia labai gražios vietos; aukšti kalnai, sniegu apdengti, gražūs vasarnamiai ir t. t. Karletone gyvena prancūzai, kurie mus labai draugiškai vaišino. Gaila, kad žiauri žiema neleido mums čia ilgiau paviešėti.

Kampbeltono (past. Campbellton) uostas, kuriame mes turėjome apsistoti dėl didelių šalčių, buvo jau užšalęs, ir ledai artėjo į mus. Gelbėdamiesi nuo ledų, mes skubiai gruodžio 17 d. pakelėm inkarą ir išplaukėm į Australiją.

Po trijų dienų mums išvykus iš Karletono, praėjom "šaltąją sieną" ir įplaukėm į šiltąjį Golfštromą (past. Golfo srovę). Čia buvo tiek šilta, jog nereikėjo nė šiltų rūbų. Vėjas pūtė labai mums geras, NW, ir mes plaukėm po 10 mazgų per valandą. Staiga gruodžio 22 d., esant mums ties Floridos pusiasaliu, 4 val. vakare barometras labai žemai nukrito, ir pakilo stiprus vėjas: per 10 minučių jis suplėšė mums grotmarselį ir formarso bures. Vėjas vis didėjo ir per pusę valandos pūtė jau 10 balų stiprumu. Pakilo audra. Aplinkui tamsu, vėjas švilpia ir staugia visokiais balsais, plėšia bures, drasko ką sukliudęs. Bangos, lyg didžiausi kalnai, ūžia aplinkui, putojasi, veržiasi į laivą, užpila jį ir lyg stengiasi paskandinti tą mažąjį laivą, kuris drįsta joms priešintis. Visų vėjų pučiamas, visų bangų kratomas, mūsų "Olivebank". Čia nerias lyg naras, čia pūkšt dingsta bangose, čia sunkiai sudejuoja ir atsigula visai šonu, bet drąsiai plaukia pirmyn.

Audra tęsėsi 4 dienas. Per visą tą laiką negalėjome ramiai nei valgyti, nei miegoti, nes siūbavimas buvo pašėlęs. Ne tik vaikščioti, bet ir stovėti buvo labai sunku. Kadangi vanduo visą laiką užpildavo dėką (past. denį), tai mums tekdavo kas minutę priiminėti šaltos tynės, nors tai nebuvo mums didžiausias malonumas. Visą audros laiką teko daug dirbti ir atkakliai budėti. Per 48 val. abidvi vachtos visiškai neturėjo poilsio."

Plaukiant per pusiaują

"Taip mums besibastant, atėjo ir gruodžio 24 d. - tradicinis Kūčių vakaras. Laipiodami stiebais, gyvenome tėvynės įspūdžiais, ir taip mums praėjo "linksmos Kalėdos".

Pagaliau gruodžio 26 d. vakare vėjas sumažėjo, ir audra nutilo. Naujus 1926 metus sutikome labai linksmai. Sausio 1 d. buvome ilgume L = 48